- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- AN2-177-282/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00094-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto E. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu 170 Eur bauda su specialios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams nubaustas už tai, kad jis „2021 m. gegužės 28 d., 11.22 val., Kelmės r. sav., magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 99,00 km, vairuodamas transporto priemonę lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, pažymėtame kelio ženklu Nr. 325 „Lenkti draudžiama, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas horizontalųjį kelio ženklinimą Nr. 3 priedo 1.1 punkte „Siaura ištisinė linija“. Tokiais veiksmais E. V. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu E. V. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus prašydamas panaikinti Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos 2021-08-02 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi E. V. skundo netenkino, bet patikslino Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarime nurodytą E. V. veiką įrašant, kad jis ne „<įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas horizontalų kelio ženklinimą Nr. 3 priedo 1.1 p., „siaura ištisinė linija“>“, bet „važiavo priešpriešine eismo juosta ir grįžo į savo eismo juostą, kirsdamas horizontalų kelio ženklinimą Nr. 3 priedo 1.1 p., „siaura ištisinė linija“, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021-09-28 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad teismas visiškai nevertino pateiktos vaizdinės medžiagos ta prasme, jog būtent, jam atliekant lenkimo manevrą, lenkiamo automobilio vairuotojas staiga padidino savo transporto priemonės greitį taip, kad jis nebegalėtų pabaigti savo lenkimo manevro ir grįžti į savo judėjimo krypties eismo juostą kirsdamas „Siaurą brūkšninę liniją“, ir tokiais veiksmais minėtos transporto priemonės vairuotojas sukėlė pavojų jo vairuojamai transporto priemonei ir kitiems eismo dalyviams, kadangi vairuotojas atliko sąmoningus veiksmus, kuriuos patvirtina vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis. Taip pat teigia, kad teismas tinkamai nevertino tos aplinkybės, jog jis lenkimo manevrą pradėjo įvertinęs, kad jo greitis yra pakankamai didesnis už lenkiamos transporto priemonės, ir toks, kad spėtų grįžti į savo eismo juostą, jeigu lenkiamos transporto priemonės vairuotojas nebūtų atlikęs veiksmų, kuriuos draudžia KET 138 punktas (Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais). Nurodo, kad iš pareiškėjo pateiktos vaizdo medžiagos ir įraše girdimo žodinio paaiškinimo aiškiai matyti, kaip jam (apeliantui) artėjant prie lenkiamos transporto priemonės, lenkiamo automobilio vairuotojas, galimai pastebėjęs jo vairuojamą automobilį, sumažino greitį nuo 91 km/h iki 78 km/h (vaizdo įrašo laikas nuo 03:02 min. iki 03:09 min.) ir tuo momentu, kada jo automobilis susilygino su lenkiamu automobiliu, pastarasis staiga pradėjo didinti greitį nuo 78 km/h iki 93 km/h greičio (vaizdo įrašas nuo 03:17 min. iki 03:28 min.). Pastebi, kad pareiškėjas (lenkimo automobilio vairuotojas) automobilio važiavimo greitį padidino ne tik tuo metu, kai buvo lenkiamas, bet ir tame kelio ruože, kuriame dar galima buvo grįžti į savo judėjimo eismo juostą per „Siaurą punktyrinę liniją“. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jam pradėjus lenkti ir susilyginus su lenkiamu automobiliu, jis tik tada pastebėjo, kad jam neleidžiama aplenkti didinant greitį, ir įvertinęs aplinkybes, kad stabdydamas ir taip bandydamas grįžti į savo eismo juostą dar iki „Ištisinės siauros linijos“ gali sukelti avarinę situaciją iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms, nes judėjimo kryptimi iš paskos važiavo kitos transporto priemonės, kurių protokolą surašiusi įstaiga net nesistengė nustatyti ir vairuotojus apklausti kaip liudytojus. Nurodo, kad buvo įvertinęs aplinkybes ir situaciją, kad gali saugiai pabaigti lenkimo manevrą, bet dėl lenkiamo automobilio vairuotojo sąmoningų veiksmų, kuriais buvo siekiama jam sukliudyti baigti lenkimo manevrą, buvo priverstas lenkimo manevrą pabaigti vėliau. Teigia, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojas tyčiniais veiksmais siekė gauti kompromituojančią vaizdinę medžiagą dėl policijos pareigūnų veiksmų kelyje, tai patvirtina lenkiamo automobilio vairuotojo ir jo keleivio dialogas (vaizdo medžiaga nuo 03:26 min iki 04:22 min.).
Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad lenkiamo automobilio vairuotojui pradėta administracinė teisena dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio esmę sudarė tai, jog jis (apeliantas) buvo priverstas arba staiga stabdyti, arba baigti lenkimo manevrą kertant ištisinio ženklinimo liniją. Mano, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojo veiksmai, dėl kurių tam vairuotojui pradėta administracinio nusižengimo teisena, turi įtakos jo veiksmų vertinimui, nes, jei ne lenkiamos transporto priemonės vairuotojo tyčiniai veiksmai, jis nebūtų pažeidęs KET reikalavimų.
Skunde taipogi apeliantas teigia, kad teismas nutartyje nurodė, kad dėl ištisinės linijos kirtimo jo (apelianto) veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, jis to neneigia, tačiau teigia, kad minėto manevro atlikimui įtakos turėjo kitos transporto priemonės vairuotojas. Tačiau teismas nutartyje visiškai nepasisakė apie ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir jo veiksmus, už kuriuos jam grėstų atsakomybė.
Apeliantas skunde teigia, kad tiek Institucija, tiek teismas, konstatuodami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, iš esmės vadovavosi vien tik byloje esančia vaizdo medžiaga, nurodant, jog ji patvirtina nusižengimo padarymo faktą. Taip pat teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojos J. S. duotus parodymus, kurie patvirtina jo (apelianto) nurodytas aplinkybes, nepasisakė dėl šios liudytojos parodymų vertinimo. Pastebi, kad Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-462/2017 analogiškoje situacijoje yra pasisakęs, kad byloje pateiktas vaizdo įrašas tik rodo, jog vairuotojas lenkimo manevrą užbaigė ženklo, draudžiančio lenkti, galiojimo zonoje, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, jog buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Akivaizdu, jog vien tik siauros ištisinės linijos kirtimas, nenustačius kitų svarbių jo atsakomybę patvirtinančių aplinkybių, neleidžia konstatuoti jo veiksmuose buvus visus ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymius.
Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kokio šaltinio gautas minėtas vaizdo įrašas, kokiomis techninėmis priemonėmis jis užfiksuotas, o iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas šių aplinkybių visiškai nesiaiškino, neišsiaiškino vaizdo įrašo užfiksavimo ir pateikimo Institucijai aplinkybių, neatkreipė dėmesio, jog vaizdą užfiksavusio asmens atžvilgiu dėl to paties įvykio pradėta administracinė teisena. Kadangi apylinkės teismas nutartimi patikslino Institucijos 2021-08-02 nutarime nurodytą jo veiką, tai rodo, kad jo veiksmuose nėra ANK 420 straipsnio 1 dalies nusižengimo sudėties. Pastebi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Dėl to teigia, kad Institucija byloje surašė reikalavimų neatitinkantį kaltinimą (protokolą), nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių arba paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neištyrė, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad jis yra kaltas dėl pažeidimo ir atitinkamai ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti. Teigia, kad teismas, nagrinėdamas E. V. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, teismas skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas apelianto nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
Apeliaciniame skunde, kaip ir apylinkės teisme E. V. iš esmės pripažino, kad jis, vairuodamas automobilį ir lenkdamas kitą transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir grįždamas į savo eismo juostą kirto horizontalųjį kelio ženklinimą, siaurą ištisinę liniją, nes lenkiamo automobilio vairuotojas padidino greitį ir taip sutrukdė savalaikiai užbaigti lenkimo manevrą. Taigi, skunde apeliantas nesutinka, kad jam inkriminuotus nusižengimus padarė tyčia pažeisdamas KET reikalavimus.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog E. V. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, <...>.
E. V. inkriminuota, kad jis pažeidė KET 3 priedo 1.1. punkto reikalavimą. Šiame priedo punkte nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Byloje surinkti įrodymai – paties apelianto paaiškinimai, automobilių „Ford Transit“ ir „Subaru“ vaizdo registratorių įrašai bei apelianto papildomai pateikti įrodymai: jo paties parodymų protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnės J. S., kartu važiavusios su E. V., paaiškinimai – patvirtina, kad apeliantas, lenkdamas automobilį „Subaru“, kurį vairavo pareiškėjas R. K., išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo manevrą baigė grįždamas į savo važiavimo juostą prasidėjus kelio ženklinimui „Siaura ištisinė juosta“ bei galiojant kelio ženklui „Lenkti draudžiama“. Apeliantas neneigė, kad lenkimo manevrą pabaigė pažeisdamas KET reikalavimus, bet tvirtino, kad taip padarė dėl to, kad lenkiamo automobilio vairuotojas padidino važiavimo greitį ir dėl to jis nespėjo sugrįžti iki prasidedant kelio ženklinimui „Siaura ištisinė juosta“ bei pradedant galioti kelio ženklui „Lenkti draudžiama“. Nors R. K. Institucijos 2021-11-15 nutarimu nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už padarytą KET 138 punkto reikalavimo pažeidimą (lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais), tačiau šis nutarimas yra neįsiteisėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo nutarimu vadovautis. Be to, iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad policijos automobilis „Ford Transit“, vairuojamas E. V., lenkimo manevrą pradėjo esant kelio ženklinimui, leidžiančiam išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, ir tuo metu lenkiamos transporto priemonės „Subaru“ važiavimo greitis buvo apie 90-91 km/h. Apeliantas teigia, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojas lenkimo metu padidino greitį nuo 78 iki 93 km/h. Iš R. K. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad jo vairuojamas automobilis važiavo apelianto nurodytu greičiu – 78 km/h, tačiau važiavo vos akimirką. Taip pat pastebėtina, kad tame kelio ruože, kuriame E. V. atliko lenkimo manevrą, leidžiamas važiavimo greitis yra 90 km/h, todėl laikoma, kad pareiškėjas R. K. važiavo leistinu važiavimo greičiu, kaip tai numato KET 127 punkto reikalavimas. Be to, pastebėtina, kad iš R. K. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas nei jo lenkimo metu, nei po to savo važiavimo greičio žymiai nedidino, t. y. važiavo tame kelio ruože leistinu važiavimo greičiu. Tuo tarpu iš apelianto pateikto vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti, kokiu greičiu važiavo jo vairuojamas automobilis iki lenkimo ir lenkimo metu. Sugretinus abu byloje esančius vaizdo įrašus, akivaizdu, kad E. V. vairuojamas automobilis važiavo didesniu nei leidžiamu greičiu, nes apelianto vairuojamas automobilis prisivijo 90 km/h greičiu važiuojantį pareiškėjo R. K. automobilį „Subaru“ ir jį lenkė. Apelianto skunde cituojamas automobilio „Subaru“ vairuotojo ir keleivio pokalbis taip pat neįrodo, kad automobilio „Subaru“ vairuotojas didindamas greitį tyčia kliudė E. V. vairuojam automobiliui pabaigti lenkimo manevrą, nes iš pokalbio aišku, kad R. K. su savo keleiviu kalbėjo apie panašią situaciją, kai vienas iš pašnekovų už tokį pat manevrą buvo nubaustas administracine tvarka. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepagrįstas apelianto skundo teiginys, jog jis lenkė priekyje lėčiau važiavusį automobilį ir kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojas padidindamas greitį sukliudė jam savalaikiai pabaigti lenkimo manevrą, t. y. į savo važiavimo juostą sugrįžti iki prasidedant kelio ženklinimui „Siaura ištisinė juosta“ bei pradedant galioti kelio ženklui „Lenkti draudžiama“.
Taip pat nepagrįstas E. V. skundo argumentas, kad jis negalėjo sugrįžti į savo važiavimo juostą nebaigęs lenkimo manevro, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. V. vairuojamos transporto priemonės grįžimas į savo eismo juostą neaplenkus automobilio „Subaru“ būtų sukėlęs grėsmę kitiems eismo dalyviams, t. y. kad už jo važiavo kitos transporto priemonės ir dėl to, jis negalėjo grįžti į savo eismo juostą. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad E. V. baigiant lenkimo manevrą, priešpriešine eismo juosta atvažiavo kitos transporto priemonės. KET 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, šioje situacijoje E. V., negalėdamas laiku ir saugiai pabaigti lenkimo manevro, privalėjo sulėtinti greitį ir grįžti į savo eismo juostą. To apeliantas nepadarė, o padidinęs važiavimo greitį, toliau lenkė automobilį „Subaru“, nors matė, kad prasidėjo kelio ženklinimas „Siaura ištisinė juosta“ bei pradėjo galioti kelio ženklas „Lenkti draudžiama“, o lenkimo manevrą baigė prasidedant dvigubai ištisinei juostai, kuri pagal KET 3 priedo 1.3. punktą draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta bei draudžia šią liniją kirsti.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad E. V. baigdamas lenkimo manevrą ir grįždamas į savo važiavimo juostą pažeidė KET 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus. Kadangi E. V. lenkimo manevrą atliko važiuodamas priešpriešine eismo juosta ir į savo važiavimo juostą sugrįžo kirsdamas siaurą ištisinę juostą bei galiojant kelio ženklui „Lenkti draudžiama“, kurie tame kelio ruože draudžia lenkimą, t. y. važiavimą priešpriešine eismo juosta, tokie E. V. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ne tik pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus), bet ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti). Apylinkės teismas patikslindamas E. V. suformuluotą kaltinimą, nurodydamas, kad „jis ne „<įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas horizontalų kelio ženklinimą Nr. 3 priedo 1.1 p., „siaura ištisinė linija“>“, bet „važiavo priešpriešine eismo juosta ir grįžo į savo eismo juostą, kirsdamas horizontalų kelio ženklinimą Nr. 3 priedo 1.1 p., „siaura ištisinė linija“, įvertino, kad E. V. veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, laikydamasis ANK 567, 569 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, motyvuotai įvertino byloje esančius įrodymus, E. V. veikoje teisingai nustatė ANK 417 straipsnio 3 dalyje bei 420 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų požymius. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad E. V. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad E. V. už jo padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos yra per didelės, mažinti šias nuobaudas nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniu skundu E. V. neginčija jam paskirtų nuobaudų dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl E. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracine tvarka nubausto E. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.