Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1124-520/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-08
Bylos Nr.
2S-1124-520/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius
Skolininkas
UAB “Espotransa“
Kreditorius
UAB „Medicinos bankas“
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1124-520/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 128.17; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė, Marijonas Greičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko UAB “Espotransa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. kovo 31 d. nutarties, kuria tenkintas hipotekos kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Espotransa“,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu ir prašė priverstinai išieškoti iš skolininko UAB „Espotransa“ skolą: 298 802,05 Lt negrąžinto kredito, 68649,75 Lt palūkanų ir 84447,31 Lt delspinigių, 131 Lt žyminio mokesčio, sutartines mokėjimo funkciją atliekančias 17 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo negrąžinto kredito likučio nuo pakartotinio pareiškimo gavimo hipotekos skyriuje dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, įstatymines kompensavimo funkciją atliekančias 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos išieškotinos sumos nuo pakartotinio pareiškimo gavimo hipotekos skyriuje dienos iki visiško teismo nutarties įvykdymo, parduoti iš varžytynių Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-12-04 nutartimi areštuotą nekilnojamąjį daiktą – 2,9299 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkui. Nurodė, kad UAB „Espotransa“ per vieną mėnesį nuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-12-04 nutarties skolos negrąžino, nutartis skolininkui įteikta 2010-02-12. Skolininkas privalo mokėti 17 proc. sutartines mokėjimo funkcijas atliekančias metines palūkanas pagal 2008-05-14 kredito linijos sutarties Nr.LOAN_64908, iš dalies pakeistos papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2, 2.2 p., vadovaujantis CK 6.37 str. 1, 2 d., 6.210 str. – mokėti kompensavimo funkciją atliekančias procesines palūkanas. Nurodė, kad skolininkas UAB „Espotransa“ įsipareigojimą kreditoriui užtikrino 2008-05-14 hipotekos lakštu Nr.01120080013188 (su pakeitimais), kuriuo įkeitė 2,9299 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkui UAB „Espotransa“. Kadangi skolininkas UAB „Espotransa“ neįvykdė hipoteka apsaugotų reikalavimų, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-12-04 nutartimi buvo areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis įkeistas nekilnojamasis daiktas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), skolininkas įspėtas dėl 298 802,05 Lt negrąžinto kredito, 46986,61 Lt palūkanų ir 45925,69 Lt delspinigių, žyminio mokesčio grąžinimo kreditoriui grąžinimo per vieną mėnesį nuo nutarties gavimo dienos.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. kovo 31 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą: 298 802,05 Lt negrąžinto kredito, 68649,75 Lt palūkanų ir 84447,31 Lt delspinigių, iš viso – 451 899,12 Lt, 131 Lt žyminio mokesčio, 17 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos bei 6 proc. dydžio įstatymines metines palūkanas nuo visos negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos (2010-03-30) iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, priverstinai parduoti iš varžytynių 2,9299 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Espotransa“. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-12-04 nutartis, kuria areštuoti skolininkui UAB „Espotransa“ nuosavybės teise priklausantis įkeistas nekilnojamasis daiktas, skolininkui buvo įteikta 2010-02-12, tačiau hipoteka užtikrinta prievolė nebuvo įvykdyta, skolą sudaro 298 802,05 Lt negrąžinto kredito, 68649,75 Lt palūkanų ir 84447,32Lt delspinigių, iš viso – 451 899,12 Lt. Teismas tenkino kreditoriaus reikalavimus priteisti 17 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo.

Šalies argumentai

Skolininkas UAB „Espotransa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-03-31 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis iš dalies nepagrįsta, todėl neteisėta ir naikintina. Nutartyje nurodyta, kad iš jo turi būti išieškota 17 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos bei 6 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos skolos. Teismo nustatyta pareiga mokėti sutartines palūkanas nuo „negrąžinto kredito sumos“ yra pagrįsta ir teisėta, tačiau teismo nustatyta prievolė mokėti 6 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo „visos negrąžintos sumos“ gali būti suprantama tik kaip prievolė mokėti 6 proc. dydžio palūkanas ir nuo negrąžinto kredito sumos ir nuo teismo nustatytų 17 proc. dydžio sutartinių palūkanų. Dėl to teismo nustatyta prievolė pažeidžia CK 6.37 str. 4 d., draudžiančią skaičiuoti palūkanas už priskaičiuotas palūkanas. Jis neginčija aplinkybės, kad yra skolingas pagal 2008-05-14 kredito linijos sutartį, ši sutartis buvo terminuota, t. y. jis iki 2008-11-19 turėjo teisę naudotis kreditu, tačiau iki nurodytos datos taip pat turėjo ir grąžinti kreditą bei sumokėti sutartines palūkanas. Jis šią prievolę iš dalies pažeidė, todėl pagal Sutarties 2.2 p. turėjo mokėti 12 proc. dydžio palūkanas. Dėl to teismas nepagrįstai nustatė jam prievolę mokėti 17 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos. Šalių susitarimas dėl 17 proc. palūkanų dydžio yra kvestionuojamas, kadangi pasibaigus kredito linijos sutarties galiojimui kreditorius įgijo teisę ne nutraukti ar pakeisti Sutartį, o siekdamas pakartotinai paskolinti jam negrąžintą kreditą, privalėjo sudaryti naują kreditavimo sutartį arba kitaip modifikuoti kredito sutarties šalių santykius. Kreditorius ir jis 2008-12-24, 2009-07-20 „pakeitė“ jau nebegaliojančią sutartį, o tai byloja apie 2008-12-24 ir 2009-07-20 kreditoriaus sudarytų susitarimų negaliojimą, jis ginčija šių susitarimų teisėtumą pareikšdamas priešieškinį Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal kreditoriaus ieškinį jam dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo pagal 2008-05-15 kredito linijos sutartį, tačiau toje byloje kreditorius nurodo visai kitą palūkanų ir delspinigių sumą. Be to, daliai delspinigių yra taikytinas senaties terminas, kurio taikymą kreditorius gali paneigti tik šiuo metu Vilniaus apygardos teisme ginčo teisena nagrinėjamoje byloje.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nėra dvigubos palūkanos CK 6.37 str. 4 d. prasme. Teismas nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodo konkretų skolos dydį (298 802,05 Lt negrąžinto kredito, 68649,75 Lt palūkanų ir 84447,31 Lt delspinigių, iš viso – 451 899,12 Lt), nuo kurio yra skaičiuojamos procesinės palūkanos. Kreditoriaus teisė į mokėjimo funkciją atliekančias ir procesines palūkanas įtvirtinta CK 6.874 str. 1 d. Kiti apelianto argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi hipotekos sandoris nėra nuginčytas, įregistruotas viešame registre, o hipotekos lakštuose nėra jokių papildomų sąlygų ar apribojimų pradėti išieškojimą iš įkeisto turto. Su pareiškimais dėl priverstinio skolos išieškojimo jis pateikė įrodymus, patvirtinančius jo teisę kreiptis į teismą CK 4.192 str., CPK 558 str. nustatyta tvarka, teismas patikrino, ar egzistuoja sąlygos priverstinio išieškojimo procedūrai pradėti ir pagrįstai tenkino jo prašymus dėl hipotekos sandoriais įkeisto nekilnojamojo turto arešto ir pardavimo iš varžytynių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, papildomai pateiktus paaiškinimus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ pakartotiniame prašyme nurodytą skolininkui UAB „Espotransa“ nuosavybės teise priklausantį įkeistą žemės sklypą dėl 298 802,05 Lt negrąžinto kredito, 68649,75 Lt palūkanų ir 84447,31 Lt delspinigių išieškojimo pagal pakartotinį kreditoriaus bendros UAB „Medicinos bankas“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal sutartinę hipoteką. Taip pat pagrįstai priteisė kreditoriui iš skolininko 17 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos bei 6 proc. dydžio įstatymines metines palūkanas nuo visos negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Medicinos bankas“ ir skolininkas UAB „Espotransa“ 2008-05-14 sudarė kredito linijos Nr. LOAN_64908 sutartį, pakeistą 2008-12-24 papildomu susitarimu Nr. 1, 2009-07-20 papildomu susitarimu Nr. 2, pagal kurią kreditorius suteikė skolininkui 298 802,05 Lt kreditą iki 2009-10-26 (b. l. 39-43, 44, 45). 2008-05-15 kredito linijos sutarties Nr. LOAN_64908 4.3 p. numato, kad palūkanos skaičiuojamos kiekvieną dieną už faktiškai paimtą kredito lėšų dalį iki visiško skolos sumokėjimo bankui dienos. Sutarties 4.8 p. numato, kad šalys, vadovaujantis CK 6.37 str. susitaria, kad kredito gavėjui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir bankui įstatymo nustatyta tvarka kreipusis į teismą dėl skolos išieškojimo, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos sumokėjimo bankui dienos bankas skaičiuoja, o kredito gavėjas moka bankui 2 proc. padidintas metines palūkanas, nei skaičiuojamas pagal Sutartį, nuo visos įsiskolinimo sumos. Sutarties 2.2 p. nurodyta, kad metinė palūkanų norma yra 12 proc. Papildomo susitarimo Nr. 1 1.2 p. Sutarties šalys susitarė, kad Sutarties 2.2 p. yra išdėstytas taip: „2.2 p. Metinė palūkanų norma: 17 proc.“. Skolininkas, užtikrindamas paskolos grąžinimą, įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą - 2,9299 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (b. l. 58). 2008-05-14 buvo sudarytas hipotekos sandoris, įformintas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (b. l. 68-70).

Kadangi skolininkas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius 2009-11-10 registruotais laiškais išsiuntė pranešimus apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui UAB „Espotransa“, laiduotojams G. Š. ir R. Š. (Š.), kuriuose nurodė, kad 2009-11-19 vienašališkai nutraukia 2008-05-14 kredito linijos sutartį Sutarties 7.5 p. pagrindu, todėl ne vėliau kaip Sutarties nutraukimo dieną nurodė grąžinti visą kredito likutį prieš terminą, sumokėti iki nutraukimo dienos priskaičiuotas palūkanas ir kitas mokėtinas sumas (b. l. 47, 48). Kreditorius kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo prašė areštuoti skolininkui UAB „Espotransa“ priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009-12-04 nutartimi šį pareiškimą tenkino. Kadangi skolininkas kreditoriui per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos negrąžino skolos, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu dėl skolos išieškojimo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2010-03-31 nutartimi nutarė išieškoti skolą, kreditoriaus nustatytus delspinigius ir palūkanas, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, priverstinai parduoti iš varžytynių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė iš skolininko kreditoriui 17 proc. dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos bei 6 proc. dydžio įstatymines metines palūkanas nuo visos negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su tomis Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-03-31 nutarties dalimis, kuria iš jo nutarta priverstinai išieškoti 17 proc., o ne 12 proc. dydžio, sutartinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, bei ta, kuria nutarta išieškoti iš jo 6 proc. dydžio įstatyminių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos sumos, t. y. nuo negrąžinto kredito sumos ir nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų sutartinių metinių palūkanų. Taip pat atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas kreditoriaus ieškinys skolininkui dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo pagal tą pačią 2008-05-14 kredito linijos sutartį, kurioje apeliantas delspinigiams prašo taikyti senatį. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad Hipotekos skyriaus teisėjos 2010-03-31 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei panaikinti šią nutartį.

Palūkanos pagal piniginę prievolę gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 str. 1 d. Ši norma orientuoja į tai, kad palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustatytų šalys susitarimu, šios palūkanos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją. Kaip nustatyta aukščiau, šalys susitarė dėl palūkanų dydžio Sutarties 2.2 p., kuris buvo pakeistas papildomo susitarimo Nr. 1 1.2 p., t. y. Sutarties šalys susitarė, kad metinė palūkanų norma yra 17 proc. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas kvestionuoja papildomame susitarime nustatytas 17 proc. dydžio sutartines metines palūkanas, nes kreditorius privalėjo sudaryti naują kredito sutartį arba kitaip modifikuoti (atnaujinti) kredito šalių santykius, o ne pakeisti nebegaliojančią Sutartį papildomais susitarimais, kad apeliantas priešieškiniu ginčys papildomų susitarimų prie Sutarties teisėtumą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos ypatingosios teisenos teisės normos, pagal kurias yra nagrinėjama ši byla, nes papildomas susitarimas, kuriame yra nustatyta, jog Sutarties šalys susitaria dėl 17 proc. dydžio sutartines metines palūkanų, yra pasirašytas abiejų Sutarties šalių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia klausimų, kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Tai reiškia, kad ginčas dėl papildomu susitarimu prie Sutarties, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, nustatytų palūkanų dydžio nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka.

Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 str. įtvirtintos palūkanos, atliekančios kompensacijos už kreditoriaus dėl paskolos sutarties neįvykdymo laiku patirtus nuostolius funkciją. Iš esmės CK 6.210 str. nurodytos palūkanos skaičiuojamos už tai, kad naudojami kreditoriaus pinigai, negrąžinant jų nustatytu laiku, t. y. pinigus laikant neteisėtai, nes sutarties terminas baigėsi. Tokiais atvejais už naudojimąsi kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, jeigu šį praleido skolininkas (CK 6.261 str.). Teisę į CK 6.210 str. nustatytas palūkanas turi ir hipotekos kreditorius, jeigu paskolos ar įkeitimo sutartyse nenumatyta kitaip. Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. numatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka. Jų dydis taip pat nustatytas CK 6.210 str. Šios palūkanos, vadinamos ,,procesinėmis”, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki pat visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šiam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog buvo pažeistas CK 6.37 str. 4 d. draudimas skaičiuoti palūkanas už jau priteistas palūkanas, kadangi bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 str. 2 d. numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas). Hipotekos kreditorius turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją už neteisėtą naudojimąsi jo pinigais, kai pasibaigia prievolės grąžinti pinigus terminas, ir nuo tokių palūkanų kaip nuostoliai dėl negauto pelno skaičiuojamos CK 6.37 str. 2 d. numatytos procesinės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005).

Tai, kad Vilniaus apygardos teisme ginčo teisenos tvarka yra nagrinėjama civilinė byla pagal kreditoriaus ieškinį jam dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo pagal 2008-05-15 kredito linijos sutartį, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto nekilnojamojo turto atsiranda, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus įkeistų daiktų savininkų atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apeliantų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Espotransa“ 8,40 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą, (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėMarijonas Greičius