- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-20
- Bylos Nr.
- e1-401-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00118-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- E. M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, ūkininkas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., vieną kartą teistas, teistumas išnykęs – asmuo laikomas neteistu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. M. 2022 m. sausio 1 d. apie 14.06 val. (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – V. M. (V. M.) nuosavybės teise priklausantį automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,48 promilių etilo alkoholio koncentracija.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).
4. Kaltinamojo E. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Parodė, kad jis vairuotojo pažymėjimo neturi jau daug metų, teisė vairuoti jam yra atimta. Jis 2022 m. sausio 1 d., būdamas neblaivus, sugalvojo tėvo V. M. vardu registruotu automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini)pas draugus. Pas draugus išgėrė alkoholio. Tėvas apie tai, kad jis išvažiuoja jo automobiliu, nežinojo, jis automobilį paėmė jo neatsiklausęs. Tuomet jis nusprendė važiuoti į namus. Važiuodamas jautėsi neblogai. Važiuodamas jis automobilio veidrodėliu užkliudė pėsčiųjų perėjoje ėjusią moterį. Kaip tai nutiko, nežino. Supratęs, kad jis kliudė moterį, pristabdė, pažiūrėjo, kur moteris yra, tačiau jos nebematė. Pagalvojo, kad moteris nuėjo toliau, todėl jis tęsė kelionę į namus. Nežino, kurioje vietoje, tačiau važiuodamas keliu, pamatė, kad paskui jį važiuoja automobilis, jis sustojo kelyje, prie jo priėjo vaikinas. Minėtas vaikinas iš spynelės išėmė raktelius ir iškvietė policiją. Pareigūnai patikrino jo blaivumą, jam buvo nustatytas beveik 2,5 promilių neblaivumas. Dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus, labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei kad jam būtų skirta arešto bausmė (b. l. 90–93, 98–100).
4.2. Liudytojas E. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. sausio 1 d. apie 14.30 val., važiuodamas automobiliu „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusėje, (duomenys neskelbtini) prie mokyklos, netoli pėsčiųjų perėjos, pamatė einančią jo kaimynę J., kurią partrenkė pravažiuojantis automobilis VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis pasišalino link (duomenys neskelbtini). Papildomai parodė, kad 2022 m. sausio 1 d. buvo parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini). Išeidamas iš parduotuvės, prieš 14 val. pamatė per pėsčiųjų perėją einančią moterį, tuo tarpu nuo Trakų pusės link Onuškio važiavo automobilis. Moteris jau buvo įžengus į perėją, kai ji buvo nublokšta automobilio dešine puse. Jis automobiliu greitai privažiavo prie moters, ji verkė, tai buvo jo kaimynė J., jos vardo nežino, gal M. Iš pažiūros ji nebuvo sužalota, tik labai susijaudinusi. Kadangi šalia jos buvo kitų praeivių, jis nuvažiavo, norėdamas rasti kaltininką. Automobilį pamatė maždaug už dviejų kilometrų nuo vietos, kur jis partrenkė moterį, tai buvo automobilis VW „Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui sustojus, jis priėjo prie automobilio (vairuotojo pusės), pamatė, kad automobilio vairuotojas yra visiškai neblaivus. Jis ištraukė raktelius iš automobilio užvedimo spynelės. Pranešė policijai (b. l. 65–66, 67–70).
4.3. Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jo vardu yra registruotas automobilis VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtu automobiliu jo sūnus E. M. nevažinėja, šiuo automobiliu važinėja jis pats. Sausio 1 d. jis pastebėjo, kad kieme nėra jo automobilio. Suprato, kad automobiliu išvažiavo jo sūnus. Kol jis matė sūnų, sūnus lyg buvo blaivus. Sūnui jis jokių pretenzijų neturi. Jokių įvykio aplinkybių po to, kai sūnus išvažiavo iš namų, jis nežino, jam sūnus nieko nepasakojo (b. l. 73–75).
4.4. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrima įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kuriame stovi automobilis VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio keleivio dešinės pusės veidrodėlis – apgadintas, dešinės pusės priekinis bamperis – apibraižytas. Aplink visą automobilį yra nežymūs apibraižymai (b. l. 14–26).
4.5. 2022 m. sausio 1 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, E. M. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; įvertinus bendrą asmens būklę, jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs, užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš keturias valandas, atlikus tikrinimą prietaisu „Drager Alcotest 6810“, Nr. AREN-0212, pirmojo tikrinimo metu 15.01 val. jam buvo nustatytas 2,86 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 15.25 val. – 2,48 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais E. M. sutiko (b. l. 31).
4.6. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo J. R. (J. R.) tarnybinio pranešimo duomenimis, 2022 m. sausio 1 d. 14.12 val., dirbdamas gavo registruotą iškvietimą ROIK 0122000001672, kad (duomenys neskelbtini)pranešėjas E. T., gimęs (duomenys neskelbtini)sustabdė automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų perėjoje, partrenkė moterį. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. M., gimęs (duomenys neskelbtini).. Jis neneigė, jog pėsčiųjų perėjoje matė einančią moterį, bet nurodė nežinantis, ar jis ją kliudė. E. M. buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Buvo bendrauta su M. J., kuri dėl įvykio pati kreipėsi į gydymo įstaigą, rimtų sužalojimų ji nepatyrė, įvykio metu buvo sumušta ranka ir koja (b. l. 12–13).
4.7. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – vaizdo įrašas, kurį pateikė vaizdo operatorė A. A.. Vaizdo įrašo trukmė – 3.04 min.. Įrašo pavadinimo rinkmena sudaryta pagal įvykio datą, t. y. 2022-01-01. Vaizdo įraše matoma gatvė, kairėje pusėje gyvenamieji namai. Gatvėje yra pėsčiųjų perėjos ženklas bei žymėjimai pačioje gatvėje. Vaizdo įrašo 5 sekundę, nuo kairės pusės į dešinę pusę, matomas atvažiuojantis tamsios spalvos automobilis, valstybinių numerių nesimato. Automobilis važiuoja per vidurį kelio skiriamosios juostos. Tuo metu į pėsčiųjų perėją – iš dešinės pusės į kairę, įžengia tamsios spalvos drabužiais vilkinti moteris. Minėtas automobilis pristabdo, matyti įsijungę stabdymo žibintai, tačiau toliau važiuojant per perėją jis nubloškia per perėją einančią moterį, kuri yra beveik perėjos viduryje. Moteris kliudoma dešine automobilio puse, po ko ji nukrinta ant žemės, o automobilis, išvažiavęs į priešingą eismo juostą, sugrįžta į savo eismo juostą, bei nestabdęs po susidūrimo nuvažiuoja tolyn. Po susidūrimo matoma nuo automobilio krentanti detalė. Prie nukentėjusios moters prieina kita praeivė, kuri padeda moteriai atsikelti nuo žemės. Po ko nukentėjusioji, kurį laiką pastovėjusi pėsčiųjų kairiajame take, nueina gatve tiesiai (b. l. 60–61).
4.8. ROIK Nr. 0122000001672 kortelės duomenimis, į Bendrąjį pagalbos centrą 2022 m. sausio 1 d. 14.06 val. paskambinęs E. T. pranešė, jog matė, kaip neblaivus automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų perėjoje, partrenkė moterį. Pranešėjui (duomenys neskelbtini)pavyko sustabdyti automobilį. Laukia. Dėl GMP neaišku (b. l. 6–11).
4.9. Medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, M. J. 2022 m. sausio 1 d. eismo įvykio metu patyrė poodines kraujosruvas dešinio peties ir dešinės alkūnės srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 155).
4.10. Administracinio nusižengimo protokolo duomenimis, E. M. 2022 m. vasario 18 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 2 dalį (b. l. 151–154).
4.11. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. M. vardu (b. l. 34).
4.12. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio VW „Passat“, gamybos metai – 2000 m., kaina Lietuvoje yra 1 120 Eur su PVM (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama E. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 2,48 promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 60 parų arešto bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 40 parų arešto bausmę), vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti devyniems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigoti kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. M., vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 120 Eur.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 126–128).
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamasis neteistas, per vienerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (b. l.121), dirba – yra ūkininkas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą.
11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 60 parų arešto bausmę, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinta 1/3.
12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. sausio 1 d. 15 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 19.01 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (b. l. 79–80, 86–87).
13. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
14. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).
15. Ankstesnis E. M. teistumas yra išnykęs, todėl laikytina, jog jis teisiamas pirmą kartą, jam taip pat pirmą kartą taikoma ir arešto bausmė. Teismas spręsdamas, jog arešto bausmės vykdymą šiuo atveju tikslinga atidėti, atsižvelgia į šio baudžiamojo įsakymo 10 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad ankstesnė E. M. nusikalstama veika buvo padaryta daugiau nei prieš dvidešimt metų – 2001 m., ir konstatuoja, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatytinas 9 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas, paskiriant E. M. intensyvią priežiūrą – nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. M. turi būti namuose ((duomenys neskelbtini).) nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, bei įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
16. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
17. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
18. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
19. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
20. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
21. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
23. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso V. M. – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis butų panaudotas nusikaltimui daryti.
25. Minėta, kad automobilis VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 120 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.
26. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones) (b. l. 105–110), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę bausmę – 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, E. M. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. sausio 1 d. 15 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 19.01 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, E. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. M. turi būti namuose ((duomenys neskelbtini)) nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, bei įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. M. 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesiams naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. sausio 6 d..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš E. M. išieškoti, automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 120 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų), valstybės naudai.
E. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.