- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- 1-1226-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00010-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- H. M.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž., vertėjaujant E. T.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje H. M., gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ten pat, išsituokęs, šiuo metu nedirbantis, Lietuvoje neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. M., tiksliai nenustatytu ikiteisminio tyrimo metu ir vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, sumokėjęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą, įgijo žinomai klastotą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą H. M. vardu, kuris yra pagamintas ne pagal (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras, šį dokumentą su savimi laikė ir gabeno iki 2020-02-19 apie 03.00 val., kada dokumentų tikrinimo metu, norėdamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, minėtą dokumentą panaudojo jį pateikdamas Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių PKP, esančiame Vilniaus r., Lavoriškių sen., Mačiuliškių k., Mačiuliškių g. 7, dirbusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis H. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo vairuotojo pažymėjimą prieš metus; sumokėjo pinigus ir per 3 dienas gavo vairuotojo pažymėjimą. Įtarė, kad suklastotas dokumentas. Jis neturėjo sunkvežimiui su priekaba E kategorijos ir todėl įsigijo. Jis beveik 8-9 metus užsiima automobiliais, perka ir sunkvežimiais siunčia į (duomenys neskelbtini). Ruošėsi registruoti santuoką su N. Z. ir susirasti darbą; taip pat ruošiasi gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi lenkišką leidimą. Gailisi. Pripažįsta savo kaltę, jo gyvenime nebuvo jokių teistumų ir nenorėtų, kad tai būtų ateityje. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
(duomenys neskelbtini) parodymais, kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo, su H. M. gyvena nuo šių metų vasario mėnesio, o pažįstami yra 1.5 metų. Žino mūsų šalies įstatymus ir kadangi pradėjo kartu gyventi, H. M. čia viskas dar nauja, gal kartais nepagalvoja, kad daro blogai. H. M. Lietuvoje nori gyventi, jis turi leidimą gyventi Lenkijoje. H. M. suprato viską, kad blogai padarė. Galėtų sumokėti iki 1500 eurų užstatą.
2020-02-19 VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos specialisto R. R. tarnybiniu pranešimu, kad 2020-02-19 3 val. Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Lavoriškių PKP iš Lietuvos Respublikos vyko (duomenys neskelbtini) pilietis H. M., gim. (duomenys neskelbtini), pasas (duomenys neskelbtini), automobiliu M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasienio tikrinimo metu įtarimą sukėlė (duomenys neskelbtini) piliečio pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus dokumentą išsamiai II-oje kontrolės linijoje VSC 4CX pagalba buvo nustatyta, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) visiška klastotė. Dokumento apsauginis tinklelis, nuotrauka, rekvizitai ir rekvizitų užpildymai atspausdinti rašalinio spausdintuvo pagalba, nėra mikroteksto. Dokumentas švyti UV šviesa. Nėra optiškai kintančio vaizdo. Nuotrauka nedingsta po IR šviesa. Apklausos metu H. M. pasakė, kad apie vairuotojo pažymėjimo klastotę nieko nežino (t. 1, b. l. 8).
(duomenys neskelbtini) parodymais, kad 2020-02-18 dirbo Lavoriškių pasienio užkardos Lavoriškių PKP 2020-02-19 naktinėje pamainoje. 2020-02-19 apie 3 val. iš Lietuvos Respublikos vyko (duomenys neskelbtini) pilietis H. M., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo pateikė savo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sukėlė įtarimą dokumentus tikrinusiai jaunesniajai specialistei E. B., kuri vėliau perdavė asmenį į antrą kontrolės liniją. Patikrinus dokumentą matėsi, kad apsauginis tinklelis, nuotrauka, rekvizitai ir rekvizitų užpildymai atspausdinti rašaliniu spausdintuvu, nėra mikroteksto, dokumentas švytėjo UV šviesoje, nebuvo optiškai kintančio vaizdo. Pagal visus šiuos požymius dokumentas buvo visiška klastotė. Pakalbėjo su asmeniu, bet H. M. su juo daug nekalbėjo, tik paaiškino, kad, pasak jo, dokumentą jis gavo per policiją, daugiau bendrauti atsisakė. Vėliau norėdamas palyginti dokumentus, patikrino ir kitų paskui šį pilietį važiavusius (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie pateikė savo vairuotojo pažymėjimus ir tų kitų asmenų vairuotojo pažymėjimai turėjo apsaugos priemones, buvo tikri, nesuklastoti (t. 1, b. l. 13-14).
2020-02-19 VSAT prie LR VRM KTV Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 109(KTS)-11, kad pateiktas tirti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo blankas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) vardu, yra pagamintas ne pagal (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras. Pateiktame tirti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjime (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (t. 1, b. l. 22-24).
2020-04-24 gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. SD/01627/040/LT/20, kuriuo informuojama, kad iš I. T. nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pilietis H. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra registruotas (duomenys neskelbtini) srityje, paso (duomenys neskelbtini), pasą išdavusi institucija – (duomenys neskelbtini), išdavimo data – (duomenys neskelbtini). Asmuo žinomas dėl tėvų pareigų vengimo (T. B. kodekso 177 straipsnis). Teismo sprendimo nėra (t. 1, b. l. 27-28).
2020-06-02 apklaustos kaip liudytojos N. Z. parodymais, kad ji su (duomenys neskelbtini) susipažino maždaug 2019 pavasarį, metų pradžioje, tiksliai dabar nepamena. Susipažino su juo (duomenys neskelbtini) mieste, prie parduotuvės Maxima. Ėjo iš parduotuvės ir jai suplyšo maišas ir pabiro prekės, o (duomenys neskelbtini) ėjo tuo metu pro šalį ir taip susipažino. Nuo to laiko jie ir bendrauja. Prieš tai susitikdavo ar (duomenys neskelbtini), ar pas ją. Po to vis dažnėjo jo atvykimai pas (duomenys neskelbtini). Su N. H. gyvena nuo šių metų vasario, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini). Jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Jis ten yra išsiskyręs, ten turi vaikų. Jis juos aplanko kai būna, bent jau taip teigia. Jis yra ramus, geras, paslaugus, supratingas. Negeria, nerūko. (duomenys neskelbtini) turi (duomenys neskelbtini), jis ją padeda prižiūrėti. (duomenys neskelbtini) planuoja likti Lietuvoje, apsigyventi. Tvarkant namų ūkį jis padeda, kiek sugeba. Planuoja susituokti. Dėl ko buvo sulaikytas, jis jai nelabai pasakojo, bet pačią situaciją žino, ji nusamdė jam advokatą. Sutinka būti jo laiduotoja, gali daryti jam teigiamą įtaką, kad nepasikartotų tokie dalykai (t. 1, b. l. 31-33).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad H. M. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – įgijo žinomai klastotą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą, kurį laikė ir gabeno bei panaudojo, norėdamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą H. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo R. R. parodymai, nurodytos aplinkybės tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama H. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes H. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ir N. Z. pateikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį H. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo draugės (su kuria gyvena) N. Z. laidavimą. H. M. kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 4 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka buvo baustas (dauguma baudų sumokėjęs), nedirbantis. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybiškas teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas parodyti H. M. pasitikėjimą.
Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad N. Z. yra tinkama būti laiduotoja. Bylos duomenys patvirtina, kad ji neteista, praeityje (2016-2018 metų laikotarpiu) tris kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimas; paskirtos baudos sumokėtos), turinti du aukštuosius išsilavinimus, dirbanti ir teigiamai charakterizuojama. Teisiamojo posėdžio metu N. Z. parodė, kad ji su H. M. kartu gyvena ir ketina susituokti bei mananti, jog po pokalbio su H. M., pastarasis supratęs savo blogą elgesį. Taip pat paaiškino, kad H. M. nori gyventi Lietuvoje, turi leidimą gyventi Lenkijoje. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad N. Z. gebėtų įtakoti H. M., jį kontroliuoti. Šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti ir tai, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja, N. Z. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti H. M. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie N. Z. asmenybę, tiek jos bei H. M. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad N. Z. turi galimybę daryti teigiamą įtaką H. M., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti H. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagal laiduotojos N. Z. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, H. M. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, BK 71 straipsnis).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas H. M. vardu ir leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi voke Nr. 1 prie bylos - grąžintini H. M.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (klastotė), saugomas byloje voke Nr. 2 - nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VSAT prie LR VRM KTV Kriminalistinių tyrimų skyriui (Savanorių pr. 2, Vilnius), kaip metodinė priemonė specialistų tarnybinėje veikloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, H. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos N. Z. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių 1 (vienerių) metų laiduotojos N. Z. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, H. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą H. M. vardu ir leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus voke Nr. 1 prie bylos -grąžinti H. M..
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (klastotę), saugomą byloje voke Nr. 2 - perduoti VSAT prie LR VRM KTV Kriminalistinių tyrimų skyriui (Savanorių pr. 2, Vilnius), kaip metodinę priemonę specialistų tarnybinėje veikloje.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą H. M. ir laiduotojai N. Z., kad:
- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.