Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-16 · Civilinė byla Nr. e2S-1163-260/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-16
Bylos Nr.
e2S-1163-260/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04427-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių
Atsakovas
V. V., G. V., N. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1163-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04427-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka nutraukta civilinė byla Nr.e2-79-887/2017 pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ieškinį atsakovams V. V., G. V. ir N. V. dėl pripažinimo, kad prievolė įvykdyta, bei vykdomųjų dokumentų atšaukimo, tretieji asmenys byloje antstolė B. P., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos (toliau – Santariškių klinikos) 2016 m. spalio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti, kad Santariškių klinikų prievolė V. V., G. V. ir N. V. (toliau – V.) atlyginti žalą yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi bei atšaukti vykdomuosius dokumentus, išduotus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo Nr. 2-269-608/2011, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Santariškių klinikos 2016 m. rugpjūčio 29 d. gavo antstolės B. P. raginimus įvykdyti sprendimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais ieškovė raginama vykdyti V. V. antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2010 m. rugsėjo 22 d. išdavė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Išieškoma skola iš viso 8 836,89 Eur. A. R. įvykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2016 m. rugpjūčio 16 d. išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas. Nurodyta išieškoma skola 328,53 Eur. Laikė, jog toks vykdymas nėra įmanomas, kadangi atsakovams žala, kurią bando išieškoti antstolis, jau yra atlyginta. A. V. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Komisija) su pareiškimu dėl jų sutuoktiniui ir tėvui S. V. Santariškių klinikose ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, pareiškėjų manymu, netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Komisija, išnagrinėjusi pareiškimą, (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Santariškių klinikų darbuotojams teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas S. V. šioje gydymo įstaigoje buvo pažeista teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, dėl ko buvo padaryta žala, sukėlusi paciento mirtį, tenkino prašymą iš dalies ir įpareigojo Santariškių klinikas atlyginti pareiškėjams 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Santariškių klinikos nesutikdamos su Komisijos sprendimu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas išnagrinėjo ieškinį ir 2011 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, paliko galioti Komisijos sprendimą. V. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Santariškių klinikoms ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei dėl žalos atlyginimo. Aplinkybės, kuriomis ieškovai grindė savo reikalavimą – asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas S. V., visiškai sutapo su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nagrinėto ieškinio pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovų V. ieškinį atmetė, nenustatęs Santariškių klinikų bei kitų atsakovų kaltės bei pagrindo atlyginti ieškovams žalą. Ieškovai šį sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2016 m. rugpjūčio 19 d. V. V. kreipėsi į antstolę B. P. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Sveikatos apsaugos ministerijos) išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo.

Taip pat nurodė, kad S. V., dėl kurio mirties kilusiai žalai atlyginti kilo ginčas, buvo profesinės karo tarnybos karys, kurio artimiesiems mokamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 66 straipsnyje numatytos socialinio draudimo išmokos. V. buvo išmokėtos bei tebemokamos - apie 86 886 Eur socialinės išmokos. T. V., priėmę socialines išmokas, tokį prievolės įvykdymą priėmė, ginčo dėl to nekilo, taigi prievolė atlyginti žalą yra pasibaigusi. Atsakingas asmuo turi atlyginti tik tą žalos dalį, kuris viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinio draudimo išmokų dydį. K. V. reikalaujama iš Santariškių klinikų mokėtina suma yra 8 723,35 Eur - beveik 10 kartų mažesnė už atsakovams sumokėtas bei mokamas socialines išmokas, prievolė atlyginti žalą yra visiškai įvykdyta, V. tokį prievolės įvykdymą priėmė, prievolė įvykdyta tinkamai, todėl yra pasibaigus.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdama į tai laikė, kad tarp šalių kilęs ginčas iš esmės buvo išnagrinėtas aukštesnės instancijos teismų. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Santariškių klinikos neturi pagrindo ir pareigos antrą kartą atlyginti jau žalą V.. Todėl išieškotoja V. V. neturėjo teisinio pagrindo teikti antstoliui vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo. Ieškinyje įrodinėjama prievolė kildinama iš žalos atlyginimo teisinių santykių.

Atsiliepimas

Atsakovai V. V., G. V. ir N. V. 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės Santariškių klinikos ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai nurodė, kad ieškovė visais įmanomais būdais stengiasi išvengti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos prievolės. Atsakovai pateikė antstoliui vykdomuosius dokumentus - Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais iš ieškovės buvo priteistas žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė šio teismo sprendimo, kuriuo iš jos buvo priteistas žalos atlyginimas, neskundė. V. pateikus vykdomąjį dokumentą vykdymui, ieškovė apskundė antstolio veiksmus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-40030-734/2016 šį skundą atmetė. Teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skųstas. Apeliacinei instancijai skundas šioje byloje taip pat nebuvo pateiktas. Ieškovė taip pat teigia, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė kitą sprendimą, kuriuo atsakovės reikalavimas buvo atmestas. Ieškovės argumentus apie „aukštesnės galios“ teismo sprendimą, kol Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas yra nepanaikintas, laikė nereikšmingais.

Pasisakydama dėl Krašto apsaugos ministerijos išmokos, nurodė, kad atsakovai gauna našlių pensijas, šio fakto niekada neneigė. Tačiau laikė, jog tai niekaip nėra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu. Atsakovai jokia forma iš ieškovės nėra gavę įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos prievolės įvykdymo. Teigdama, kad teismo sprendimu priteistą prievolę atlyginti žalą už ieškovę sumokėjo Krašto apsaugos ministerija, ieškovė privalo šį savo teiginį įrodyti. Vien teiginio apie tai, kad V. priėmė socialines išmokas, akivaizdžiai nepakanka tam, kad ieškovės teiginys, jog būtent iš jos gerokai vėliau, nei Krašto apsaugos ministerijos išmokėtos sumos, priteistas žalos atlyginimas buvo atlygintas iki šio teismo sprendimo priėmimo kito subjekto lėšomis. Nagrinėjant bylą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme ieškovė turėjo teisę reikalauti įskaitymo, tačiau to nedarė, o priimto teismo sprendimo neskundė. Įstatymų nustatyta tvarka ieškovė nepasinaudojo nei apeliacijos teise, nei proceso atnaujinimo teise, o tai reiškia, kad teismo sprendimas ieškovę tenkino.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-79-887/2017 pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ieškinį atsakovams V. V., G. V. ir N. V. dėl pripažinimo, kad prievolė įvykdyta, bei vykdomųjų dokumentų atšaukimo, tretieji asmenys byloje antstolė B. P., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, panaikino 2016 m. spalio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisė atsakovams V. iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, grąžino ieškovei 195,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad V. V., jos atstovaujami nepilnamečiai vaikai G. V. ir N. V. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos su pareiškimu dėl jų sutuoktiniui ir tėvui S. V. Santariškių klinikose ir VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, pareiškėjų manymu, netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Komisija, išnagrinėjusi pareiškimą, (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Santariškių klinikų darbuotojams teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas S. V. šioje gydymo įstaigoje buvo pažeista teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, dėl ko buvo padaryta žala, sukėlusi paciento mirtį. Komisija priėmė sprendimą tenkinti Vitkauskų prašymą iš dalies ir įpareigoti Santariškių klinikas atlyginti pareiškėjams 30 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Santariškių klinikos, nesutikdamos su tokiu Komisijos sprendimu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl Komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė ir paliko galioti Komisijos sprendimą. 2016 m. rugpjūčio 19 d. V. V. kreipėsi į antstolę B. P. dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduotų vykdomųjų dokumentų vykdymo. Antstolė vykdomuosius dokumentus 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė vykdyti. Antstolės veiksmų teisėtumą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-40030-734/2016 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Sprendimai priimti, įsiteisėję, prasidėjęs vykdymo procesas.

Atsižvelgdamas į tai teismas nurodė, jog prašymą, pripažinti prievolę įvykdytą, Santariškių klinikos turėtų reikšti antstoliui vykdymo procese (ir grįsti šį savo nurodomą faktą), o ne reikšti naują ieškinį ginčo teisenos tvarka, išaiškino, kad įstatymas aiškiai numato, jog būtent antstolis sprendžia, kada pasibaigia vykdymo procesas. Jeigu šalies netenkina antstolio veiksmai, įstatymas numato galimybę skųsti antstolio veiksmus, tai yra stipraus poveikio priemonė, padedanti priverstinio proceso šalims realiai ginti savo teises ir interesus. Teismo funkcijas vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK XXXI skyrius – bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kad kiekvieno įsiteisėjusio procesinio sprendimo atžvilgiu teismams yra galimybė „kištis“ į vykdymo procesą ir vertinti vieni kitų priimtų procesinių sprendimų įvykdymą. Vykdymo proceso paskirtis tenkinti teisėtus išieškotojų reikalavimus, susiformavusius įsiteisėjusių teismo sprendimų, kitų institucijų, įgalintų priimti vykdytinus sprendimus, pagrindu, t. y. rezultato, pasiekto išsprendus ginčą ar kilusio iš įstatymo, sutarties ar administracinio akto, realizavimo stadija. Kitoks vykdymo proceso aiškinimas sisteminiu Lietuvos Respublikos CK, CPK normų vertinimo aspektu būtų neteisingas, prieštarautų loginiam Lietuvos Respublikos CPK institutų vertinimui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismui nusprendus neperduoti bylos nagrinėti iš naujo, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantė atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas bei jas aiškino, taip pat pažeidė asmens teisę į teisminę gynybą. Teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, ką nurodo ir skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje teismas, vadovaudamasis CPK 257 straipsniu ir 258 straipsnio 1 dalimi, kurie reglamentuoja teismo veiksmus po baigiamųjų kalbų, nurodo, jog nutaria bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme CPK tvarka. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas turėjo priimti sprendimą, o nutraukti bylą ją išnagrinėjęs neturėjo teisinio pagrindo. Šioje byloje nesprendžiamas joks vykdymo proceso klausimas, tai akivaizdu iš ieškinio dalyko bei paties ieškinio. Todėl teismo nurodyta institucija, į kurią turėtų, jo manymu, kreiptis ieškovė, bei nutarties motyvai, susiję su vykdymo procesu bei antstolio veiksmų vertinimu, nėra susiję su ginčo dalyku. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Todėl neteisėta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vykdymo procese kylantys klausimai nenagrinėtini teisme. Antstolis yra įpareigotas kreiptis į teismą reikšmingoms vykdomajai bylai aplinkybėms, nurodytoms CPK 593 straipsnio 1 dalyje išaiškinti, o ne konstatuoti prievolės įvykdymo faktą ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, ko savo ieškiniu siekė apeliantė. Taip pat teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 293 straipsnio 1 punktą ir 593 straipsnio nuostatas, kadangi prievolės pobūdžio nustatymas vykdymo procese negalimas, o nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad antstolio pareiškimas dėl prievolės įvykdymo nenagrinėtinas teisme, todėl pagal tokį pareiškimą nagrinėjama byla būtų nutrauktina.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, neteisėtas, pažeidžiantis asmens teises į teisminę gynybą. Apeliantė, teikdama ieškinį dėl prievolės įvykdymo pripažinimo, pasirinko būtent tokį įstatymo numatytą būdą savo teisėtiems interesams ginti. Teismas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas ieškovei kitą, įstatymui prieštaraujantį jo teisių gynimo būdą, pažeidė ne tik jos teisę į teisminę gynybą, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos bei klaidina ieškovę. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvykdė, o išnagrinėjęs ginčą iš esmės, jokio sprendimo nepriėmė, šališkai konstatavo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nustatyta Santariškių klinikų kaltė, vykdymo būtinumą, tuo tarpu niekaip nepasisakydamas dėl aukštesnės instancijos teismų, nagrinėjusių ginčą tarp šalių sprendimų vertinimo bei kitų byloje surinktų įrodymų, tuo pažeidžiant CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus, 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo bei 21 straipsnyje – nešališkumo principus. Priimdamas neteisėtą nutartį nutraukti bylą, teismas užkirto kelią ieškovei ginti savo pažeistas teises, tuo tik dar labiau užtęsdamas teisingumo įvykdymą.

Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą neteisingai taikė žyminio mokesčio grąžinimą bei atsakovų teisę reikalauti iš ieškovės savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reglamentuojančias normas. Teismas civilinę bylą nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir prilygino jį palankaus atsakovams teismo sprendimo priėmimui, tačiau CPK normos bylos nutraukimo neprilygina palankaus atsakovui teismo sprendimo priėmimui. Teismui nenurodant teisinio pagrindo toks nepagrįstas konstatavimas laikytinas neteisėtu ir grubiai pažeidžiančiu ieškovės teises. Teismas manipuliuoja teisės normomis ir siekdamas ginti tik atsakovų interesus taiko tai teisės normas, reglamentuojančias teismo veiksmus priėmus sprendimą, tai normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pasekmes. Tokia teismo pozicija pažeidžia CPK įtvirtintus teismo nešališkumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

Atsiliepimas

Atsakovai V. V., G. V. ir N. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovės atskirasis skundas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti. Teismas išsamiai pasisakė ir pagrindė savo nutartį, labai aiškiai atskleidė bylos esmę, o atskirajame skunde dėstomi argumentai nesudaro nei faktinio nei teisinio pagrindo Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį naikinti. CK 1.138 straipsnis numato civilinių teisių gynimo būdus, tačiau ieškovės reikalavimas „atšaukti vykdomuosius dokumentus“ nėra numatytas nei šiame nei kituose įstatymuose, o teismui tenkinus ieškinį ir priėmus tokį sprendimą, jis objektyviai negalės būti įvykdytas, mano, jog reikalavimas suformuluotas ydingai, todėl negali būti tenkinamas.

Trečiasis asmuo antstolė B. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės Santariškių klinikų atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas ne visiškai tinkamai įvertino vykdomoje byloje susiklosčiusias aplinkybes bei CPK įtvirtintas nuostatas. Skundžiamoje nutartyje teismas tinkamai pažymėjo, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės atliktų veiksmų teisėtumą įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-40030-734/2016 patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas, nurodydamas, kad antstolė teisėtai: tiek priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti, tiek ir atliko pirminius priverstinius vykdymo veiksmus. Tačiau ignoruodamas minėtą faktą bei neatsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintas įgaliojimų ribas Alytaus rajono apylinkės teismas pareigą priimti sprendimą Santariškių klinikų ieškinyje išdėstytų reikalavimų atžvilgiu perkėlė antstolei, kurios iki šiol atlikti veiksmai tiek vykdomųjų bylų šalių, tiek ir skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjusio teismo vieningai pripažinti teisėtais. Pažymėjo, kad veikdama skundžiamoje nutartyje teismo išdėstyta tvarka antstolė veiktų viršydama įgaliojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka nutraukta civilinė byla Nr. e2-79-887/2017 pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ieškinį atsakovams V. V., G. V. ir N. V. dėl pripažinimo, kad prievolė įvykdyta, bei vykdomųjų dokumentų atšaukimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesinės teisės normas bei jas aiškino, o taip pat pažeidė asmens teisę į teisminę gynybą.

Ieškovė byloje pareiškė ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad jos, t.y. viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, prievolė atlyginti žalą atsakovams V. V., G. V. ir N. V. yra tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi. Ieškinyje ieškovė nurodė faktinius ir teisinius tokio reikalavimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės ieškinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai pagrįstai priėmė. Pateikdama tokį ieškinį ieškovė įgyvendino įstatymo – Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio – jai suteiktą teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jos teisė. Jos reikalavimas, grindžiamas Civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, pripažinti, kad jos prievolė pasibaigė, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą, jei to nepripažįsta pats kreditorius, nagrinėtinas būtent civilinėje byloje ginčo teisenos tvarka. Todėl teismas, priėmęs ieškinį, privalėjo jį išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą, t. y. nuspręsti, ar ieškovės ieškinyje pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ar nepagrįsti. Pripažinti, kad tarp šalių kilęs ginčas, nenagrinėtinas civilinio proceso nustatyta tvarka, teisinio pagrindo nėra.

Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad ieškovė prašymą pripažinti prievole įvykdyta turėtų reikšti antstoliui vykdymo procese. Tokio prašymo išsprendimas nėra vykdymo procese antstolio išsprendžiamas klausimas, kadangi jis savo esme yra tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės (teisės reikalauti pripažinti, jog žalos atlyginimo prievolė pasibaigė kreditoriui priėmus kitos rūšies įvykdymą), kurį išspręsti privalo teismas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, kuria nepagrįstai nutraukta civilinė byla, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Panaikinant nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis