Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2023 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. TE-3-36 atleido pareiškėją iš Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini)-osios komandos budinčios pamainos (duomenys neskelbtini) pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15884-2022 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį 60 eurų bauda už tai, kad 2022 m. lapkričio 24 d. 3.35 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (tikrintis neblaivumą atsisakė) viešoje vietoje, nesugebėjo paeiti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

5.1. Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) L. P. 2022 m. lapkričio 24 d. Tarnybiniu pranešimu Nr. V-3-3939/2022(11.3.92 E) ,,Dėl T. T.“ informuotas Departamento direktorius, jog 2022 m. lapkričio 24 d. buvo gautas pranešimas, kad pareiškėjas yra sulaikytas dėl muštynių bare.

5.8. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. apie 3.35 val. viešoje vietoje – bare, būdamas akivaizdžiai neblaivus elgėsi įžūliai ir agresyviai, konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš K. P. (jo naudotus smurtinius veiksmus nutraukė kitas asmuo), saugos tarnybos darbuotojo vedamas į lauką garsiai rėkė ir vartojo necenzūrinius žodžius, saugos tarnybos darbuotojo išvestas į lauką nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų stotis. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Statuto 3 str. 1 d. 8 p., 21 str. 2 p., Etikos kodekso 6.3 p., 7.4 p., 11.1 p., 11.3 p. reikalavimus bei sulaužė pareigūno priesaiką. Šie nurodyti veiksmai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Dėl nurodytų aplinkybių siūloma atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos Statuto 72 str. 1 d. 7 p. (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą) pagrindu.

5.10. Pareiškėjas Nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2023 m. kovo 8 d. nutarimu tenkino pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo ir panaikino Nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ,,(duomenys neskelbtini)“ bare galėjo dalyvauti konflikte ir tokiu būdu trikdyti viešąją tvarką, tačiau ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas turėjo būti atliktas viešoje vietoje. Kadangi pareiškėjas neatliko nusižengimo viešoje vietoje, kaip tai numatyta ANK 484 straipsnio 1 dalyje, todėl Nutarimas buvo panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

6. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Statutas ir Etikos kodeksas.

7. Statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.

7.1. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinės atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

7.2. Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinių nuobaudų rūšys įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, viena iš jų gali būti atleidimas iš vidaus tarnybos (5 punktas). Statuto 39 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už buvimą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos (darbo) metu arba vengimą pasitikrinti dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos (darbo) metu pareigūnas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

7.3. Tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo (Statuto 39 straipsnio 10 dalis).

7.4. Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

8. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda - atleidimas iš vidaus tarnybos - paskirta už tai, kad jis pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnyba grindžiama statutiniais pagrindais, kurių pobūdis lemia ypatingą tarnybinės drausmės ir tarnybinės atsakomybės reikšmę vidaus tarnybos sistemoje. Statuto 72 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Statuto 2 str. 4 d. nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 str. 1 d. 7 p. kyla, kuomet yra nustatoma minėtų aplinkybių visuma.

9. Etikos kodekso 6.3 punkte nustatyta, kad valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai turi laikytis visuotinai priimtų dorovės principų ir elgesio normų.

9.1. Etikos kodekso 7.4 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi nedaryti ir netoleruoti daromų ar padarytų teisės pažeidimų, apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus nedelsdami pranešti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir tiesioginiams vadovams.

9.2. Pagal Etikos kodekso 11.1 punktą, pareigūnai turi saugoti nepriekaištingą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo reputaciją.

9.3. Etikos kodekso 11.3 punkte nustatyta, kad pareigūnai darbinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime, jei tai gali pakenkti nepriekaištingai valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (ar) darbuotojo reputacijai, privalo elgtis sąžiningai, mandagiai, garbingai.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019). Išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent Išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (LVAT administracinėse bylose Nr. A-504-520/2018, Nr. A-689-552/2018).

11. LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai; esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; ir kt.).

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

13. Pareiškėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas buvo vykdomas skubos tvarka, neobjektyviai, pilnumoje ignoruojant pareiškėjo raštiškai pateiktus detalius ir išsamius paaiškinimus, nelaukiant teismo ANK byloje nutarimo dėl pareiškėjui inkriminuotos veikos bei visos eilės aplinkybių įvertinimo, kuriomis grindžiamas tarnybinis tyrimas. Tarnybinio patikrinimo išvados yra deklaratyvios ir paremtos aplinkybių interpretavimu, siekiant bet kokiu atveju privesti pareiškėjo veiksmus prie Statute numatytų pagrindų, sudarančių galimybę atleisti iš tarnybos.

13.1. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą dėl to, kad 2022 m. lapkričio 24 d. apie 3.35 val. viešoje vietoje – bare, būdamas akivaizdžiai neblaivus elgėsi įžūliai ir agresyviai, konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš K. P. (jo naudotus smurtinius veiksmus nutraukė kitas asmuo), saugos tarnybos darbuotojo vedamas į lauką garsiai rėkė ir vartojo necenzūrinius žodžius, saugos tarnybos darbuotojo išvestas į lauką nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų stotis. Kaip matyti, Išvadoje vertinti 2022 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio A. M. tarnybinis pranešimas „Dėl gauto pranešimo”, pareiškėjo 2022 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK viršininkui pateiktas paaiškinimas, 2022 m. lapkričio 25 d. baro savininko A. S. P. raštiškas pranešimas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6399/2022 (01), pareiškėjo ir K. P. susitarimas, K. P. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK apklausa, Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2022 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos AVPK pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), pareiškėjo 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 23 d. pateikti paaiškinimai, vaizdo kamerų įrašai. Išvadoje taip pat pažymėta, jog administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu nėra baigta, ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų nepradėtas, nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimo fakto. Pažymėtina, jog į bylą pateikti duomenys, kuriais remtasi Departamento Išvadoje.

13.2. Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad tarnybinis patikrinimas buvo vykdomas skubos tvarka, neobjektyviai, ignoruojant pareiškėjo paaiškinimus. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Departamentas Išvadoje atsižvelgė į pareiškėjo 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 23 d. paaiškinimus. Departamentas Išvadoje nesutiko su pareiškėjo paaiškinimais tuo aspektu, jog jis ėmėsi priemonių nutraukti konfliktą, kadangi tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pats pareiškėjas įsitraukė į konfliktą. Taip pat Departamentas nesutiko su pareiškėjo 2022 m. gruodžio 23 d. paaiškinimu dėl to, kad nors pareiškėjas teigė, kad jam norint nutraukti konfliktą, teko gintis nuo agresyvių baro darbuotojos veiksmų, tačiau šiuo atveju atvirkščiai – pašaliniai asmenys turėjo imtis priemonių nutraukti pareiškėjo smurtinius veiksmus prieš K. P. Departamentas kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimo teiginius dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo, kadangi jis nebuvo pradėtas dėl negauto K. P. pareiškimo dėl galimo fizinio skausmo sukėlimo. Be to, Departamentas kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimo teiginius, kad jis tikrintis blaivumo neatsisakė, kadangi šią aplinkybę nurodė Klaipėdos AVPK policijos pareigūnai 2022 m. lapkričio 24 d. tarnybiniuose pranešimuose. Departamentas kritiškai vertino pareiškėjo 2022 m. gruodžio 23 d. paaiškinimo teiginį, kad jis vykdė policijos reikalavimus, atsikelti negalėjo dėl sutrikusios sąmonės, kadangi Departamentas vadovavosi pareigūnų BODY kameromis užfiksuotais duomenimis iš kurių nustatyta, kad būtent pareiškėjas vartojo necenzūrinius žodžius, o ne kiti baro lankytojai. Iš vaizdo kamerų įrašų nustatyta, jog pareiškėjo šokių partneris žinojo, kad pareiškėjas yra VPGT pareigūnas. Kaip matyti, Departamentas vertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus. Vien tai, kad pareiškėjo paaiškinimai buvo vertinami prieštaringai bei kritiškai nereiškia, jog tarnybinio patikrinmo tyrimas buvo atliktas netinkamai, neobjektyviai ar neišsamiai. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai buvo vertinami kitų nustatytų aplinkybių kontekse, t. y. vaizdo kamerų įrašai, BODY kamerų duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai.

13.3. Nors bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. nutarimu tenkino pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo ir panaikino Nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė jau po to, kai buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, tačiau teismo vertinimu, tai niekaip nekeičia pareiškėjo atlikto pažeidimo. Klaipėdos apylinkės teismas Nutarimą panaikino dėl to, jog pareiškėjas bare trikdė viešąją tvarką, o ne viešoje vietoje. Kadangi Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, kuri numato nusižengimo atlikimą viešoje vietoje, todėl Nutarimas buvo panaikintas. Taigi, Klaipėdos apylinkės teismas nepripažino, jog pareiškėjas netrikdė viešosios tvarkos bare, tačiau nustatė, kad jo atžvilgiu netinkamai taikytos ANK nuostatos, kas sudarė pagrindą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Šiuo atveju Nutarimo panaikinimas niekaip nekeičia Departamento nustatyto pareiškėjo atlikto pažeidimo esmės ir už jį skirtos tarnybinės nuobaudos. Pastebėtina, jog Išvadoje paminėta, kad administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu nėra baigta, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimo fakto. Taigi, net ir Išvadoje pažymėta tai, kad nebaigta administracinio nusižengimo teisena nėra pagrindas neatlikti tarnybinio patikrinimo. Taip pat Nutarimo panaikinimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymą ar pripažinti, jog tarnybinis patikrinimas atliktas netinkamai.

13.4. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012; kt.).

13.5. Tarnybinio patikrinimo išvados yra priimtos vadovaujantis byloje esančiais duomenimis bei nustačius, jog pažeidimas buvo atliktas, t. y. pareiškėjas buvo neblaivus bare ir sukėlė konfliktą, jam buvo taikoma tarnybinė atsakomybė, neatsižvelgiant į tai, kad Nutarimas Klaipėdos apylinkės teismo panaikintas. Kaip minėta, tarnybinei atsakomybei kilti nesvarbu, ar asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Departamentui įvertinus tarnybinių pranešimų duomenis, gautus paaiškinimus, vaizdo kamerų įrašus, BODY kamerų įrašus, bei kitus duomenis, buvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinti pareiškėjo padarytą pažeidimą, t. y. pareigūno vardo pažeminimą kaip tai numatyta Statuto 2 straipsnio 4 dalyje. Šiuo atveju nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto aplinkybių visetas – nustatyta pareiškėjo kaltė dėl padaryto pažeidimo (pareiškėjas neblaivus bare sukėlė konfliktą) ir ši veika pažemino vidaus tarnybos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja. Aplinkybės, jog pareiškėjas baro savininkui atlygino žalą dėl sudaužyto aparato ir tai, kad dėl smurtinių veiksmų prieš barmenę K. P. ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, jog pareiškėjas atliko tarnybinį nusižengimą. Teismas sprendžia, kad atlikti pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti ir niekuo nepateisinami. Aptartas pareiškėjo elgesys ir veiksmai akivaizdžiai žemino VPGT, kaip institucijos, ir pareigūno vardą. Pareiškėjas negalėjo nesuprasti savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei žeminančio tarnybos autoritetą. Pareiškėjo veiksmai pagrįstai įvertintini kaip sąmoningi ir tyčiniai, kurie akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą, ją kompromituoja ir laikomi pareigūno vardo pažeminimu. Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Įvertinus pareiškėjo veiksmų pobūdį, yra pagrindas atleisti jį iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Atleidimas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą laikoma ne tik sudrausminimo priemone pareigūno vardą pažeminusiam asmeniui, bet ir vidaus reikalų sistemos autoriteto visuomenėje apsauga, reikalinga formuojant visuomenės teigiamą požiūrį į šios sistemos veiklos efektyvumą ir principingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A662-1409/2010. Nr. A438-230/2011).

14. Pareiškėjo manymu, Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, todėl šio nutarimo motyvai paneigia aplinkybes, kuriomis yra paremta Išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas. Tai, kad pareiškėjas nebuvo kilusio konflikto įniciatorius ar šalis, kilus konfliktui siekė jį suvaldyti, nenaudojo alkoholinių gėrimų viešoje vietoje, nepasirodė girtas viešoje vietoje, nebuvo uniformuotas, laisvu nuo tarnybos metu, tai kad būtent panaudotos specialios priemonės - dujos, o ne girtumas, galėjo įtakoti pareiškėjo laikiną sąmonės ar nuovokos praradimą ir galimai keiksmažodžio išsakymą daro tarnybinio patikrinimo išvadas nepagrįstomis, o skundžiamą įsakymą neteisėtu, pažeidžiančiu drausminės nuobaudos proporcingumo principą.

14.1. Kaip minėta aukščiau, pareiškėjo atžvilgiu administracinė teisena nutraukta dėl netinkamai taikytos ANK 484 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi pareiškėjas alkoholį vartojo ir priešingus teisei veiksmus atliko bare, o ne viešoje vietoje, tačiau išvedus pareiškėją iš baro, jam buvo taikyta atsakomybė pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, todėl Nutarimas buvo panaikintas. Nutarimo motyvai nepaneigia Išvadoje nustatytų aplinkybių, kadangi Išvadoje nustatytas pažeidimo padarymo faktas neatsižvelgiant į tai, ar pareiškėjui taikoma administracinė atsakomybė. Pareiškėjas pažemino pareigūno vardą atlikdamas priešingus teisei veiksmus, todėl nesvarbu, ar administracinė teisena yra nutraukta, kadangi pats pažeidimo faktas suponuoja atsakomybės taikymą pareigūnui, t. y. pareiškėjui.

14.2. Be to, Klaipėdos apylinkės teismas panaikino Nutarimą dėl netinkamai taikytos ANK nuostatos, tačiau teismas nepripažino, jog pareiškėjas nepanaudojo fizinio smurto bare, nevartojo necenzūrinių žodžių bei nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų stotis. Teismo vertinimu, pareiškėjo paaiškinime nurodytos Klaipėdos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad jis nebuvo konflikto iniciatorius, nevartojo alkoholinių gėrimų viešoje vietoje bei nepasirodė joje girtas, nebuvo uniformuotas, laisvu nuo tarnybos metu, nereiškia, jog jis neatliko priešingų teisei veiksmų ne viešoje vietoje (bare). Klaipėdos apylinkės teismo nustatytos aplinkybės vertintos ANK 484 straipsnio 1 dalies kontekste, t. y, ar pareiškėjui galima atsakomybė pagal minėtą straipsnį, jeigu priešingi teisei veiksmai buvo atlikti ne viešoje vietoje. Teismui nustačius, kad pareiškėjas ne viešoje vietoje atliko minėtus veiksmus, atsakomybė pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį jam panaikinta. Tačiau, šiuo atveju nėra svarbu, ar pareiškėjas, būdamas pareigūnas, priešingus teisei veiksmus atliko viešoje, ar ne viešoje vietoje. Nustačius, kad pareiškėjas, būdamas pareigūnas, dalyvavo konflikte, atliko smurtinius veiksmus prieš barmenę K. P. (nors ir nebuvo dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas), nepaisė policijos pareigūnų reikalavimų, vartojo necenzūrinius žodžius, sudaužė bare aparatą (nors ir atlygino žalą), todėl buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuris užbaigtas ginčijamo Įsakymo priėmimu. Teismas neturi pagrindo abejoti tarnybinio patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms, kurioms esant pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo skundo teiginiais, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

15. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis nebuvo neblaivus viešoje vietoje, nebuvo konflikto šalis, priešingai, siekė, kad konfliktas pasibaigtų. Prieš pareiškėją buvo panaudotos spec. priemonės, dėl kurių jis prarado galimybę kontroliuoti savo veiksmus, jokių pasekmių savo valiniais veiksmais nesukūrė ir pareigūno vardo nepažemino.

15.1. Iš į bylą pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6399/2022(01) matyti, jog pareiškėjo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,42 promilės etilo alkoholio. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas įvykusio konflikto metu buvo neblaivus. Nors pareiškėjas alkoholį vartojo bare, o ne viešoje vietoje, tačiau nustatyta, kad pareiškėjas buvo konflikto šalis, kadangi panaudojo fizinį smurtą prieš barmenę K. P., vartojo necenzūrinius žodžius, nepaisė policijos pareigūnų reikalavimų stotis. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai susiję su tuo, kad panaudojus spec. priemones jis prarado galimybę kontroliuoti savo veiksmus, jokių pasekmių savo valiniais veiksmais nesukūrė ir pareigūno vardo nepažemino, laikytini deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nustatyta pareiškėjo kaltė ir priešingi teisei veiksmai, kurie pažemino pareigūno vardą, sumenkino pasitikėjimą visa VPGT.

15.2. Pareiškėjas – vidaus tarnybos pareigūnas, jo pagrindinė užduotis – teisėtvarkos užtikrinimas, kelio daromiems nusikaltimams ir teisės pažeidimams užkirtimas (Statuto 21 straipsnio 2 punktas), tuo tarpu jis 2022 m. lapkričio 24 d. įvykdė priešingus teisei veiksmus. VPGT pareigūnams (kaip ir kitiems valstybės tarnautojams) yra keliami aukštesni elgesio reikalavimai, negu kitiems piliečiams. Darytina išvada, kad atitinkamas pareigūno elgesys tarnyboje ir ne tarnybos metu gali turėti įtakos neigiamam kitų asmenų požiūriui į valstybės tarnybą apskritai. Pareiškėjas viešoje vietoje – bare, būdamas neblaivus elgėsi įžūliai ir agresyviai, konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš kavinės darbuotoją, saugos tarnybos darbuotojo vedamas į lauką garsiai rėkė ir vartojo necenzūrinius žodžius, nepaisė policijos pareigūnų reikalavimo stotis. Tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė tarnybinės etikos reikalavimus. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus bei Etikos kodekso 6.3, 7.4, 11.1, 11.3 punktų nuostatas.

16. Teismas sprendžia, kad atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje atsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį įvertino tinkamai, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas tyčiniais veiksmais akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo ir tokiu būdu pažemino pareigūno vardą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl neturi pagrindo naikinti ginčijamo Įsakymo. Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, netenkintini ir išvestiniai skundo reikalavimai grąžinti pareiškėją į tarnybą priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini)-osios komandos budinčios pamainos (duomenys neskelbtini) pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

17. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjo T. T. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.