- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-18
- Bylos Nr.
- AN2-315-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00260-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-10807-2022 ir P. Z. (P. Z.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-10807-2022 (toliau – ir Nutarimas) P. Z. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 180 eurų (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams, dėl to, kad jis 2022 m. kovo 23 d. apie 07.40 val. Šalčininkų r. sav., magistralinio kelio Vilnius-Lyda 30,00 km., vairuojant transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti, sankryžoje į Gojaus kaimą, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, dėl ko transporto priemonės „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privalėjo keisti judėjimo kryptį ir greitį, t. y. staigiai stabdyti ir sukti vairą į dešinę. Tokiais savo veiksmais P. Z. padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, sukeldamas pavojingą situaciją, realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei, sveikatai ir turtui, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9, 136.3, 140.1, 1 priedo 110 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimu (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) Institucijos Nutarimą panaikino ir P. Z. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių P. Z. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusižengimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10807-2022.
3.1. Institucijos nuomone apylinkės teismas, priimdamas Skundžiamą nutarimą, nepagrįstai prilygino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, t. y. suinteresuoto bylos baigtimi asmens, parodymus su policijos pareigūno, vykdančio savo tiesiogines pareigas eismo kontrolės srityje, parodymais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie leistų abejoti policijos pareigūno šališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jo suinteresuotumas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūno paaiškinimai buvo išsamus ir nuoseklūs, nurodytos aplinkybės iš esmės nesiskyrė nuo tarnybiniame pranešime užfiksuotų nusižengimo aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismui nebuvo pagrindo abejoti pareigūno nurodoma įvykio aplinkybių versija. Kartu skunde pažymima, jog policijos pareigūnas neturėjo tikslo nuo P. Z. ar teismo nuslėpti policijos tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registratoriaus vaizdo įrašo, ėmėsi veiksmų vaizdo įrašui pateikti ir tik dėl techninių kliūčių įrašas pateiktas nebuvo.
3.2. Taip pat Institucijos skunde atkreipiamas dėmesys, kad P. Z. ne kartą yra baustas už įvairius KET pažeidimus, susijusius su eismo saugumu.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų galutinių teismo išvadų, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka P. Z. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, konstatavimu. Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš minimos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo Institucijos nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną P. Z. atžvilgiu nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantis liudytoju apklausto policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei jo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, nepagrindžia fakto, kad P. Z. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti, ir dėl to kitos transporto priemonės vairuotojas (policijos pareigūnas), siekdamas išvengti susidūrimo, privalėjo keisti judėjimo kryptį ir greitį, t. y. staigiai stabdyti ir sukti vairą į dešinę. Taip pat Skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, jog negalima patikimai nustatyti kurioje vietoje buvo kiekvienas iš vairuotojų P. Z. lenkimo manevro pradžioje, koks atstumas skyrė automobilius užbaigiant lenkimą,
8. Iš Institucijos pateikto apeliacinio skundo matyti, jog apylinkės teismo nurodyti motyvai nėra analizuojami, konkrečių argumentų, kurie Institucijai neleidžia sutikti su teismo manymu, kad byloje nėra pakankamai įrodymų dėl P. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nepateikta. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, nesutikimas su Skundžiamu nutarimu iš esmės grindžiamas dviem aspektais, nurodant, jog apylinkės teismas nepagrįstai prilygino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus su policijos pareigūno parodymais, be pagrindo abejojo policijos pareigūno, kuris priešingai negu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nesuinteresuotas bylos baigtimi, nurodyta įvykio aplinkybių versija, ir deklaratyviai nurodė, kad P. Z. ne kartą baustas už KET pažeidimus, susijusius su eismo saugumu. Akivaizdu, kad tokie apeliacinio skundo argumentai Skundžiamame nutarime padarytos galutinės išvados ir ją pagrindžiančių motyvų paneigti negali. Tuo tarpu, apygardos teismas jokių apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo klaidų nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, Institucijos nutarimu P. Z. buvo pripažintas kaltu dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo iš esmės vadovaujantis policijos pareigūno A. G. (A. G.) tarnybiniu pranešimu. Minėtame tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas nurodė, kad jis, vairuodamas tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pamatė priešpriešais atvažiuojantį automobilį „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas lenkė automobilių vilkstinę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“. Aiškiai matė, kad automobilio vairuotojas pradėjo lenkimą prieš sankryžą į Gojaus kaimą, aplenkė, būdamas priešpriešinėje eismo juostoje kelis automobilius, ir nebespėjęs saugiai atlikti lenkimo manevro, esant nepakankamam atstumui iki priešpriešais atvažiuojančio jo (policijos pareigūno) vairuojamo automobilio ir sparčiai artėdamas, užbaigė lenkimą iki jo (policijos pareigūno) automobilio likus apie 50 metrų. Jis (policijos pareigūnas) pamatęs prieš save dideliu greičiu artėjantį automobilį (apie 110 km/h), matydamas, kad „Lexus“ automobilio vairuotojas, pažeisdamas KET nuostatas ir neįvertinęs saugaus atstumo iki atvažiuojančios transporto priemonės, pavojingai artėja, buvo priverstas staigiai stabdyti tarnybinį automobilį, sukti vairą į dešinę, kad išvengti susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Lexus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), P. Z. paaiškino, kad nieko nepažeidė, nes lenkimą atliko kirsdamas kelio važiuojamosios dalies brūkšninę liniją. (b. l. 19). Iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas A. G. parodė ir liudytoju apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
10. Nepaisant to, P. Z. nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios buvo nuoseklus ir nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, nurodydamas, kad važiuodamas į darbą iš Šalčininkų į Vilnių, prieš Jasiūnų miestelį, už posūkio į Gojaus kaimą, pradėjo lenkimo manevrą. Įvertinęs, kad priešais (iš Vilniaus pusės) atvažiuojantis vilkikas kyla į įkalnę ir yra pakankamai toli, spės atlikti manevrą. Pradėjęs lenkimo manevrą, pastebėjo, kad priešais į įkalnę važiuojantį vilkiką, pradėjo lenkti automobilis „Škoda“, kuris tikrai negalėjo matyti atvažiuojančių automobilių iš Šalčininkų pusės. Užbaigęs lenkimą, galinio vaizdo veidrodėlyje pastebėjo, kad lenkimą priešais daręs automobilis „Škoda“ staigiai sustojo norėdamas apsisukti ir sudarė pavojingą situaciją kelyje, dėl ko vilkiką net sumėtė (b. l. 20). Neigdamas savo kaltę ir gavęs administracinio nusižergimo protokolą P. Z. papildomai paaiškino, jog nuo vietos, kuri nurodyta administracinio nusižengimo protokole, iki sankryžos yra 600 m. atstumas (maps.lt duomenimis), kas reiškia, kad pareigūnas fiziškai negalėjo matyti, kad buvo lenkiama sankryžoje (pridedamos nuotraukos). Lenkimo manevro užbaigimo metu atstumas iki automobilio „Škoda Octavia“ buvo pakankamai didelis (100-150 m.), kas reiškia, kad jis saugiai užbaigė lenkimo manevrą, nesukeldamas jokios pavojingos situacijos ir grėsmės eismo saugumui (b. l. 26). Šios versijos P. Z. laikėsi ir apylinkės teismui teikdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, ir žemesnės instancijos teisme, duodamas parodymus.
11. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą, kilus bet kokioms abejonėms dėl administracinio nusižengimo padarymo, tuo labiau, kad P. Z. kaip jau minėta nuo pat galimo administracinio nusižengimo padarymo neigė savo kaltę, privalo tinkamai, siekiant išsklaidyti bet kokias dėl administracinio nusižengimo padarymo kylančias abejones, imtis veiksmų. Be jau minėto policijos pareigūno A. G. tarnybinio pranešimo, kitų duomenų, pagrindžiančių P. Z. kaltę, pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nėra. Nei administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi Institucija, nei galimą administracinio nusižengimo faktą užfiksavęs policijos pareigūnas ar administracinio nusižengimo protokolą surašęs asmuo nesiėmė jokių priemonių surinkti daugiau galimai padarytą administracinį nusižengimą, pagrindžiančių įrodymų. Nors tokią galimybę turėjo, kaip pavyzdžiui, pateikdami detalią įvykio vietos schemą, aiškiai nurodant galimo administracinio nusižengimo padarymo vietą, nes nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėta Skundžiamame nutarime, iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti kurioje vietoje buvo kiekvienas iš vairuotojų, P. Z. lenkimo manevro pradžioje, koks atstumas skyrė automobilius užbaigiant lenkimą, ir ar lenkimas iš tiesų sukėlė pavojingą situaciją kelyje.
12. Bylos duomenis nustatyta, kad pateikti apylinkės teismo prašomo tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvusio vaizdo registratoriaus įrašo, nagrinėjant P. Z. skundą, galimybės nebuvo, kadangi vaizdo įrašas dėl įrangos sutrikimų nebuvo daromas (b. l. 55). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir policijos pareigūnas A. G., kartu paaiškindamas, jog bandė įrašą pasižiūrėti atvažiavęs į komisariatą, bet to padaryti nepavyko, tos dienos įrašai neišsisaugojo. Institucija apeliaciniame skunde ir nurodo, kad policijos pareigūnas neturėjo tikslo nuslėpti registratoriaus vaizdo įrašo, ėmėsi veiksmų įrašui pateikti ir tik dėl techninių kliūčių to padaryti nepavyko, tačiau nei Institucijos iniciatyva, nei ne kartą P. Z. prašant pateikti jam vaizdo medžiagą, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą duomenų apie galimas vaizdo registratoriaus technines kliūtis ar policijos pareigūno bandymą peržiūrėti nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašą, nėra, tokios aplinkybes nenurodytos ir jau aptartame policijos pareigūno A. G. tarnybiniame pranešime.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, priimdamas Skundžiamą nutarimą, nepagrįstai prilygino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus su policijos pareigūno A. G. parodymais, ir neturėjo pagrindo abejoti policijos pareigūno nurodoma įvykio aplinkybių versija. Tačiau aukštesnysis teismas sutinka su Skundžiamame nutarime išdėstytu vertinimu, kad policijos pareigūno parodymai neturi didesnės įrodomosios galios, nei bet kuris kitas įrodymas, tame tarpe ir paties P. Z., todėl jie privalo būti įvertinti pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti byloje surinkti duomenys, bei tikrinami vadovaujantis kita bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju, kitų duomenų, kurie patvirtintų policijos pareigūno A. G. nurodytas aplinkybes, byloje nėra, o kaip jau ir minėta, galimą nusižengimą fiksuojantys (tiriantys) pareigūnai nesiėmė priemonių surinkti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų galimai padaryto nusižengimo aplinkybes.
14. Be kita ko, nors nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašas neišliko, tačiau pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas padarytas garso įrašas, kuriame užfiksuota dalis policijos pareigūno A. G. ir P. Z. pokalbio po pastarojo sustabdymo (b. l. 54). Nors nenustatyta kokiomis aplinkybėmis policijos pareigūnas padarė garso įrašą, kodėl užfiksuota tik pokalbio dalis, kokiomis priemonėmis įrašas buvo padarytas, t. y. ar policijos pareigūno „Body“ kamera ar kitomis garso įrašymo priemonėmis, tačiau garso įrašo 00:32 s. girdėti, kad policijos pareigūnas nurodo, kad „gausit protokolą, gausit mūsų sprendimą, sprendimą gausit nuotoliniu būdu“. Tokiu būdu, net neišklausius vairuotojo P. Z. pozicijos, buvo išreiškiama išankstinė pozicija dėl jo kaltės. Policijos pareigūnas A. G. pateikdamas išankstinį situacijos vertinimą, neatlikus galimo administracinio nusižengimo tyrimo, iš esmė pažeidė ANK 617 straipsnio 1 dalį. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog administracinio nusižengimo protokolą surašiusį pareigūną S. Č. ir tarnybinį pranešimą dėl galimo pažeidimo surašiusį A. G. sieja subordinaciniai – statutiniai santykiai (A. G. yra S. Č. tiesioginis viršininkas), todėl atsižvelgus į A. G. aiškiai išreikštą išankstinį įvykio vertinimą ir neesant kitų neginčytinų įrodymų dėl padaryto administracinio nusižengimo, negalima daryti abejonių nekeliančios išvados dėl P. Z. kaltės.
15. Kartu Institucija apeliaciniame skunde nurodo ir tai, jog P. Z. ne kartą yra baustas už įvairius KET pažeidimus, susijusius su eismo saugumu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad vien ankstesni asmens padaryti administraciniai nusižengimai (baustumas) jokiu būdu neįrodo P. Z. kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių duomenų, t. y. asmens administracinio nusižengimų išrašo, administracinio nusižengimo byloje nepateikė ir pati Institucija.
16. Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, buvo privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, Nr. 2AT-78-788/2016, Nr. 2AT-27-976/2015), ką pirmosios instancijos teismas ir padarė. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, konstatuotina, kad šioje byloje nepakanka įrodymų, kaip pagrįstai nustatyta ir Skundžiamame nutarime, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, dėl P. Z. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10807-2022 apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.