Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam K. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Jaruševičiui, nukentėjusiajam S. M., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L S, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis Vokietijos firmoje (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:

1994-01-11 Lietuvos Aukščiausiojo teismo pagal LR BK 105 str. 5p., 9 p., 118 str. 1 d., 147 str. 1 d., 16 str., 250 str., 227 str. (BK red. galiojo iki 2003-05-01) 14 metų laisvės atėmimo bausme; 2004-06-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 64 str. 1 d. 4 m. laisvės atėmimo bausme. 2004-08-31 Kauno apygardos teismo nutartimi nuosprendis panaikintas, byla perduota naujam nagrinėjimui; 2005-09-28 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str. 3 d., 64 str. 3 d. – 4 m. 4 mėn. 15 d. laisvės atėmimo bausme; 2006-06-30 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 1 d. (2 epizodai), 187 str. 3 d., 63 str. 4 d., 64 str. 1 d., 2 d., 3 d. – 6 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2012-01-17 bausmę atliko,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 286 str. , 290 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2012-07-21 apie 06.00 val., Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, esančio Klaipėdos g. 4, Jonavoje, operatyvaus valdymo patalpose (budėtojų dalyje), apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekiant atlikti asmens apžiūrą, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulį S. M., išvadindamas jį „gaidžiu“, „mentu“, „piderastu“, taip įžeisdamas jo garbę ir orumą, bei tuo pat metu, toliau siekdamas išvengti asmens kratos, pasipriešino sudavęs tris smūgius kumščiu Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliui S. M. į krūtinės sritį padarė jam poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje – nežymiai sutrikdė S. M. sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje L. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo pristatytas į budėtojų dalį, nustatytas girtumas, su juo sutiko. Po to jam buvo pasakyta išsiimti iš kišenių visus daiktus, ką jis ir padarė, daiktus padėjo ant stalo. Po to pareigūnai liepė nuo kaklo nusiimti grandinėlę. Jis pradėjo aiškinti, kad tai asmeniniai daiktai, pradėjo pareigūnus vadinti „piderais“, „gaidžiais“, „mentais“, pradėjo priešintis pareigūnams, nesileido, kad būtų uždėti antrankiai. Būdamas girtas, tampa agresyvus. Buvo panaudotas elektros šokas, bet jis neveikė. Tada L. S. vienam iš pareigūnų kumščiu trenkė kažkur į krūtinės sritį, kiek pamena, trenkė tris kartus. Po to buvo papurkšta ašarinių dujų. Tada apsiramino, nes jau nieko nebematė. Buvo patalpintas į laikino sulaikymo kambarį. Dėl įvykusio nuoširdžiai gailisi.

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2012-07-21 05:57 val. patikrinus L. S. – rezultatas 2,72 promilės (b.l. 42).

Nukentėjusysis S. M. parodė, kad 2012 m. liepos 20 d. dirbo Jonavos mieste kartu su vyr. patruliu R. K.. Apie 05.40 val. gavo pranešimą iš budėtojų dalies apie sumuštą asmenį, kaip galimą įtariamąjį į budėtojų dalį pristatė L. S.. Budėtojų dalyje buvo vyr. postinis V. R.. L. S. buvo nustatytas girtumas 2,73 promilės. Reikėjo atlikti asmens kratą, kadangi asmuo buvo sulaikytas, įtariant padarius nusikaltimą. Jis pradėjo priešintis – vengė kratos, atsisakė eiti į sulaikymo kambarį. Nukentėjęs bandė jam paimti kairę ranką, o jis tuo metu sudavė tris kartus dešinės rankos kumščiu į krūtinę. Po suduotų smūgių panaudojo prieš asmenį elektroninį impulsyvinį prietaisą „Taser x26“ į rankas ir mentes. Vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs, todėl dar buvo panaudotos ašarinės dujos ir kovinių imtynių veiksmai. Priešindamasis vadino nukentėjusį S. M. „gaidžiu“, „piderastu“, „mentu“. Jį, kaip policijos pareigūną, šie žodžiai žeidžia. Po suduotų smūgių kreipėsi nukentėjęs į Jonavos centrinės ligoninės priėmimo skyrių, nes pajuto skausmą širdies srityje ir šonkauliuose.

Liudytojas M. M. parodė, kad dirbo budėtoju nuo 2012-07-20 8.30 val. iki 2012-07-21 9.30 val. Nuo 6.00 val. iki 7.00 val. priklauso poilsis. 2012-07-21 apie 6.50 val. išgirdo budėtojų dalyje triukšmą. Atėjęs į budėtojų dalį pamatė, kad pristatytas vyras, kuris buvo įtariamas nusikaltimo padarymu. Vėliau buvo nustatyta, kad tai L. S.. Atėjus, jis jau buvo paguldytas ant žemės, kadangi priešinosi, atsisakė, kad jam būtų atlikta apžiūra. Kadangi L. S. į budėtojų dalį buvo pristatytas įtariamas įvykdęs plėšimą, todėl buvo būtina atlikti asmens apžiūrą, siekiant surasti nusikaltimo metu pagrobtus daiktus. L. S. mosikavosi rankomis, stumdėsi. Girdėjo, kaip L. S. pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pareigūnus vadino „piderastais, gaidžiais“. Kadangi jis toliau priešinosi, bandė jam uždėti antrankius. Antrankių uždėti nepavyko, kadangi L. S. daužėsi, stumdėsi. Tada buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas „Taser“. L. S. vis tiek priešinosi, todėl jam dar buvo panaudotos ašarinės dujos. Ašarinių dujų kliuvo ir jam į akis, todėl nematė, kas vyko toliau.

Teismas BPK 276 str. 4 d. pagrindu teisiamajame posėdyje pagarsino liudytojo V. R. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Apklausiamas kaip liudytojas V. R. parodė, kad dirbo budėtojo padėjėju nuo 2012-07-20 8.30 val. iki 2012-07-21 9.30 val. 2012-07-21 apie 6.00 val. į budėtojų dalį Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB patrulis S. M. pristatė L. S., kuris buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. L. S. buvo patinusi lūpa, veidas buvo kruvinas. R. K. į VŠĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių nuvežė nukentėjusįjį. Pristačius L. S. į budėtojų dalį, jam buvo nustatytas 2,72 promilių girtumas. Toliau L. S. buvo reikalinga atlikti asmens kratą, kadangi jis buvo sulaikytas, kaip nusikaltimą padaręs asmuo. Asmens kratą atlikinėjo S. M.. L. S. pradėjo priešintis. Jis mosikavosi rankomis, stumdėsi, vengė asmens apžiūros. Bandant atlikti asmens apžiūrą, L. S. kumščiu sudavė tris smūgius S. M. į krūtinės sritį ir atsisakė eiti į laikino sulaikymo kambarį. Kadangi L. S. aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams, jo atžvilgiu buvo panaudotos ašarinės dujos, antrankiai, elektros impulsinis prietaisas „Taser X26“, kovinių imtynių veiksmai. Taip pat L. S. priešindamasis S. M. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius - „piderastas, gaidys“ (b.l. 15).

Specialisto išvada Nr. G1914/12(02) nustatyta, kad S. M. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstos kairėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai kumštimi, galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Dėl L. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 290 straipsnį.

Teisme ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad L. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieš policijos pareigūną S. M. vartojo keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius, jį vadino „piderastu”, „gaidžiu”, „mentu”. Apie keiksmažodžių ir necenzūrinių žodžių vartojimą prieš nukentėjusį paliudijo V. R. ir M. M., tai iš esmės pripažino ir pats kaltinamasis.

BK 290 straipsnyje įvardytas nukentėjusysis yra valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Tokiu laikomas ir policijos pareigūnas, nes jis turi viešąsias administravimo funkcijas sau nepavaldiems asmenims. Už policijos pareigūno įžeidimą galima tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, tačiau nukentėjusiojo statusas nėra baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už policijos pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį, intensyvumą, trukmę (Teismų praktika Nr. 20, p. 292).

Teismas tiki nukentėjusio bei liudytojo M. M. parodymais apie tai, kad L. S. kaltinime nurodytus keiksmažodžius ir necenzūrinius žodžius prieš pareigūną vartojo ne vienkartinai, o tol, kol buvo jam dedama antrankiai, t.y. kelias minutes. Pagal teismų praktiką įžeidžiantys žodžiai yra tokie, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti. Apie pasakytų žodžių įžeidžiantį turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Esminę reikšmę dažnai turi ne semantinė atskirų žodžių prasmė, o kontekstas, t.y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiančios vertinant tai, ar žodžiai yra įžeidžiantys adresatą, ar ne. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo gali būti įžeidžiamas ne tik žodžiu, bet ir gestais, nepadoriais veiksmais ir pan. arba ir viena, ir kita gali būti naudojama kartu, siekiant sustiprinti žodžių įžeidžiantį turinį. Daugkartinis žeminančių, niekinančių žodžių naudojimas taip pat sustiprina jų įžeidžiantį turinį bei parodo ir patvirtina kaltininko tikslą įžeisti asmenį, kuriam adresuojami šie žodžiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-505/2010, 2K-114/2006, kt.). Nustatyta, kad L. S. ne kartą policijos pareigūną S. M. pavadino „piderastu”, „gaidžiu”, „mentu”. Byloje nustatytos aplinkybės teismui duoda pagrindą išvadai, jog L. S. keiksmažodžius ir nepadorius išsireiškimus vartojo ne abstrakčiai, reikšdamas pasipiktinimą, o tiesiogiai taikė jį sulaikiusiam, į policijos komisariatą atvestam ir antrankius ketinusiam uždėti nukentėjusiam pareigūnui. Taigi L. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 290 straipsnį, nes keiksmažodžiai ir nepadorūs išsireiškimai pareigūno atžvilgiu pasireiškė ne kaip momentinė reakcija į stresinę situaciją, o truko ilgesnį laiką vartojant įvairius keiksmažodžius, individualiai kreipiantis į pareigūną keiksmažodžiais. Šie veiksmai rodo L. S. kryptingą siekimą įžeisti, pažeminti ir įskaudinti savo pareigas atliekantį policijos pareigūną S. M..

Dėl L. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 286 straipsnį.

Kaltinamasis pripažino prieš pareigūną naudojęs fizinį smurtą – tris kartus kumščiu sudavęs pareigūnui į krūtinės sritį. Tai patvirtina ir nukentėjusio bei liudytojų parodymai, tai nustatyta ir specialisto išvada.

BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, jei tai susiję su fiziniu smurtu ar grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Pasipriešinimas – tai aktyvūs veiksmai, kuriais priešinamasi teisėtiems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens reikalavimams. Pasipriešinimas fiziniu smurtu – tai veiksmai, kuriuos padaro kaltininkas tyčia suduodamas smūgius ar padarydamas kūno sužalojimus. Grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą – tai kaltininko veiksmai arba pasisakymai, rodantys realų ketinimą tuoj pat panaudoti smurtą prieš minėtus asmenis. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį paprastai kvalifikuojama veika, kai kaltininkas priešinasi policijos pareigūnui nenaudodamas fizinio smurto ir negrasindamas jį tuoj pat panaudoti. (kasacinė nutartis Nr. 2K-336/2007, Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-365-193/2010).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, konstatuoja, kad L. S. panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui: padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo L. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra jo visiškas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei nukentėjusiojo atsiprašymas teismo posėdžių salėje, o jo baudžiamąją sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį (padaryti nusikaltimai pareigūno funkcijas atliekančio asmens veiklai), pavojingumo laipsnį (nesunkūs nusikaltimai), jų padarymo motyvus ir tikslus, į tyčinės kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. L. S. anksčiau 3 kartus teistas (b.l. 47-50), tame tarpe ir už pasipriešinimą pareigūnui; jo atžvilgiu atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai, kuriuose jam pareikšti įtarimai (b.l. 50), jis baustas administracine tvarka (b.l. 38-39), PSPC PSC lankėsi 2004-12-15 dgn.: potrauminis sindromas, 2005-07-21 dgn.: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant stimuliatorius. Vėliau nesilankė, nesigydė. Aktyvioje priežiūroje neįrašytas (b.l. 36-37). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam L. S. už nusikaltimų padarymą skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšys, nustatant artimus minimaliems šios bausmės dydžius (LR BK 61 str. 2 d.). Už atskirus realiąją nusikaltimų sutaptį sudarančius nusikaltimus (skirtingi įrodyti nusikaltimai padaryti ne viena, o skirtingomis veikomis, t.y. įžeidimas išsakytas necenzūriniais žodžiais ir keiksmažodžiais, o pasipriešinta fiziniu smurtu) paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. L. S. asmenybė, jo 3 teistumai, recidyvisto statusas (BK 27 str. 1 d.), nusikaltimų padarymas praėjus vos 6 mėnesiams po ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, taip pat įtarimai kitose bylose eliminuoja teismui galimybę taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nes bylos duomenys nėra pakankami išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad kaltinamojo darbo turtėjimas, turtinės vaiko išlaikymo prievolės pagal Jonavos r. apylinkės teismo 2012-03-15 sprendimą dėl santuokos nutraukimo buvimas nenusveria būtinybės L. S. skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tik realus terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys L. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Įvertinęs L. S. asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (nesunkūs nusikaltimai), teismas sprendžia, kad paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė parinktina atlikti atviroje kolonijoje (BK 50 str. 3d., BVK 90 str. 1d.). Atkreiptinas dėmesys, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir už kiekvieną nusikalstamą veiką asmuo turi patirti atitinkamus neigiamus jos padarinius, todėl natūralu, jog vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę L. S. turės atitrūkti nuo kasdienės veiklos ir tai turės neigiamų pasekmių. Tokie neigiami padariniai yra natūrali bausmės pasekmė, teisingumo principo įgyvendinimas ir tai pateisina dėl to atsirasiančius neigiamus padarinius nuteistojo šeimai, nuteistojo darbiniams santykiams (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-985-579/2012).

Pagal BK 66 str. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme išbūtas laikas neįskaitomas, nes ši procesinė prievartos priemonė buvo paskirta ne šioje, o kitoje ikiteisminio tyrimo byloje.

Kaltinamajam L. S. kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., ir jį nubausti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams,Nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., ir jį nubausti laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. S. faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.