Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys V. G., A. G. ir antstolė V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. G. 3 eilės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. G. 3 eilės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025 m. kovo 20 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas V. G. yra sudaręs santuoką su A. G.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis suinteresuoti asmenys nėra kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Antstolė 2024 m. rugpjūčio 6 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, gaunamą iš UAB (duomenys neskelbtini), bei pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas tokio sutikimo nepateikė. Antstolė 2025 m. balandžio 24 d. pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad tuo atveju, jei teismas nustato, jog konkretaus skolininkui kartu su kitais asmenimis priklausančio bendro turto nėra (pvz., yra pasibaigusi turtinė reikalavimo teisė), tai paprastai reiškia, kad nėra prielaidų tenkinti (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu pareikštą prašymą nustatyti skolininkui priklausančią šio turto dalį, nes iš jos nebus galima išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2025).

Nagrinėjamu atveju skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatyta, kad ji gautų pajamas iš intelektinės veiklos, dividentus, pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas, į kurias galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas. Todėl santuokos metu skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui priklausančią sutuoktinės pajamų dalį, iš kurių išieškojimo neriboja įstatymai. Suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, jų turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, taip pat, kaip minėta, nėra duomenų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigusi įstatyme numatytais pagrindais.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skolininkui V. G. priklauso 1/2 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto – skolininko sutuoktinės A. G. iš UAB (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Pažymėtina, jog nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Be to, skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatytas nepaneigia skolininko teisės vykdyti prievolę dalimis, dėl to kreipiantis į priverstinį skolos išieškojimą vykdantį antstolį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.