Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-18 · Administracinė byla Nr. eI-274-402/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
eI-274-402/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01511-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Daina Kukalienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
K. K.
Atsakovas
Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos
Trečiasis asmuo
Druskininkų savivaldybei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-274-402/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01511-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 23.2; 23.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjui K. K., pareiškėjo atstovui advokatui A. U.,atsakovės Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos atstovei advokato padėjėjai A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Druskininkų savivaldybės Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2018-07-02 sprendimą dėl K. K. elgesio.

Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas teismo posėdyje visiškai palaikė skundą ir paaiškino, kad Druskininkų savivaldybės Etikos komisija (toliau – ir Etikos komisija, Komisija) 2018-07-02 sprendimu dėl K. K. elgesio (toliau – ir Sprendimas) pripažino, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus, t. y. padorumo ir pavyzdingumo principus. Rekomendavo Druskininkų savivaldybės tarybos nariui K. K. suderinti savo elgesį ir veiklą su Kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais ir reikalavimais, viešai atsiprašyti Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. ir viešųjų ryšių specialistės G. V..

Sprendimas buvo priimtas dėl to, jog K. K. 2018-05-28 vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje įžeidinėjo savo tarnybines funkcijas atliekančias Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiąją specialistę D. S. ir viešųjų ryšių specialistę G. V., t. y. šioms darbuotojoms einant link pareiškėjo K. K., pastarasis replikavo „ateina kalės ant lenciūgų“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog Sprendimas yra visiškai nepagrįstas (motyvuojamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis) bei priimtas pažeidžiant tokiems sprendimams priimti taikytinas esmines procedūras. Pažymėjo, jog 2018-05-28 vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje nesakė ir niekada nėra vartojęs Sprendime nurodytos replikos „ateina kalės ant lenciūgų“, kurios pagrindu buvo priimtas Sprendimas ir konstatuota, jog pareiškėjas K. K. pažeidė Kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus – padorumo ir pavyzdingumo principus.

Tyrimas dėl pareiškėjo pradėtas be pagrindo. Kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. ir ryšių su visuomene specialistės G. V. 2018-05-29 tarnybinio pranešimo, šis dokumentas buvo adresuotas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, pavaduojančiai savivaldybės administracijos direktorių, V. G.. Kodekso 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą. Analogiški pagrindai tyrimui pradėti yra įtvirtinti ir Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009-09-28 sprendimu Nr. T1-203 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-11-30 sprendimo Nr. T1-132 redakcija) (toliau – ir Etikos komisijos nuostatai), 8.6 punkte. Ginčo atveju Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojos kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, o ne į Etikos komisiją. Todėl nebuvo skundo, adresuoto Etikos komisijai, taip pat nebuvo informacijos visuomenės informavimo priemonėse, atitinkamai 2018-06-06 Etikos komisijos posėdyje nesant tam pagrindo buvo pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo, valstybės politiko, galimai padarytų Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų.

Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų D. S. ir G. V. tarnybiniame pranešime yra išreikštas prašymas dėl tarybos narių K. K. ir J. Š. elgesio informuoti Etikos komisiją, tačiau K. K. gautoje visoje tyrimo medžiagoje nėra duomenų, jog Druskininkų savivaldybės administracija būtų kreipusis ar informavus Etikos komisiją apie pareiškėjo K. K. netinkamą elgesį. Taigi, Etikos komisija 2018-06-06 posėdyje tyrimą dėl pareiškėjo K. K. pradėjo nepagrįstai (nesant tam teisės aktuose, t. y. Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje ir Etikos komisijos nuostatų 8.6 punkte, įtvirtintų pagrindų).

Sprendimą priėmė neobjektyvūs ir iš anksto prieš pareiškėją nusistatę Komisijos nariai, taip buvo pažeisti tiek Kodekso, tiek Etikos komisijos nuostatų reikalavimai: Kodekso 7 straipsnio 6 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, jog atlikdami tyrimą Komisijos nariai <...> privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Etikos komisijos nuostatų 29 punkte. Etikos komisijos nuostatų 4 punktas, be kita ko, numato, jog pagrindiniai Etikos komisijos veiklos principai yra teisingumas ir nešališkumas. Ginčo atveju prieš pareiškėją K. K. išankstiniai vertinimai bei išvados pasipylė Etikos komisijai dar net nepradėjus tyrimo, taip pat buvo reiškiami viso tyrimo metu.

Tyrimas dėl pareiškėjo buvo pradėtas 2018-06-06 vykusiame Etikos komisijos posėdyje. Kaip matyti iš Etikos komisijos 2018-06-06 posėdžio protokolo, Etikos komisijos pirmininkei N. O. pristačius svarstymui klausimą dėl pareiškėjo K. K. elgesio, visi posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai pasisakė, „kad pranešime nurodytos frazės iš tiesų yra nepagarbios, žeidžiančios, išsakytos specialistėms atliekant savo darbo funkcijas ir pranešime minėtiems tarybos nariams dalyvaujant savivaldybės posėdyje“. Taigi, iš protokolo matyti, kad Etikos komisijos nariai ne tik vertino K. K. išsakytą frazę, tačiau jau iš karto, dar net nepradėję tyrimo, konstatavo, jog K. K. tokią frazę 2018-05-28 vykusiame tarybos posėdyje ir pasakė.

Etikos komisijos nariai išankstinius vertinimus reiškė viso tyrimo metu. Kaip matyti iš Etikos komisijos 2018-06-18 posėdžio protokolo, Komisijos nariai ir šiame posėdyje, nebaigę tyrimo, konstatavo, jog K. K. tokią frazę išsakė, bei tokį pareiškėjo elgesį iš anksto vertino kaip nepagarbų ir žeidžiantį: „Posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai pasisako, kad pranešime nurodytos frazės iš tiesų yra nepagarbios, žeidžiančios, išsakytos specialistėms atliekant savo darbo funkcijas ir pranešime minėtiems tarybos nariams dalyvaujant savivaldybės tarybos posėdyje.“

Etikos komisija sprendimą užbaigti tyrimą priėmė 2018-06-25 vykusiame Etikos komisijos posėdyje, tačiau, kaip matyti iš šio posėdžio protokolo, dar iki sprendimo užbaigti tyrimą priėmimo Komisijos nariai vienareikšmiškai vertino pareiškėjo elgesį ir pasisakė dėl to: „Posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai <...> pasisako, kad <...> K. K. replika yra nepagarbi ir be jokios abejonės žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio. Etikos komisijos nariai pasisako, kad įvertinus komisijos turimus duomenis, jų visuma leidžia manyti, kad D. S. bei G. V. pareiškime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, pagrindo manyti, jog pareiškime nurodytos aplinkybės yra išgalvotos nėra. Komisijos nariai teigia, kad neturi pagrindo abejoti <...> dėl pareiškėjų atžvilgiu pareikštos K. K. replikos „ateina kalės ant lenciūgų“.“

Be to, pareiškėjui nuo pat tyrimo pradžios nebuvo aišku, kuo jis kaltinamas, taip pažeidžiant jo procesines teises, o būtent asmens teisę į gynybą. Kodekso 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Kodekso 7 straipsnio 10 dalis numato, jog Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą.

Ginčo atveju pareiškėjui siųstame Etikos komisijos 2018-06-07 rašte Nr. S12-2210-3.5. nurodoma, kad yra pradėtas tyrimas dėl jo, kaip valstybės politiko, galimai padarytų Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų. Tačiau konkrečios Kodekso nuostatos ar principai rašte nenurodomi. Atitinkamai, kaip matyti iš Komisijos 2018-06-06 posėdžio protokolo, Komisijai nusprendžiant pradėti tyrimą taip pat nebuvo nurodyta, kokių Kodekso nuostatų pažeidimu yra kaltinamas K. K.. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjas K. K. nuo pat tyrimo pradžios nežinojo ir negalėjo žinoti, dėl ko yra pradėtas tyrimas, kuo jis yra kaltinamas ir dėl ko jis galėtų pateikti Etikos komisijai paaiškinimus, teikti prašymus ar įrodymus. Būtent tai pareiškėjas ir pažymėjo savo 2018-06-15 siųstame elektroniniame laiške: „Visų pirma pažymiu, kad <...> tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. 2017-05-28 vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje Druskininkų savivaldybės administracijos specialisčių (D. S., G. V.) atžvilgiu replikų ar pasisakymų nesakiau. Taip pat pažymiu, kad man nėra suprantama kokiu konkrečiu pagrindu ir dėl ko mano atžvilgiu Druskininkų savivaldybės etikos komisija atlieka tyrimą.“ Taigi Sprendimas priimtas pažeidžiant pareiškėjo teisę į gynybą, buvo pažeistos ir Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 7 straipsnio 10 dalies nuostatos.

Etikos komisijai priimant ginčijamą Sprendimą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, taip pat Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė teikti paaiškinimus, nes tai lėmė, jog sprendimas, be kita ko, priimtas remiantis išgalvotomis, tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Atliekant tyrimą 2018-06-18 vykusiame Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta kviesti tarybos narį K. K. į kitą Etikos komisijos posėdį ir pareiškėjo dalyvavimą Etikos komisijos posėdyje pripažinti būtinu. Kitas Etikos komisijos posėdis buvo numatytas 2018-06-25.

Apie pirmiau nurodytus Komisijos sprendimus pareiškėjas buvo informuotas 2018-06-18 elektroniniu laišku. Tačiau pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, jog tą dieną, t. y. 2018-06-25, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos Druskininkų savivaldybės tarybos daugumos prašymą pateikti išvadą, ar K. K. nesulaužė tarybos nario priesaikos, raštu informavo, jog tą pačią dieną vyksiančiame Etikos komisijos posėdyje dalyvauti negalės. Tačiau nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių bei pažeidžiant pareiškėjo teisę teikti paaiškinimus, 2018-06-25 Etikos komisijos posėdyje neišklausius pareiškėjo buvo nuspręsta baigti tyrimą pagal gautą Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešimą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos narių J. Š. ir K. K. elgesio.

2018-06-18 vykusiame Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta kviesti tarybos narius V. S., V. B., R. D., R. B., V. T., G. K. ir Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiąjį specialistą T. V. į kitą Etikos komisijos posėdį dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimo arba informaciją pateikti raštu. Vykdant nurodytą Komisijos sprendimą, 2018-06-18 pirmiau nurodytiems asmenims buvo išsiųsti elektroniniai laiškai su prašymu „atvykti į Etikos komisijos posėdį 2018-06-25 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikti Jums žinomas aplinkybes, nurodytas Druskininkų savivaldybės administracijos dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešime arba pateikti informaciją raštu“. Prie galimai kokias nors aplinkybes žinantiems asmenims (liudytojams) siųstų elektroninių laiškų buvo pridėtas Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų 2018-05-29 tarnybinis pranešimas, taip dar iki liudytojų apklausos atskleidžiant absoliučiai visas aplinkybes apie atliekamą tyrimą bei faktines aplinkybes, kurias apklausos metu turėtų paaiškinti liudytojai. Akivaizdu, jog nurodytais veiksmais buvo pažeistos Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punkto bei 5 dalies nuostatos, o už tokį pažeidimą Komisijos nariams yra numatyta atsakomybė (Kodekso 7 straipsnio 7 dalis numato, jog Komisijos nariai už šiame straipsnyje nustatytų pareigų pažeidimą atsako įstatymų nustatyta tvarka).

Taigi Sprendimas priimtas nesilaikant tokiems sprendimams priimti taikytinos tvarkos, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų nuostatų draudimus, o tokie pažeidimai yra esminiai ir leidžiantys suabejoti priimto Sprendimo objektyvumu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Etikos komisija priimdama Sprendimą privalėjo nustatyti ir įsitikinti, ar faktai iš tiesų egzistuoja ir ar pareiškėjas iš tiesų pasakė Sprendime nurodomą frazę „ateina kalės ant lenciūgų“. Tačiau, kaip matyti iš Etikos komisijos Sprendimo, aplinkybė, jog pareiškėjas K. K. pasakė nurodytą frazę, buvo nustatyta remiantis vien tik Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus viešųjų ryšių specialistės G. V. paaiškinimais. Daugiau tyrimo medžiaga (paaiškinimai, įrašai, kiti rodymai) nepatvirtina šių aplinkybių.

Sprendimas priimtas remiantis vienintelės Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojos paaiškinimais, visiškai nemotyvuotai atmetant pareiškėjo, Druskininkų savivaldybės tarybos narių R. B. ir V. T. bei Druskininkų savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto T. V. paaiškinimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Sprendimas nėra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis (faktais), taip pažeidžiant Etikos komisijos nuostatų 39 ir 40.2 punktus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

Atsakovės Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos atstovė su skundu nesutiko, teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad D. S. ir G. V. 2018-05-29 tarnybinis pranešimas buvo adresuotas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, pavaduojančiai savivaldybės administracijos direktorių, V. G.. 2018-05-29 tarnybiniame pranešime nurodyta: „Manome, kad minėti Tarybos nariai Tarybos posėdyje naudodami mūsų atžvilgiu tokius pasisakymus elgėsi neetiškai, todėl prašome Jūsų apie tokį šių tarybos narių elgesį informuoti Etikos komisiją.“ Taigi D. S. ir G. V. apie pažeidimą siekė informuoti Komisiją. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. G. 2018-05-29 tarnybinį pranešimą pateikė Komisijos sekretorei V. K.. V. K. 2018-06-06 Dokumentų valdymo sistemoje įrašė komentarą: „Gautas pranešimas pateiktas Etikos komisijai. 2018-06-06 Etikos komisija pradėjo tyrimą. Išsiųsti pranešimai tarybos nariams ir pranešėjoms“. Taigi D. S. ir G. V. 2018-05-29 tarnybinis pranešimas buvo įteiktas Komisijai, todėl skundo argumentai dėl neteisėto tyrimo pradėjimo yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pažymėjo, jog Komisija yra kolegialus organas, kuris kolegialiai atviru balsavimu priima sprendimus. Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai (Etikos komisijos nuostatų 11 p.). Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu (Etikos komisijos nuostatų 6 p.). Vadovaujantis šiomis teisės aktų normomis, Komisijos nariai turi teisę (privalo) kolegialiai svarstyti einamuosius klausimus, aptarti situacijas ir vykdomus tyrimus. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad, skirtingai nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, Etikos komisijos nuostatai nenumato Komisijos narių „pasitarimų kambario“, jo slaptumo principo ar panašaus instituto. Kaip minėta, Komisijos narių pasitarimai vyksta ir sprendimai priimami posėdžiuose kolegialiai atvirai svarstant klausimus, apsikeičiant nuomonėmis ir vertinimais. Pareiškėjo cituojamas reikalavimas „Komisijos nariai <...> privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados“ turi būti aiškinamas kaip draudimas Komisijos nariams iš anksto viešai, t. y. ne Komisijos posėdyje, skelbti nuomonę apie (jų nuomone) būsimą Komisijos sprendimą, iš anksto viešai, t. y. ne Komisijos posėdyje, pristatyti, kaip Komisijos narys vertina tam tikrus faktus ir kaip balsuos tam tikrais klausimais. Šio draudimo aiškinimas plečiamai uždraudžiant Komisijos nariams reikšti savo nuomonę Komisijos posėdžio metu reikštų prieštaravimą „kolegialaus klausimo svarstymo“ principui. Tai reikštų draudimą Komisijos nariams posėdžio metu apsikeisti nuomonėmis ir tartis, o tai iš esmės prieštarautų Komisijos kaip kolegialios institucijos esmei ir darytų jos veiklą neįmanomą.

Kodekso 7 straipsnio 10 dalis numato, jog Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus, todėl pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1942-756/2015. Be to, pažymėjo, jog „kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas, o teismo sprendimo konkrečioje byloje motyvacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; kt.)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3631-520/2016).

Komisija 2018-06-07 išsiuntė pareiškėjui Pranešimą dėl pradėto tyrimo ir Etikos komisijos posėdžio Nr. S12-2210-3.5., kuriame nurodė: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Druskininkų savivaldybės tarybos (nenurodyta) patvirtintų Druskininkų savivaldybės etikos komisijos nuostatų 25 ir 32 punktais informuojame, kad Druskininkų savivaldybės Etikos komisija 2018 m. birželio 6 d. pradėjo tyrimą apie Jūsų, kaip valstybės politiko, galimai padarytus Valstybės politiko elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimus pagal gautą Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešimą.“ D. S. ir G. V. 2018-05-29 Tarnybinio pranešimo kopija pridėta kaip 2018-06-07 pareiškėjui išsiųsto Pranešimo priedas. Taigi Komisija, tinkamai laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pareiškėją informavo apie gautą fizinių asmenų skundą, kuriame nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pradėtas tyrimas (atitinkamai buvo apibrėžtos tyrimo ribos); apie padarytą pažeidimą – Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimą. Valstybės politikų elgesio principus numato Kodekso 4 straipsnis, o būtent: pagarba žmogui ir valstybei; teisingumas; sąžiningumas; skaidrumas ir viešumas; padorumas; pavyzdingumas; nesavanaudiškumas; nešališkumas; atsakomybė.

Komisijos vertinimu, pažeidimo įvardijimas („apie padarytą pažeidimą – Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimą“) yra žymiai efektyvesnė asmens teisių užtikrinimo forma, negu blanketinės nuorodos į teisės aktų dalis ar punktus. Taigi pareiškėjui iš 2018-06-07 Pranešimo buvo aišku, dėl kokių faktų pradėtas tyrimas (dėl replikos „ateina kalės ant lenciūgų“) ir dėl kokių pažeidimų (Kodekso 4 str. numatytas Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimas) jis yra kaltinamas.

2018-06-07 Pranešime nurodyta informacija buvo visiškai pakankama teisei į gynybą įgyvendinti, teikti paaiškinimus ir įgyvendinti kitas savo teises. Pažymėjo, kad ir paties asmens pareiga yra būti aktyviam, domėtis vykstančiu tyrimu. 2018-06-07 Pranešime Nr. S12-2210-3.5. buvo nurodytos pareiškėjo teisės teikti prašymus, dalyvauti posėdžiuose. Šios teisės ir jų išvardijimas nėra savitiksliai dalykai: jeigu pareiškėjui buvo neaišku, kuo jis yra kaltinamas, pareiškėjas turėjo teisę teikti prašymą paaiškinti kaltinimą, dalyvauti Komisijos posėdžiuose ir apsiginti nuo kaltinimo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas iš anksto suplanuotai dirbtinai bando sukurti tariamo nežinojimo apie kaltinimo esmę situaciją ir, remdamasis šiuo tariamu pažeidimu, išvengti atsakomybės. Asmens, kuris savivaldybės administracijos darbuotojai, vykdančiai pareigą fiksuoti posėdžio eigą fotoaparatu, pasako „ateina kalės ant lenciūgų“, teiginys, kad nesupranta, kuo jis yra kaltinamas, vertintinas kaip dirbtinis bandymas išvengti atsakomybės visiškai aiškioje ir neigiamai vertinamoje psichologinio smurto prieš moterį situacijoje.

Taip pat pažymėjo, kad nei Kodeksas, nei Etikos komisijos nuostatai nenumato liudytojo instituto, o taip pat pareiškėjo nurodomo „bendrojo principo“, kaip teigia pareiškėjas, slėpti nuo kviečiamų asmenų aplinkybes, dėl kurių jie bus apklausiami. Komisija nėra represinė struktūra, kuri galėtų ar turėtų taikyti tokius metodus kaip asmenų kvietimas teikti paaiškinimus apie aplinkybes jų neinformuojant, kokiu klausimu bus vykdoma apklausa. Paaiškino, jog pareiškėjas akivaizdžiai taiko dvigubus standartus: viena vertus, teigia, kad jam pačiam iš D. S. ir G. V. tarnybinio pranešimo nebuvo aišku, kuo jis yra kaltinamas, kita vertus, pareiškėjo nuomone, V. T. šio pranešimo visiškai pakako suvokti situaciją ir kaltinimo turinį.

Faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas prieš G. V. naudojo psichologinį smurtą ir bandė įžeisti sakydamas „ateina kalės ant lenciūgų“, Komisija nustatė remdamasi: 2018 m. gegužės 29 d. tarnybiniu pranešimu; G. V. paaiškinimais 2018 m. birželio 18 d. ir 2018 m. birželio 25 d. Komisijos posėdžiuose: „G. V. paaiškino, kad jai vykdant savo darbines funkcijas – fotografuojant tarybos narius tarybos posėdžio metu ji ėjo link tarybos narių ir išgirdo tarybos narį K. K. replikuojant „ateina kalės ant lenciūgų“. Pareiškėjas šiuos žodžius replikavo kolegoms, jis nematė, kad ji stovi netoli ir kad šiuos jo žodžius girdėjo. G. V. teigia, kad šie žodžiai buvo adresuoti jai ir kitai administracijos specialistei D. S., nes kitų asmenų šalia nebuvo“ (2018 m. birželio 25 d. Komisijos posėdžio protokolas).

Pareiškėjas informavo, kad į Komisijos posėdžius neatvyks, nes 2018-06-25 bus išvykęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdį, kur žodinio proceso tvarka nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos Druskininkų savivaldybės tarybos daugumos prašymą pateikti išvadą, ar K. K. nesulaužė tarybos nario priesaikos. R. B. 2018-06-21 elektroninis laiškas, kuriame nurodyta: „Sveik, noriu pasakyt, kad tokių frazių neišgirdau. Posėdyje dalyvauti negaliu, nes būsiu išvykusi į Kroatiją.“ R. B., nors ir buvo kviečiama, į Komisijos posėdžius neatvyko. T. V. 2018-06-21 elektroninis laiškas, kuriame nurodyta: „Aš tai negirdėjau nes stipriai dirbau.“ T. V., nors ir buvo kviečiamas į Komisijos posėdžius, neatvyko. Priešingai, negu teigia pareiškėjas, nei R. B., nei T. V., nei paties K. K. elektroniniai laiškai nepaneigia, kad K. K. sakė „ateina kalės ant lenciūgų“. K. K. elektroniniame laiške abstrakčiai nurodoma, kad „tarnybiniame pranešime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės“, o R. B. ir T. V. elektroniniuose laiškuose teigiama, kad jie tokių frazių negirdėjo. Teiginys, kad asmenys „tokių frazių negirdėjo“, nėra tapatus teiginiui, kad K. K. „tokių frazių nesakė“. Šie abstrakčių formuluočių elektroniniai laiškai, kuriais siekiama nei patvirtinti, nei paneigti buvus tam tikrus faktus, vertintini kritiškai bei kaip sąmoningai neinformatyvūs. Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima teigti, kad Komisija pagrįstai rėmėsi nuosekliais V. T. ir D. S. paaiškinimais, kurių pareiškėjo nurodomi elektroniniai laiškai nepaneigia. Minėti laiškai yra sąmoningai neinformatyvūs – juos rašęs asmuo sąmoningai siekė nei patvirtinti, nei paneigti kokius nors faktus, o jų autoriai, nors ir buvo kviečiami, į Komisijos posėdžius neatvyko. Todėl jų nurodymas skundžiamame akte buvo netikslingas. Tuo labiau Etikos komisijos nuostatų 40.2 punktas nereikalauja aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje nurodyti absoliučiai visos surinktos informacijos.

Bet kuriuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, net teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir nurodyti kiekvieną tirtą faktinę aplinkybę ir įrodymą, todėl tokios pareigos neturi ir Komisija.

Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tai, kad moterys buvo įžeistos, yra netiesa. Patyčių būna iš posėdžio vedėjo, tačiau jie turi savo vertybes, laikosi etikos ir jos nepažeidžia. J. Š. sėdi arčiausiai K. K., o T. V. – priešais, gal 2 metrų atstumu. T. V. tikrai galėtų girdėti, apie ką kalbama. Ant stalų padėti diktofonai pokalbiams įrašyti, protokolams rašyti reikia įrašų. Techninės galimybės archyvuoti garso įrašus yra, tačiau, kelis kartus dėl suklastotų protokolų kreipusis su prašymu pateikti įrašus, oficialiai atsakyta, jog įstatymas nenumato jų saugoti. Druskininkų savivaldybės Etikos komisija, jo manymu, yra suformuota neteisėtai, ir tai ne kartą yra pabrėžęs.

Liudytoja G. V. teismo posėdyje paaiškino, jog Druskininkų savivaldybėje nebedirba nuo 2018-10-09. Viena iš jos, viešųjų ryšių specialistės, darbo funkcijų buvo fotografuoti. Tąkart ji teigė ėjusi su fotoaparatu, lipo laiptais žemyn ir išgirdo, kaip tarybos narys K. K. pasisukęs į kairę pusę link savo kolegos pasakė, kad „ateina kalės ant lenciūgų“. Ji supratusi tai kaip repliką jai ir jos kolegei, kadangi ėjo fiksuoti tarybos posėdžio. Liudytoja negalėjo atsakyti už kolegę, ar ji girdėjo tą repliką, nes ji ėjo iš vienos pusės, o kolegė ėjo iš kitos pusės. Šalia pareiškėjo sėdėjo J. Š., o kas kituose suoluose sėdėjo, nežino. Apie išgirstą repliką G. V. pasakė kolegei ir parašė pareiškimą. Tiesioginė jos vadovė buvo administracijos direktorė. Tarnybinį pranešimą pasirašė ir nunešė administracijos direktorei. Nežino, kaip pranešimas atsidūrė Etikos komisijoje. Paskui buvo Etikos komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ji su kolege ir dar vienas tarybos narys, kuris liudijo. Tikriausiai pati taip pat būtų kreipusis į Etikos komisiją, kadangi atliko savo darbo funkcijas, nemano, jog nusipelnė tokios replikos. Liudytoja yra įsitikinusi, jog girdėjo pareiškėją sakant tą frazę.

Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis dirba Druskininkų savivaldybės administracijoje IT vyriausiuoju specialistu. Apie nepagarbius žodžius žurnalistėms negirdėjo, bet vieną kartą matė, jog jos buvo susierzinusios, kai ėjo fotografuoti. Žurnalistės fotografuoja visus tarybos narius. Iš Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos buvo gavęs elektroninį laišką, kad paaiškintų aplinkybes, tačiau neatsimena, dėl ko, atrašė, jog nieko negirdėjo. Neatsimena, ar prie to laiško buvo pridėtas kitas dokumentas. Liudytojas teigė, kad ant jo darbo stalo diktofono tarybos posėdžio metu nebūna. Diktofonas padedamas ant tribūnos netoli mero, tą įrašą naudoja sekretorė protokolams surašyti, kiek jam žinoma, garso įrašai nesaugomi.

Liudytoja R. B. teismo posėdyje teigė dirbanti Druskininkų „Atgimimo“ ir „Ryto“ mokyklose muzikos mokytoja. Ji pati negirdėjo tų žodžių. Nuo pareiškėjo sėdi per tris suolus. Mano, kad galimybė buvo jai išgirsti tuos žodžius, bet dažnai vyksta šurmulys, kai juos fotografuoja, jie būna labai nepatenkinti. Iš Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos gavo laišką, kuriuo klausta, ar ji kažką girdėjo, tačiau ji parašė nieko negirdėjusi. Neatsimena, ar buvo prie laiško pridėtas koks kitas dokumentas.

Liudytojas R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis dirba MB Gydytojų Domarkų medicinos kabineto direktoriumi. Vykstant posėdžiams salėje būna dvi ar trys fotografės, kurios trukdo pasisakymams. Iš pareiškėjo negirdėjo jokių komentarų apie fotografes. Per posėdžius liudytojas sėdi pareiškėjui už nugaros, konflikto dieną dalyvavo posėdyje, bet nieko negirdėjo. Į Etikos komisijos posėdį nebuvo kviečiamas, jokių dokumentų negavo. Anot R. D., mero sekretorė visada padeda vieną diktofoną, atskirai kiekvienam ant stalo diktofonų nebūna.

Liudytojas V. B. teismo posėdyje paaiškino, jog šiuo metu yra senjoras, žino, dėl kokių aplinkybių yra pakviestas. Teigė, kad jokio konflikto su darbuotojomis, kurios fotografuoja, nebuvo, sėdėjo pareiškėjui už nugaros ir nieko negirdėjo. Į Etikos komisijos posėdį nebuvo kviečiamas, jokių elektroninių laiškų negavo.

Liudytoja N. O. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji yra Etikos komisijos pirmininkė. Anot jos, Etikos komisijos sekretorė paskambino ir pasakė, jog yra gauti pranešimai, reikia pradėti tyrimą. Buvo paskirtas pirmasis posėdis, pakviesti savivaldybės administracijos darbuotojai, kurie parašė prašymus, ir prasidėjo tyrimas. Skundus, pareiškimus registruoja sekretorė, todėl liudytoja negalėjo atsakyti dėl jų registravimo tvarkos. Liudytoja pasakojo, kad į Komisijos posėdį buvo sukviesti suinteresuoti asmenys, t. y. pareiškėjas, moterys, kurios parašė prašymus, tačiau pareiškėjas neatvyko nė į vieną posėdį. Susirinkus Etikos komisijos nariams, sekretorė pranešė, kad K. K. parašė prašymą, jog negalės atvykti, nes jis turės dalyvauti teismo posėdyje, bet šiuo prašymu jis neprašė atidėti Etikos komisijos posėdžio. Komisija priėmė sprendimą posėdį vesti, kadangi buvo suėjęs terminas. Per N. O., Etikos komisijos pirmininkės, praktiką nebuvę daugiau jokių G. V. skundų dėl K. K.. Ji teigė, kad Etikos komisija turi savo nuostatus. Etikos komisija sudaroma balsavimo būdu, į Etikos komisiją turi įeiti ir opozicijos atstovų. Anot liudytojos, Etikos komisijoje yra opozicijos atstovų.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis – tarybos narys. Teigė, kad pareiškėjas K. K. yra kitos frakcijos narys, bet jų stalai gretimi. Tą dieną tarybos posėdyje A. B. sėdėjo šalia pareiškėjo. Jokių nepagarbių pareiškėjo žodžių fotografei negirdėjo. Kiekvieno posėdžio metu sekretorė padeda diktofoną. Taip pat A. B. teigė, kad Etikos komisija į posėdį jo nekvietė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2018-07-02 sprendimą dėl K. K. elgesio.

Bylos duomenimis, Sprendimas, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus, ir rekomenduota pareiškėjui suderinti savo elgesį ir veiklą su Kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais ir reikalavimais bei viešai atsiprašyti Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų, buvo priimtas dėl to, jog K. K. 2018-05-28 vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje neva įžeidinėjo savo tarnybines funkcijas atlikusias Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiąją specialistę D. S. ir viešųjų ryšių specialistę G. V., t. y. šioms darbuotojoms einant link pareiškėjo, pastarasis replikavo „ateina kalės ant lenciūgų“.

Druskininkų savivaldybės Etikos komisija 2018-07-02 sprendimu dėl pareiškėjo elgesio nusprendė: pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatytus valstybės politikų elgesio principus – padorumo ir pavyzdingumo principus; rekomenduoti Druskininkų savivaldybės tarybos nariui K. K. suderinti savo elgesį ir veiklą su Kodekse nustatytais valstybės politikų elgesio principais ir reikalavimais; rekomenduoti Druskininkų savivaldybės tarybos nariui K. K. viešai atsiprašyti Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. ir viešųjų ryšių specialistės G. V.; Sprendimo kopijas išsiųsti Druskininkų savivaldybės tarybos nariui K. K., Druskininkų savivaldybės merui R. M. ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai; Sprendimą paskelbti Druskininkų savivaldybės interneto svetainėje.

Dėl procedūrinių pažeidimų

Etikos komisija 2018-06-06 posėdyje tyrimą dėl pareiškėjo pradėjo nepagrįstai.

Kodekso 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.

Analogiški pagrindai tyrimui pradėti yra įtvirtinti ir Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų Druskininkų savivaldybės tarybos 2009-09-28 sprendimu Nr. T1-203 (Druskininkų savivaldybės tarybos 2015-11-30 sprendimo Nr. T1-132 redakcija), 8.6 punkte.

Kaip matyti iš Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiosios specialistės D. S. ir ryšių su visuomene specialistės G. V. 2018-05-29 tarnybinio pranešimo, kuriame nurodomas neetiškas pareiškėjo elgesys, šis dokumentas buvo adresuotas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, pavaduojančiai savivaldybės administracijos direktorių, V. G.. Iš šiame dokumente esančios gavimo žymos matyti, jog tarnybinis pranešimas buvo gautas Druskininkų savivaldybės administracijoje, kurios vadovui (administracijos direktoriui) ir buvo adresuotas tarnybinis pranešimas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. S. ir G. V. tarnybinis pranešimas buvo adresuotas ir pateiktas Druskininkų savivaldybės administracijai (Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai).

Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų D. S. ir G. V. tarnybiniame pranešime yra išreikštas prašymas apie tarybos narių K. K. ir J. Š. elgesį informuoti Etikos komisiją, tačiau toks savivaldybės administracijos vadovui išreikštas prašymas nėra tapatus Etikos komisijai adresuotam pranešimui (skundui, kreipimuisi). Nagrinėjamoje byloje duomenų, patvirtinančių, jog Druskininkų savivaldybės administracija būtų kreipusis ar informavusi Etikos komisiją apie pareiškėjo K. K. netinkamą elgesį, nenustatyta. Teismo posėdžio metu apklausta Etikos komisijos pirmininkė negalėjo paaiškinti nustatytos Etikos komisijoje gaunamų dokumentų registracijos ir judėjimo tvarkos. Ginčo atveju Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojos kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją, o ne į Etikos komisiją. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog ginčo atveju nebuvo skundo (pranešimo, kreipimosi), adresuoto Etikos komisijai, taip pat nebuvo informacijos visuomenės informavimo priemonėse, atitinkamai 2018-06-06 Etikos komisijos posėdyje be teisėto pagrindo buvo pradėtas tyrimas dėl valstybės politiko K. K. galimai padarytų Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų. Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, jog Etikos komisija 2018-06-06 posėdyje tyrimą dėl pareiškėjo pradėjo nepagrįstai (nesant tam teisės aktuose, t. y. Kodekso 7 straipsnio 1 dalyje ir Etikos komisijos nuostatų 8.6 punkte, įtvirtintų pagrindų).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog iš pranešimo jam nėra aišku, kuo jis kaltinamas, todėl taip pažeidžiamos jo procesinės teisės, o būtent teisė į gynybą.

Iš esmės teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais. Kodekso 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę teikti Komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus; Kodekso 7 straipsnio 10 dalis numato, jog Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą.

Šiuo klausimu yra pakankamai aiškiai susiformavusi teismų praktika. Jau ne kartą yra nurodyta, jog Etikos komisija, turėdama pagrindą pradėti tyrimą, įgyvendindama jai suteiktas teises, remdamasi gauta medžiaga, privalo konkretizuoti, kokiu pagrindu pradeda tyrimą bei kokios konkrečios teisės normos pažeidimu yra kaltinamas politikas. O nesant duomenų, kad politikas būtų gavęs pranešimą, kuriame būtų nurodyta, kokio konkretaus Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas, yra pažeidžiamos Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 7 straipsnio 10 dalies nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog, nenurodant asmeniui, kurio veiklos tyrimas atliekamas, kokiu konkrečiu Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimu jis yra kaltinamas ir nepasiūlant jam pateikti paaiškinimo, akivaizdžiai suvaržomos jo procesinės teisės (pvz., asmens teisė į gynybą), todėl toks procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas nežymiu, neturinčiu įtakos ginčo sprendimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui siųstame Etikos komisijos 2018-06-07 rašte Nr. S12-2210-3.5. nurodoma, jog yra pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo, kaip valstybės politiko, galimai padarytų Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų pažeidimų. Tačiau konkrečios Kodekso nuostatos ar principai rašte nenurodomi.

Taip pat iš Etikos komisijos 2018-06-06 posėdžio protokolo matyti, jog Komisijai nusprendžiant pradėti tyrimą nebuvo nurodyta, kokių Kodekso nuostatų pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas. Todėl akivaizdu, jog pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios nežinojo, dėl ko yra pradėtas tyrimas, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas ir dėl ko jis galėtų pateikti Etikos komisijai paaiškinimus, teikti prašymus ar įrodymus. Tokias aplinkybes pareiškėjas ir pažymėjo savo 2018-06-15 siųstame elektroniniame laiške: „Visų pirma pažymiu, kad <...> tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. 2017-05-28 d. vykusiame Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje Druskininkų savivaldybės administracijos specialisčių (D. S., G. V.) atžvilgiu jokių replikų ar pasisakymų nesakiau. Taip pat pažymiu, kad man nėra suprantama kokiu konkrečiu pagrindu ir dėl ko mano atžvilgiu Druskininkų savivaldybės etikos komisija atlieka tyrimą.“

Darytina išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą ir atitinkamai pažeistos Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkto bei 7 straipsnio 10 dalies nuostatos.

Kiekvienas asmuo turi teisę į objektyvų, visapusišką ir nešališką dėl jo atliekamą tyrimą, kuris neturi kelti abejonių nei pareiškėjui, nei kitiems su atliekamu tyrimu susijusiems asmenims, taip pat ir Komisijos nariams. Tokie reikalavimai įtvirtinti teisės normose dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo, aktualūs administracinių nusižengimų tyrimui, tarnybinių ginčų tyrimui, teisminiam nagrinėjimui ir kt., taip pat ir nagrinėjamai situacijai. Kodekso 7 straipsnio 6 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina, jog atlikdami tyrimą Komisijos nariai <...> privalo susilaikyti nuo preliminarių vertinimų bei išvadų, kol nebaigtas tyrimas ir nėra Komisijos išvados. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Etikos komisijos nuostatų 29 punkte. Etikos komisijos nuostatų 4 punktas, be kita ko, numato, jog pagrindiniai Etikos komisijos veiklos principai yra teisingumas ir nešališkumas.

Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl pareiškėjo buvo pradėtas 2018-06-06 vykusiame Etikos komisijos posėdyje. Kaip matyti iš Komisijos 2018-06-06 posėdžio protokolo, Komisijos pirmininkei pristačius svarstyti klausimą dėl pareiškėjo elgesio, visi posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai pasisakė, „kad pranešime nurodytos frazės iš tiesų yra nepagarbios, žeidžiančios, išsakytos specialistėms atliekant savo darbo funkcijas ir pranešime minėtiems tarybos nariams dalyvaujant savivaldybės posėdyje“. Taigi Etikos komisijos nariai ne tik vertino pareiškėjo galimai išsakytą frazę, tačiau iš karto, dar net nepradėję tyrimo, neišklausę pareiškėjo paaiškinimo, konstatavo, jog pareiškėjas tokią frazę 2018-05-28 vykusiame tarybos posėdyje pasakė.

Etikos komisijos nariai išankstinius vertinimus reiškė viso tyrimo metu. Kaip matyti iš Etikos komisijos 2018-06-18 posėdžio protokolo, Komisijos nariai ir šiame posėdyje, nebaigę tyrimo, konstatavo, jog pareiškėjas tokią frazę, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, pasakė, bei tokį pareiškėjo elgesį vertino: „Posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai pasisako, kad pranešime nurodytos frazės iš tiesų yra nepagarbios, žeidžiančios, išsakytos specialistėms atliekant savo darbo funkcijas ir pranešime minėtiems tarybos nariams dalyvaujant savivaldybės tarybos posėdyje.“

Etikos komisija sprendimą užbaigti tyrimą priėmė 2018-06-25 vykusiame Etikos komisijos posėdyje, tačiau, kaip matyti iš šio posėdžio protokolo, dar iki priimant sprendimą užbaigti tyrimą, Etikos komisijos nariai vienareikšmiškai vertino pareiškėjo elgesį ir pasisakė dėl to: „Posėdyje dalyvaujantys Etikos komisijos nariai <...> pasisako, kad <...> K. K. replika yra nepagarbi ir be jokios abejonės žeminančio ir įžeidžiančio pobūdžio. Etikos komisijos nariai pasisako, kad įvertinus komisijos turimus duomenis, jų visuma leidžia manyti, kad D. S. bei G. V. pareiškime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, pagrindo manyti, jog pareiškime nurodytos aplinkybės yra išgalvotos nėra. Komisijos nariai teigia, kad neturi pagrindo abejoti <...> dėl pareiškėjų atžvilgiu pareikštos K. K. replikos „ateina kalės ant lenciūgų“.

Taigi, nesant jokio Etikos komisijos sprendimo, kaip tai numato Kodekso 7 straipsnio 6 dalis bei Etikos komisijos nuostatų 29 punktas, Komisijos nariai iš anksto nusprendė dėl paties fakto (pareiškėjo K. K. išsakytos replikos) egzistavimo ir pareiškė išankstinį (preliminarų) vertinimą, nors tai imperatyviai draudžia tiek Kodeksas, tiek Etikos komisijos nuostatai.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog Etikos komisijai priimant ginčijamą Sprendimą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, taip pat Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė teikti paaiškinimus.

Atliekant tyrimą 2018-06-18 vykusiame Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta kviesti tarybos narį K. K. į kitą Etikos komisijos posėdį ir pareiškėjo dalyvavimą Komisijos posėdyje pripažinti būtinu. Kitas Etikos komisijos posėdis buvo numatytas 2018-06-25. Apie nurodytus Etikos komisijos sprendimus pareiškėjas buvo informuotas 2018-06-18 elektroniniu laišku. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, jog 2018-06-25 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjos Druskininkų savivaldybės tarybos daugumos prašymą pateikti išvadą, ar K. K. nesulaužė tarybos nario priesaikos, raštu informavo, jog tą pačią dieną vyksiančiame Etikos komisijos posėdyje dalyvauti negalės. Apie tai, jog minėta byla paskirta nagrinėti 2018-06-25, Komisijos nariams buvo žinoma jau skiriant posėdžio datą, be to, kaip minėta, ir pareiškėjas Etikos komisiją informavo, jog negalės nurodytą dieną atvykti į posėdį ir nurodė priežastį. Tačiau, nepaisant nurodytų aplinkybių bei pažeidžiant pareiškėjo teisę teikti paaiškinimus, 2018-06-25 Etikos komisijos posėdyje neišklausius pareiškėjo buvo nuspręsta baigti tyrimą pagal gautą Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešimą dėl Druskininkų savivaldybės tarybos narių J. Š. ir K. K. elgesio.

Šiuo atveju Etikos komisijos sprendiniai buvo dviprasmiško pobūdžio: pirma, Etikos komisija pripažino pareiškėjo dalyvavimą posėdyje būtinu, t. y. konstatavo, jog nedalyvaujant pareiškėjui nėra galimybės objektyviai užbaigti tyrimo; antra, pareiškėjui neatvykus bei aiškiai nurodžius neatvykimo priežastį (kuri negali būti laikoma nesvarbia), Komisija neatidėjo posėdžio pratęsdama tyrimo terminą (tai būtų buvęs logiškas pirmojo sprendinio – pareiškėjo pripažinimo dalyvavimo posėdyje būtinu – tęsinys), bet užbaigė tyrimą neišklausiusi pareiškėjo paaiškinimų. Šiuo atveju atmestinas atsakovės atstovės paaiškinimas, jog tyrimas buvo užbaigtas dėl to, jog pareiškėjas neprašė posėdžio atidėti, ir dėl to, jog tyrimo terminas ėjo į pabaigą. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip ir buvo minėta, teisės aktai numato termino pratęsimą, o pareiškėjas, žinodamas, jog jo dalyvavimas pripažintas būtinu, pateikdamas raštą ir paaiškindamas neatvykimo nurodytą dieną priežastis, kurios akivaizdžiai buvo žinomos Etikos komisijos nariams, pagrįstai galėjo tikėtis, jog Etikos komisija atsižvelgs į nurodytas priežastis ir atidės svarstymą kitam kartui. Taigi pareiškėjas neįgyvendino jam teisės aktais suteiktų teisių dėl Etikos komisijos padarytų pažeidimų.

2018-06-18 vykusiame Etikos komisijos posėdyje buvo nuspręsta kviesti tarybos narius V. S., V. B., R. D., R. B., V. T., G. K. ir Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus vyriausiąjį specialistą T. V. į kitą Etikos komisijos posėdį dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimo arba informaciją pateikti raštu ar elektroniniu paštu.

Vykdant nurodytą Etikos komisijos sprendimą, 2018-06-18 pirmiau nurodytiems asmenims buvo išsiųsti elektroniniai laiškai su prašymu „atvykti į Etikos komisijos posėdį 2018-06-25 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), ir pateikti Jums žinomas aplinkybes, nurodytas Druskininkų savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus specialisčių D. S. ir G. V. pranešime arba pateikti informaciją raštu“. Prie galimai kokias nors aplinkybes žinantiems asmenims (liudytojams) siųstų elektroninių laiškų buvo pridėtas Druskininkų savivaldybės administracijos darbuotojų 2018-05-29 tarnybinis pranešimas, taip dar iki liudytojų apklausos atskleidžiant visas aplinkybes apie atliekamą tyrimą bei faktines aplinkybes, kurias apklausos metu turėtų paaiškinti liudytojai. Taigi buvo pažeistos Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punkto bei 5 dalies nuostatos.

Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, teismo posėdžio metu išklausė visų tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus (išskyrus V. T., kuris yra miręs). Teismo posėdyje apklausti visi asmenys, kurie galėjo girdėti pareiškėjo išsakytą repliką, tačiau nė vienas iš liudytojų nepatvirtino tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių. G. V. teismo posėdžio metu teigė, jog sakydamas jos nurodytą repliką pareiškėjas buvo atsukęs nugarą, bei pažymėjo, jog rašydama tarnybinį pranešimą įvykius atsiminė geriau, nei apklausiama teismo posėdžio metu. Kyla pagrįstas klausimas, kaip G. V. išgirdo repliką stovėdama atokiau nuo pareiškėjo, nei byloje apklausti liudytojai, pareiškėjui atsukus nugarą, ir suprasti, jog šią repliką sako būtent pareiškėjas. Esant susidariusiai situacijai byloje susiformavo dvi pozicijos, t. y. G. V. tarnybinis pranešimas ir pareiškėjo paaiškinimas, kuriame jis kategoriškai teigia tokios frazės nesakęs. Tokioje situacijoje siekiant nustatyti tiesą bei įrodyti pareiškėjo kaltę vertintina visa kita bylos medžiaga, patvirtinanti arba paneigianti vieną ar kitą versiją. Tačiau, kaip jau minėta, nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, netgi šalia, už nugaros, šonuose aplink pareiškėją sėdintys asmenys pažymėjo, jog negirdėjo nurodytos frazės. Teismas neturėjo galimybės teismo posėdyje patikrinti V. T. parodymų, todėl remtis šiais parodymais priimant sprendimą nėra galimybės. Šalių parodymais, V. T. jį apklausiant jau sirgo, todėl neaišku, kiek patikimi tyrimo metu jo duoti paaiškinimai. Situacijos faktinės aplinkybės, tyrimas, pagrindiniai motyvai turėjo atsispindėti Etikos komisijos Sprendime. Etikos komisijos Sprendime turėjo būti aiškiai apibrėžti argumentai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas toks Sprendimas. Sprendime nurodoma, jog „G. V. nuomone, šie žodžiai buvo adresuoti jai ir kitai administracijos specialistei D. S., nes kitų asmenų šalia nebuvo“, ir tai yra vienintelis sprendimo motyvas, tačiau tai yra tik suinteresuoto asmens nuomonė, visiškai neparemta byloje surinkta medžiaga, o priimdama Sprendimą Etikos komisija (taip pat ir teismas) negali vadovautis prielaidomis. Beje, Sprendime nenurodoma, kodėl gi netikima pareiškėjo žodžiais, kuris tvirtino, jog tokios frazės nėra sakęs. Faktiškai Sprendimas priimtas remiantis tik vieno suinteresuoto asmens „nuomone“. Pažymėtina, jog Etikos komisija net nereikalavo posėdžio garso įrašo, kuris galėjo patvirtinti (arba paneigti) tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, nors visi apklausti liudytojai, taip pat ir šalys patvirtino, jog posėdis buvo įrašomas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atsižvelgdama į visumą pirmiau nurodytų argumentų, padarė išvadą, jog ginčijamas Sprendimas priimtas nesilaikant tokiems sprendimams priimti taikytinos tvarkos, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų nuostatų draudimus, o tokie pažeidimai yra esminiai, ir leidžia suabejoti priimto Sprendimo objektyvumu. Komisijos priimtame Sprendime turi būti išsamiai nurodytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės ir motyvai, argumentai ir teisinės nuostatos, kuriomis vadovautasi priimant Sprendimą. O Etikos komisijos nuostatų 40.2 punktas numato, jog įžanginėje aprašomojoje-motyvuojamojoje dalyje nurodomos Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės. Tačiau to padaryta nebuvo.

Etikos komisijos nuostatų 4 punktas įtvirtina, jog pagrindiniai Komisijos veiklos principai yra šie: teisingumas, nešališkumas, skaidrumas, viešumas, atsakomybė. Etikos komisijos nuostatų 5 punktas įtvirtina, jog Komisija savo veikloje vadovaujasi <...> pagarba žmogui, valstybei, teisingumo, sąžiningumo <...> nesavanaudiškumo, nešališkumo ir atsakomybės principais esant skirtingoms politinėms, religinėms pažiūroms ir įsitikinimams. Tuo tarpu Etikos komisijos nuostatų 6 punktas papildomai numato, jog Komisija savo darbe remiasi Lietuvos žmonių visuotinai priimtomis moralės, etikos ir prigimtinės teisės nuostatomis. Tokios nuostatos Etikos komisiją įpareigoja kiekvienu atveju priimti motyvuotą, aiškų, nesukeliantį dviprasmiškų situacijų sprendimą. Beje, tokie patys reikalavimai įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme: šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog individualus administracinis aktas turi būti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog ginčijamas Sprendimas yra motyvuotas, aiškus ir nekeliantis abejonių.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Todėl vien esminiai procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą naikinti Sprendimą kaip neteisėtą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytus procedūrinius pažeidimus, ginčijamą Sprendimą laikyti teisėtu ir pagrįstu nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijamas Sprendimas naikintinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui K. K. atstovavo advokatas A. U.. Turėtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas grindžiamos 2018 m. liepos 18 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2018-UA0057 ir jos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Minėtos nuostatos suponuoja, jog proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013).

Iš pareiškėjo pateikto prašymo ir jo priedų matyti, jog siekiama, kad būtų atlygintos pareiškėjui išlaidos, kurias sudaro: situacijos teisinė analizė ir skundo parengimas, atstovavimas teismo posėdyje – 500,00 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad skundas teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 26 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjo atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 895,20 Eur už praeito ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (toliau – ir vidutinis darbo užmokestis), todėl už skundo surašymą gali būti priteistina maksimali 2238 Eur suma (895,20 x 2,5 = 2238).

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1.

Pareiškėjas už advokato suteiktas teisines paslaugas – situacijos teisinę analizę ir skundo parengimą, atstovavimą teismo posėdyje prašo priteisti iš atsakovės 500 Eur, ši suma neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovės Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos priteistini 500 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 2018-07-02 sprendimą dėl K. K. elgesio.

Priteisti pareiškėjui K. K. iš atsakovės Druskininkų savivaldybės Etikos komisijos 500 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėAlgis MarkevičiusNatalja Zelionkienė