Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-10-18 · Civilinė byla Nr. e2A-1131-345/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
e2A-1131-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20118-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
BUAB „Ūrus“, Ko
Ieškovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento
Kategorijos
  • 3.4.3.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1131-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20118-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.5.2; 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės BUAB „Ūrus“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei BUAB „Ūrus“ ir Ko dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę imtis veiksmų ir užtikrinti, kad atsakovės atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būtų atlikti detalūs ekogeologiniai tyrimai; detaliųjų ekogeologinių tyrimų rezultatų atskaitą pateikti Lietuvos geologijos tarnybai.

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė, turėdama TIPK leidimą, vykdė pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. veiklą vykdė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų. Atsakovė 2012–2014 metais surinko, bet neišvežė utilizuoti ar neperdavė kitiems tvarkytojams daugiau negu 2800 t atliekų (iš kurių 1990 t – pavojingos atliekos), laikė jas pažeisdama aplinkosaugos ir priešgaisrinius reikalavimus, todėl kilo grėsmė aplinkai, visuomenei, atsirado kitų sunkių padarinių – užterštas paviršinis gruntas. Taršai neutralizuoti ir sukauptoms atliekoms sutvarkyti gali reikėti daugiau negu 7 mln. Eur. Atsakovės užsakymu UAB „Ekometrija“ 2015 metais atliko preliminarų ekogeologinį tyrimą. Šio tyrimo ataskaita buvo pateikta Lietuvos geologijos tarnybai. Pastaroji pateikė 2015 m. rugsėjo 4 d. išvadą, kad tikslinga atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą. Tyrimo vykdytoja UAB „Ekometrija“ Lietuvos geologijos tarnybos tyrimų registre užregistravo tyrimo pradžią, planavo pradėti 2015 m. spalio 15 d. ir baigti 2016 m. sausio 15 d. UAB „Ekometrija“ tyrimo neatliko, nes atsakovė pažeidė sutarties sąlygas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Ieškovas surašė atsakovės bankroto administratoriui D. B. privalomąjį nurodymą imtis veiksmų ir užtikrinti, kad iki 2016 m. lapkričio 23 d. būtų atlikti detalūs ekogeologiniai tyrimai. Ieškovas 2016 m. gruodžio 27 d. surašė pakartotinį privalomąjį nurodymą tiems patiems veiksmams atliki iki 2017 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartimi atstatydintas bankroto administratorius D. B. ir paskirtas naujas bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Bankroto administratorius privalo įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užteršta dirvožemį ir gruntą, pateikti teismui Aplinkos ministerijos regioninio aplinkos apsaugos departamento pažymą (Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė BUAB „Ūrus“ ir Ko su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės teigimu, bankroto administratorius bankroto procese negali savarankiškai be kreditorių susirinkimo pirkti kokių nors paslaugų. Nurodytiems reikalavimams įvykdyti reikalingos lėšos, kurių atsakovės kreditoriai nėra skyrę. Be kreditorių susirinkimo privalomasis nurodymas negali būti vykdomas. Ieškinio reikalavimas nekonkretus, nes juo prašoma imtis veiksmų, bet nenurodoma kokių. Patenkinus ieškinį ir vykdomajame rašte įpareigojimą „imtis veiksmų“ vykdymas bus neįmanomas. Šiuo metu nei bankroto administratorius, nei atsakovė neturi TIPK leidimo vykdyti pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklos. Atsakovės leidimas panaikintas 2015 m. vasario 3 d. Ieškovas prašo taikyti teisės normas, reglamentuojančias įmonės, turinčios TIPK leidimą, veiklą, bando perkelti savo pareigas atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę BUAB „Ūrus“ ir Ko atlikti detalų ekogeologinį tyrimą jos atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir detaliojo ekogeologinio tyrimo rezultatų atskaitą pateikti Lietuvos geologijos tarnybai; ieškovui priteisė iš atsakovės 17,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė turėjo 2009 m. rugsėjo 21 d. išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. TU(2)-65 pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelei minėtame žemės sklype (toliau – TIPK leidimas). Minėtame žemės sklype atsakovės talpintų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje naftos produktų koncentracija 11,86875 karto viršijo smėlinio grunto užteršimo naftos angliavandeniliais ribinę vertę. Lietuvos geologijos tarnyba 2015 m. rugsėjo 4 d. išvadose nustatė, kad tirtos atsakovės atliekų aikštelės grėsmė aplinkai išlieka, todėl tikslinga atlikti detalius ekogeologinius tyrimus, nustatant ir likviduojant lokalius užteršto grunto židinius. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 23 d. priėmė privalomąjį nurodymą Nr.(17-KE)-14, kuriuo įpareigojo tuometį atsakovės bankroto administratorių D. B. imtis veiksmų ir užtikrinti, kad atsakovės atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būtų atliktas detalusis ekogeologinis tyrimas, pateikti detaliojo ekogeologinio tyrimo rezultatų ataskaitą Lietuvos geologijos tarnybai (toliau – ir LGT).

6. Teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl jos procesinės padėties byloje, pažymėjo, kad remiantis aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 patvirtintų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 4.2 punktu, atsakovė yra asmuo, atsakingas už jos teritorijoje vykdytą Reikalavimų 1 priedo 5 dalies 5.1.11 papunktyje nurodytą veiklą - didelių kiekių pavojingų atliekų lauke kaupimą ir laikymą savo aikštelėje neturint galiojančios licencijos. Remiantis Reikalavimų 20 punktu, Reikalavimų 4 punkte nurodyti asmenys, gavę LGT vertinimo išvadas apie detaliojo ekogeologinio tyrimo tikslingumą, detalųjį ekogeologinį tyrimą turi atlikti per 1 metus nuo šių išvadų gavimo datos. Asmenims neatlikus detaliojo ekogeologinio tyrimo ir nepateikus detaliojo ekogeologinio tyrimo rezultatų, ataskaitos LGT, RAAD teikia jiems privalomą nurodymą atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog minėti privalomieji nurodymai buvo duoti atsakovės bankroto administratoriui, nereiškia, jog pasibaigė Reikalavimų 20 punkte nustatyta atsakovės pareiga atlikti detalųjį tyrimą. Pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai kelia pakartotinės vertinimo procedūros klausimą, kadangi Reikalavimuose nenustatyta galimybės kartoti užterštos teritorijos vertinimo procedūros, o Reikalavimų 22 punkte įtvirtintas privalomųjų nurodymų davimas asmenims, kurie neatliko detaliojo ekogeologinio tyrimo.

7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas turi teisę atsakovės lėšomis atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo.

8. Atsakovės argumentus, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia gauti įrodymų tam, jog galėtų pagrįsti ir pareikšti ieškinį dėl žalos aplinkai atlyginimo kitoje byloje, teismas vertino kaip nepagrįstus. Draudimas reikšti ieškinį ir reikalauti įpareigoti ūkio subjektą įvykdyti aptariamą prievolę reikštų efektyvumo principo pažeidimą ir galimybę taršos aplinkai padariusiam asmeniui vengti aplinkos apsaugos reikalavimų bei piktnaudžiauti teise.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė BUAB „Ūrus“ ir Ko prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti.

10. Apeliantė nurodo, kad ieškovas reikalavimą atlikti ekogeologinį tyrimą bei rezultatus pateikti Lietuvos geologijos tarnybai reiškia netinkamam atsakovui, kadangi Utenos RAAD privalomieji nurodymai surašyti konkrečiam asmeniui – bankroto administratoriui D. B., bet ne bendrovei. Be to, ieškovas prevencines priemones taikė tiesiogiai bankroto administratoriui, bet ne atliekų turėtojai bendrovei, todėl atsakovu byloje galėjo būti tik buvęs įmonės bankroto administratorius D. B.

11. Apeliantės teigimu, bankroto administratorius be kreditorių sutikimo teisės pirkti kokias nors paslaugas neturi, o nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas piniginių lėšų skundžiamame sprendime nurodytiems veiksmams atlikti nėra skyręs. Iš privalomųjų nurodymų kylančios pareigos negali būti perkeltos bankroto administratoriui ir bendrovei.

12. Kadangi galimybės gauti piniginių lėšų ekogeologinio tyrimo atlikimui nėra, teismo sprendimo vykdymas taip pat neįmanomas, dėl prastos bendrovės finansinės būklės ir ginčų ekogeologinio tyrimo atlikimas būtų atidėtas, o viešasis interesas - neužtikrintas.

13. Pareiga savalaikiai atlikti ekogeologinius tyrimus pavojingoje aplinkai atsakovės aikštelėje ir užtikrinti viešąjį interesą kyla ieškovui, kadangi jis yra susipažinęs su atsakovės finansine padėtimi ir tokia ieškovo pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo. Ieškovas turi teisę panaudotas lėšas teikti kaip finansinį reikalavimą atsakovei, bet ne kreiptis į teismą dėl negalimo įvykdyti sprendimo priėmimo. Būtent ieškovas yra tas subjektas, kuris privalo nedelsiant atlikti ekogeologinius tyrimus ir tokiu būdu užkirsti kelią žalos atsiradimui. Pažymėjo, kad ieškovas byloje nenurodė aplinkybės, jog už privalomųjų nurodymų nevykdymą administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas D. B., o nagrinėjamu atveju įrodinėja, kad nurodymai buvo duoti bendrovei.

Atsiliepimas

14. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad 2015 metais buvo atliktas atsakovei priklausančios atliekų tvarkymo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), preliminarus ekogeologinis tyrimas, kurio pagrindu buvo nustatytas detaliojo ekogeologinio tyrimo tikslingumas. Šio tyrimo atlikimo terminas – vieneri metai nuo Lietuvos geologijos tarnybos vertinimo išvadų apie detaliojo ekogeologinio tyrimo tikslingumą gavimo.

Žemesnės instancijos teismas

15. 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovei iškėlus bankroto bylą, jos administratoriumi paskirta UAB „Simpatija“, kuri 2016 m. birželio 29 d. teismo nutartimi atstatydinta, bankroto administratoriumi paskirtas D. B. Minėtas bankroto administratorius taip pat atstatydintas 2017 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, atsakovės bankroto administratore paskirta UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“.

16. Utenos RAAD MAKS vedėjos privalomieji nurodymai Nr. (17-KE)-14 ir Nr. (17-KE)-28 dėl reikalavimo imtis veiksmų ir užtikrinti ekogeologinių tyrimų atlikimą buvo duoti vadovaujantis Reikalavimų nuostatomis ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsniu. Remiantis Reikalavimų 15 punktu, atliekų aikštelės detalųjį ekogeologinį tyrimą atsakovė privalėjo atlikti per vienerius metus nuo Lietuvos geologijos tarnybos išvadų gavimo. Kadangi atsakovei buvo iškelta bankroto byla, ją atstovaujantis bankroto administratorius yra tas subjektas, kuris Lietuvos geologijos tarnybos išvados pagrindu privalo vykdyti Reikalavimų 15 punktą ir atlikti atliekų tvarkymo aikštelės detalųjį ekogeologinį tyrimą.

17. Dėl apeliantės teiginio apie galimybių tyrimui atlikti nebuvimą nepatvirtinus tam skirtų administravimo išlaidų sumos bei dalies turto pardavimo, ieškovo vertinimu, atsakovė pareigos atlikti ekogeologinį tyrimą neneigia ir kliūčių teismo sprendimo vykdymui nėra.

Šalies argumentai

18. Ieškovo teigimu, atsakovė neteisingai vertina subjektą, kuriam už privalomųjų nurodymų nevykdymą paskirta administracinė nuobauda. Kadangi už privalomųjų nurodymų nevykdymą administracinė atsakomybė juridiniams asmenims nėra numatyta, privalomųjų nurodymų nevykdymas užtraukia atsakomybę juridinio asmens atstovui.

19. Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiu dėl jos netinkamai atliekamų funkcijų. Pažymėjo, kad Utenos RAAD pareigūnams pagrindo nevykdyti savo tiesioginių funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, kituose įstatymuose bei Utenos RAAD nuostatuose, ar nereikalauti teisėto elgesio iš apeliantės nėra. Nors ieškovas yra gavęs 526 970 Eur finansavimą iš aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų lauke esančių ir aplinką teršiančių atliekų sutvarkymui pagal atliekų, esančių BUAB „Orus“ ir Ko veiklavietėje ((duomenys neskelbtini)) sutvarkymo plano 2017-2020 m. I etapo darbams, tai neeliminuoja atsakovės pareigos atlikti ekogeologinį tyrimą ir tvarkyti likusias atliekas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

21. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatytos įmonės bankroto administratoriaus teisės, pareigos bei veiklos ribos (ĮBĮ 11 straipsnis). Be bankroto administratoriaus, ĮBĮ nuostatose nenumatytas joks kitas alternatyvus subjektas, per kurį bankrutuojanti įmonė įgyvendintų savo teises bei pareigas. Išimčių taikant aplinkos apsaugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus nei bankrutuojančiai įmonei, nei ją atstovaujančiam bankroto administratoriui, ĮBĮ taip pat nenustato.

22. Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnis nustato pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų veiklą vykdančiam subjektui (apeliantei), o atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. Atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti. Gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Remiantis Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 patvirtintų Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2017 m. gegužės 1 d.) 4.2 punktu, Reikalavimai privalomi teritorijų savininkams ir (ar) naudotojams, kurių teritorijoje buvo vykdoma Reikalavimų 1 priede nurodyta veikla. Kadangi atsakovė vykdė Reikalavimo 1 priedo 5.1.11 papunktyje numatytą veiklą (pavojingų atliekų šalinimas arba naudojimas, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną, įskaitant jų sukaupimą žemės paviršiuje), nenustačius išimčių jos atžvilgiu netaikyti minėtų Reikalavimų nuostatų, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl minėtų nuostatų imperatyvaus pobūdžio atsakovės atžvilgiu yra pagrįsta. Atitinkamai, atsakovei privalomos ir kitos Reikalavimuose įtvirtintos pareigos, susijusios su jos vykdyta pavojingų atliekų kaupimo ir laikymo jai nuosavybės teise priklausančioje aikštelėje veikla.

23. Tarp šalių ginčo dėl atsakovės (ją atstovaujančio bankroto administratoriaus) atžvilgiu priimtų dokumentų – Lietuvos geologijos tarnybos 2015 m. rugsėjo 4 d. išvadų, 2016 m. rugsėjo 23 d. privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-14 bei 2016 m. gruodžio 27 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-28 – ir reikalavimų neįvykdymo fakto, kaip tai nustatyta Reikalavimų 20 ir 22 punktuose, nėra.

24. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog įpareigojimas atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą ir jo rezultatų ataskaitą pateikti Lietuvos geologijos tarnybai reiškiamas netinkamam atsakovui. Apeliantė, pripažindama jai nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje pavojingų atliekų buvimo faktą, prievolės įvykdyti privalomuosius nurodymus nepripažįsta dėl, jos teigimu, privalomųjų nurodymų adresavimo bankroto administratoriui, bet ne pačiai bendrovei. Teismo posėdžio pirmosios instancijos metu ieškovas nurodė, kad ieškinys pareikštas atsakovei – bankrutuojančiai įmonei. Be to, kaip buvo minėta aukščiau, bankrutuojanti įmonė savo teises bei pareigas įgyvendina per bankroto administratorių, todėl šiuo atveju subjektas (ar pats bankroto administratorius, ar bankrutuojanti įmonė), kuriam paskirtas privalomasis nurodymas, bankrutuojančios įmonės teisių bei pareigų įgyvendinimo būdo nekeičia, iš privalomųjų nurodymų turinio yra aišku, kokiam subjektui jie skirti. Bet kuriuo atveju pareiga įvykdyti privalomuosius nurodymus tenka bankrutuojančiai įmonei ir ji, remiantis ĮBĮ nuostatomis, yra įgyvendinama per bankroto administratorių. Apeliantės argumentas dėl D. B., kaip vienintelio tinkamo atsakovo byloje buvimo, yra nepagrįstas.

25. Dėl apeliantės argumentų apie bankrutuojančios atsakovės galimybes pirkti paslaugas neturint kreditorių sutikimo ir lėšų tokioms paslaugoms pirkti nebuvimo kaip pagrindo neperkelti privalomųjų nurodymų vykdymo pareigos bankroto administratoriui bei apeliantei, pažymėtina, kad aukščiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta atsakovės pareiga laikytis pavojingų atliekų tvarkymo taisyklių ir juose nustatyta tvarka atlikti kitus atsakingų institucijų suformuluotus reikalavimus negali būti paneigta dėl atsakovės statuso ir su juo susijusių tokių šalutinių aplinkybių kaip sprendimų, priimtų kreditorių susirinkimuose, turinys. Apeliantės teiginiai dėl jai skirtų įpareigojimų vykdymo suponuoja išvadą apie jos vengimą vykdyti jai skirtus atsakingos institucijos reikalavimus. Atsakovės -bankrutuojančios įmonės - statusas ir sprendimų priėmimo bankroto proceso metu tvarka apeliantės atsakomybės už teisėtų privalomųjų nurodymų nevykdymą nešalina ir institucija, išdavusi tokius nurodymus, pareigos atsižvelgti į apeliantės minimas aplinkybes neturi. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-207-739/2017 atsakovės skundas dėl 2016 m. rugsėjo 23 d. Privalomojo nurodymo Nr.(17-KE)-14 atmestas, išlygos vykdant atsakovės atžvilgiu priimtus privalomuosius nurodymus neišskirtos nei minėtame teismo sprendime, nei, minėta, teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugos reikalavimus bei bankrutuojančios įmonės teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės argumentas dėl privalomuosiuose nurodymuose įtvirtintų pareigų nepagrįsto perkėlimo bankroto administratoriui ir bendrovei bei dėl privalomumo atsižvelgti į bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose priimtus sprendimus. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyta aplinkybė dėl ieškovo pareigos nedelsiant atlikti ekogeologinius tyrimus ir tokiu būdu užkirsti kelią žalos atsiradimui taipogi vertintina kaip siekis paneigti jos pačios prievolę vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintą teisėtu privalomąjį nurodymą.

26. Apeliantės teigimu, kadangi galimybės gauti piniginių lėšų ekogeologinio tyrimo atlikimui nėra, teismo sprendimo vykdymas neįmanomas, todėl atidėjus šio tyrimo atlikimą būtų neužtikrintas viešasis interesas. Teisėjų kolegija šio apeliacinio skundo argumento negali vertinti kaip pateisinančio atsakovės privalomojo nurodymo nevykdymą ir argumentų dėl nepateisinamo vengimo tokią prievolę vykdyti nebekartoja. Pritartina pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, jog vertinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32¹ straipsnio nuostatas, jose numatyta savivaldybės ir (arba) valstybės įgaliotų institucijų teisė kreiptis į teismą ir tokiu būdu reikalauti įpareigoti atsakingus ūkio subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, o atsakovei nevykdant tokį įpareigojimą nustatančio teismo sprendimo institucija įgyja teisę atsakovės lėšomis atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą.

27. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareigą atlikti Reikalavimų 20 punkte nustatytus veiksmus turi atsakovė ir skundžiamu sprendimu ją pagrįstai įpareigojo atlikti jai priklausančioje atliekų tvarkymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), detalų ekogeologinį tyrimą ir jo rezultatų ataskaitą pateikti Lietuvos geologijos tarnybai.

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi, todėl dėl jų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

atsakovės BUAB „Ūrus“ ir Ko apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėHenrichas JaglinskisVirginijus Kairevičius