Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grosvita“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grosvita“. Ieškovas nurodo, kad atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui 2022 m. liepos 29 d. sudaro 10 519,50 Eur, iš jų: 4 158,26 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 6 256,24 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus ir 105,00 Eur delspinigių už darbuotojus. Bendrovėje yra 2 apdrausti asmenys. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, tačiau turi 5-ias transporto priemones, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas ir turto arešto aktų registre įregistruotas visų transporto priemonių turto areštas. Antstolių kontorose yra vykdoma 1 vykdomoji byla dėl 10 757,60 Eur skolų išieškojimo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenimis, atsakovė turi 111 001,31 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Ieškovo vertinimu, atsakovė yra nemoki, todėl jai turėtų būti keliama bankroto byla.

Atsakovė UAB „Grosvita“ pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad pagrindinė jos veikla buvo pavojingų medžių šalinimas ir genėjimas. Bendrovė vykdė sutartis su užsakovais, tačiau nuo 2020 metų atsakovė pradėjo vėluoti vykdyti sutartis, dėl ko atsirado nuostoliai. Be to, vykdant komandinio pobūdžio darbus visoje šalyje paskelbto karantino sąlygomis, atsirado papildomi trikdžiai, lėtinantys jų atlikimo spartą. Atsakovė buvo suinteresuota vykdyti pasirašytas sutartis, tačiau 2022 metų pradžioje vykdomų darbų savikaina ženkliai išaugo dėl padidėjusių kuro kainų ir su darbo santykiais susijusių sąnaudų. 2022 metais ženkliai padidėjus darbų savikainai, UAB „Grosvita“ veikla tapo nuostolinga. UAB „Grosvita“ pirmumo tvarka dengė su darbo santykiais susijusias išlaidas. Šiuo metu padengti visų įsipareigojimų kreditoriams įmonė neturi galimybės.

Pareiškimas tenkinamas, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grosvita“ keltina bankroto byla

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditoriai, kuriems tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Grosvita“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2012 m. vasario 27 d., finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2020 metus. Iš 2020 m. balanso duomenų matyti, kad tais metais bendrovės turtas siekė 453 617 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 44 413 Eur, trumpalaikis – 409 204 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 331 522 Eur, atsakovė 2020 metus baigė pelningai – jos pelnas siekė 52 658 Eur. Taigi, 2020 metų balanso duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis 2020 metais buvo gera, ji veikė pelningai.

Atsakovės 2021 metų balanso duomenimis bendrovės turtas padidėjo iki 891 451 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 6 257 Eur, trumpalaikis turtas – 885 194 Eur. 2021 metais bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 821 592 Eur. Atsakovė 2021 metus jau baigė nuostolingai, patirdama 55 227 Eur nuostolį. Taigi, atsakovės turtinė padėtis 2021 metais jau pradėjo blogėti.

Iš teismui pateiktų 2022 m. I pusmečio finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad šiai dienai bendrovės turtas sumažėjo ir iš viso siekia 17 203 Eur, iš jo ilgalaikio turto yra už 5 348 Eur, trumpalaikio turto – už 11 855 Eur. Šiai dienai atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 195 498 Eur. Taigi, šių metų I pusmečio balanso duomenimis bendrovės skolos keletą kartų viršija į jos balansą įrašyto turto vertę, o tai atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą juridinio asmens nemokumo sąvoką. Be to, šių metų I pusmetį atsakovės nuostoliai jau siekia 248 155 Eur.

Atsakovės vadovas pripažįsta, jog bendrovės finansinė padėtis nuo 2020 metų pradėjo blogėti, atsakovė dėl oro sąlygų, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino ir kitų priežasčių negalėjo laiku ir tinkamai įvykdyti pasirašytas sutartis su užsakovais, dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimų užsakovai sutartis pradėjo nutraukinėti ir šiai dienai atsakovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais.

Nekilnojamojo turto duomenimis, atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyta, kad bendrovės turimo turto vertė yra 11 961 Eur, tačiau šio turto likutinė vertė siekia tik 5318 Eur. Transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė savo vardu turi penkias registruotas transporto priemones, kurių visų eismas yra draudžiamas ir joms yra taikyti areštai. Antstolių sistemos duomenimis, antstolių kontorose yra užvesta 1 vykdomoji byla, kurioje iš atsakovės vykdomas 19 888 Eur skolos išieškojimas. Turto arešto aktų registro duomenimis, atsakovės turtas yra areštuotas.

Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, atsakovės atžvilgiu yra vykdomi skolų išieškojimai, atsakovės įsipareigojimai kreditoriams keletą kartų viršija į jos balansą įrašyto turto vertę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, taip pat nepateikta. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Grosvita“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratoriumi atrinktas L. S.. Teismas neturi duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms. Be to, nemokumo administratorius pateikė teismui duomenis, jog sutinka administruoti įmonę, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti UAB „Grosvita“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratoriui nustatytinas 3 650 Eur dydžio bazinis atlygis.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.

Vadovaudamasis LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Grosvita“ (juridinio asmens kodas 302732653, buveinės adresas Kazlų Rūdos sav. LT-69393, Jūrės mstl. Stoties g. 53) bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) eilės numeris nemokumo administratorių sąraše Nr. N-FA0158, adresas Bokštų g. 8-18, 92125 Klaipėda, tel. 865639995, el. paštas: linas@eurobankrotas.lt).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 650 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Grosvita“ (juridinio asmens kodas 302732653) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Nustatyti 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovams, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, antstoliams, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.