- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 1-3225-966/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00715-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- K. L.
- Kaltinamasis
- J. J.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, susituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravusi gyvenamąją vietą, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J., vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2014-09-01 apie 07.45 val. Kaune, S. Žukausko g. vairuodama automobilį „Dodge Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama antra eismo juosta nuo Šiaurės pr. link P. Lukšio g., ties namu Nr. 14 pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad po sustojimo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją vėl pradėdama važiuoti neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, dėl to parbloškė iš kairės pusės į jos važiavimo krypties eismo juostą įėjusią pėsčiąją K. L., padarydama jai kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą,
Kaltinamoji J. J. teismo posėdžio metu kalta visiškai prisipažino ir parodė, kad 2014-09-01 ryte automobiliu „Dodge Caravan“ važiavo į darbą, važiavo antra eismo juosta. Ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja sustojo, nes turėjo praliesti pėsčiuosius, einančius iš dešinės pusės, tačiau dėl neatidumo nepamatė, kad iš kairės pusės taip pat eina pėsčioji, pradėjo važiuoti ir pėsčią partrenkė. Pėsčioji parkrito ant kelio, sakė, kad skauda koją. Gailisi, kad pradėjo važiuoti, neįsitikinusi, kad tai saugu. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Pati kol kas nevairuoja, bijo.
Nukentėjusioji K. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014-09-01 ėjo S. Žukausko gatvėje esančia pėsčiųjų perėja į kitoje gatvės pusėje esančią stotelę. Ji priėjo pėsčiųjų salelę, matė, kad automobiliai praleidžia iš kitos gatvės pusės einančius pėsčiuosius. Ji pradėjo eiti per perėją, tačiau prieš tai stabtelėjęs pėsčiuosius praleisti automobilis taip pat pajudėjo ir ją partrenkė. Automobilį vairavo kaltinamoji, ji ir iškvietė pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Po smūgio ji pajuto skausmą dešiniame klube, lūžo kulnas, sužalojimas sunkiai gyja. Dėl padarytos žalos kreipėsi į draudimą, kaltinamajai pretenzijų neturi, jai civilinio ieškinio nereiškia. Ši jos atsiprašė, ji atleidžianti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, J. J. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2515/14(02), kurioje nurodyta, kad K. L. nustatyti eismo įvykio metu padaryti sužalojimai - kraujosruva dešinio klubo srityje, kairio kulnakaulio lūžis, kuris laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19);
- alkotesterio „Drager 7510“ parodymais, patikrinimo Nr. 1350, kuriais užfiksuota, kad J. J. 2014-09-01 09.02 val. tikrinimo rezultatas yra 0.00 promilės alkoholio, t.y., vairavo blaivi (b. l. 14);
- eismo įvykio vietos plane, fotonuotraukose užfiksuota eismo įvykio, įvykusio 2014-09-01, vieta - Kaune, S. Žukausko g., automobilio „Dodge Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio (b. l. 6-9);
BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik J. J. neteisėti veiksmai (KET 101 punkto, numatančio vairuotojui pareigą prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti, taigi tarp J. J. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. J. J. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas numatytas BK 281 str. 1 d.
Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka suformuluotame kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus tuo, kad po sustojimo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją vėl pradėdama važiuoti neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Tačiau Kelių eismo taisyklių 106 punktas numato visiškai kitus įpareigojimus vairuotojui (susijusius su manevravimu darant posūkius ar apsisukant), o vairuotojo pareigą prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams reglamentuoja Kelių eismo taisyklių 101 punktas, todėl atitinkamai patikslintinas kaltinamosios pažeisto Kelių eismo taisyklių punkto numeris. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamosios teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji atleido kaltinamajai ir su ja susitaikė, prokurorė neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiąja.
Kaltinamoji J. J. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, ši jai jokių pretenzijų nereiškia, dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę (b. l. 24). Kauno teritorinė ligonių kasa su pretenzija dėl žalos, atlyginant nukentėjusiosios gydymo išlaidas atlyginimo kreipėsi į eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, apdraudusią draudimo bendrovę (b. l. 26). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d., 16 str., 281 str. 7 d.), ji administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 23-25), neteista (b. l. 32), VšĮ Kauno Šančių poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neregistruota (b. l. 31). Anksčiau J. J. nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiąja K. L., baudžiamąją bylą nutraukiant. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pobūdį, į kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina, šiuo atveju pats susitaikymo su nukentėjusiąja dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo institutas kaltinamajai sukelia tam tikras pasekmes ir apribojimus.
Šioje byloje J. J. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4219, kurioje nurodyta, kad advokatė Violeta Naujokienė teikė antrinę teisinę pagalbą J. J. baudžiamojoje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80,00 Lt. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėja advokatė privalomai buvo paskirta BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažintos, vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, kaltinamosios gynėja tokio prašymo teisiamojo posėdžio metu taip pat nepareiškė, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamosios gali būti laikomas ribojančiu kaltinamosios galimybes pasinaudoti jai tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiąja K. L. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
J. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti J. J., jog jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. J. valstybės naudai nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.