Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1954-657/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-18
Bylos Nr.
e2S-1954-657/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninė Santaros
Civilinė byla Nr. e2S-1954-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03096-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.4.1.12.5.; 3.3.1.14.; 3.3.2.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3740-470/2017, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad Santaros klinikų prievolė V. atlyginti žalą yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti 2016 m. rugpjūčio 22 d. Patvarkymą priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti Nr. S-16-171-13923 ir Nr. S-16-171-13924 bei 2016 m. rugpjūčio 23 d. Raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-39743 IR Nr. S-39739 vykdymą.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip pareikštą pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto ieškinio bei prie jo pridėtų priedų nustatyta, kad ieškovė kelia klausimą ne dėl prievolių pagal vykdomųjų dokumentų – Nr. 56-58, kurį 2010 m. rugsėjo 22 d. išdavė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (išieškoma suma su vykdymo išlaidomis – 8 836,89 Eur) ir Nr. 2-269-608/2011, kurį 2016-08-16 išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas (išieškoma suma su vykdymo išlaidomis – 328,53 Eur) įvykdymo, bet dėl ieškovės pareigos vykdyti prievoles pagal išduotus vykdomuosius dokumentus. Tokia išvada dėl ieškinio dalyko daroma įvertinus ieškovės ieškinį ir priedus prie jo, o būtent ieškovė neįrodinėja fakto, kad sumokėjo mokėtinas sumas pagal aukščiau nurodytus vykdomuosius dokumentus ir taip prievoles įvykdė, tačiau įrodinėja, kad atsakovams buvo išmokėtos ir tebemokamos socialinio draudimo išmokos (86 886,00 Eur) ir jomis esą padengiamos anksčiau minėtos piniginės prievolės. Iš ieškinio turinio teismas daro išvadą, kad ieškovė iš esmės neįrodinėja prievolių (pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 56-58 ir Nr. 2-269-608/2011) pasibaigimo įvykdymo, kas būtų laikoma pirmos instancijos teismo nagrinėjamo ginčo objektu, bet siekia išspręsti ginčą (teikia ieškinį) dėl žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo. Tokio pobūdžio ginčai nėra teismingi apylinkės teismui. CPK 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės ieškinys Alytaus rajono apylinkės teismui pareikštas pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir pasiūlė įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį pagal teismingumą ieškovo pasirinkimu Kauno arba Vilniaus apygardos teismui (CPK 30 str. 5 d., CPK 137 str. 4 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde apeliantė Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra teismingas apygardos teismui ir padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė siekia išspręsti ginčą dėl žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktu ieškinio dalyko nurodymas yra ieškovo diskrecija, o šiuo atveju teismas pats suformulavo naują ieškinio dalyką. Ginčas tarp šalių dėl žalos atlyginimo jau yra išspręstas, sprendimas įsiteisėjęs, todėl toks ginčas negali būti nagrinėjamas iš naujo.Teismas ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl tariamai netinkamo ieškinio dalyko, taip pat išnagrinėjo ir pasisakė dėl ieškovės pateiktų ieškinio priedų, vertino įrodymus bei aplinkybių įrodinėjimą iš ieškovės pusės, t. y. pradėjo nagrinėti bylą iš esmės.Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį jau trečią kartą, pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Teismas nevykdo aukštesnio teismo privalomų nurodymų bei nepagrįstai ieškinio nenagrinėja. Yra pagrindas manyti, kad teismas yra šališkas. Teismas pažeidė ieškovės teisę laiku gauti procesinius dokumentus. Byla yra elektroninė, todėl procesiniai dokumentai siunčiami tik elektroninėmis priemonėmis. 2017 m. birželio 27 d. nutartį teismas į EPP įkėlė tik po rašytinio ieškovės prašymo.

Su atskiruoju skundu ieškovė pateikė – Kauno apygardos teismo ir Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis, ieškovės pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo bei prašymą dėl procesinių dokumentų pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).CPK straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje, kurio 2 punkte nustatyta, kad teismas atsako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės paduotą ieškinį kaip neteismingą Alytaus rajono apylinkės teismui, konstatavęs, kad reiškiamais reikalavimais apeliantė siekia išspręsti ginčą dėl žalos, padarytos pažeidžiant pacientų teises, atlyginimo, todėl tokie reikalavimai neteismingi Alytaus rajono apylinkės teismui. Su šiais teismo argumentais apeliantė nesutinka, atskirajame skunde teigdama, kad teismas neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, nurodydamas, kad ginčas yra priskirtinas apygardos teismų kompetencijai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su jais teismo motyvais. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas yra ieškinio kvalifikavimas nuo kurio priklauso civilinės bylos teismingumas. Iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos byloje pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad jos prievolė atlyginti žalą V. yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi. Ieškovė savo reikalavimus grindžia tomis aplinkybėmis, kad yra įvykdžiusi atsakovų reikalavimus pagal išduotus vykdomuosius dokumentus – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. rugsėjo 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 56-58 dėl 8 688,60 Eur skolos ir 148,29 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo, viso 8 836,89 Eur ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-269-608/2011 dėl 289,62 Eur ir 38,91 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo, viso 328,53 Eur. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo sprendimu iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos V. V. buvo priteista 1 000,00 Lt (289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš minėto teismo sprendimo turinio nustatyta, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 56-58 įpareigojo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atlyginti V. 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) žalą. Taigi, darytina išvada, kad iš esmės pagal pareikštų reikalavimų turinį ir jų galimo tenkinimo padarinius apeliantė siekia įrodyti, jog prievolės pagal šiuos dokumentus yra pasibaigusios, t. y. ieškovė nebeturi pareigos vykdyti prievoles pagal išduotus vykdomuosius dokumentus pagal antstolės raginimus, ir nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl žalos atlyginimo pacientų sveikatai ir/ar atsakovams išmokėtų ir tebemokamų socialinio draudimo išmokų. Pažymėtina, jog spręsdamas analogišką situaciją Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2S-1163-260/2017) konstatavo, kad pateikdama tokį ieškinį ieškovė įgyvendino įstatymo jai suteiktą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jos teisė (CPK 5 str.). Jos reikalavimas, grindžiamas Civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, pripažinti, kad jos prievolė pasibaigė, kai ji yra tinkamai įvykdoma arba tada, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą. Todėl teismas privalo išnagrinėti ginčą iš esmės ir priimti sprendimą, t. y. nuspręsti, ar ieškovės ieškinyje pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ar nepagrįsti. Pripažinti, kad tarp šalių kilęs ginčas, yra neteismingas apylinkės teismui nėra teisinio pagrindo. Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas Alytaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).Pažymėtina, jog teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka įstatymo reikalavimų gali panaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 – 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė