Kauno apygardos teismo nutartis

2023-12-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1508-601/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-19
Bylos Nr.
e2S-1508-601/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09298-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Suinteresuotas asmuo
A. U.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Novakopa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1508-601/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09298-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-17392-1163/2023 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Novakopa“ (kreditorė) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00336, suinteresuoti asmenys – antstolė Sonata Vaicekauskienė ir A. U. (skolininkė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novakopa“ 2023 m. rugpjūčio 28 d. inicijavo antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą, prašydama panaikinti antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymą Nr. S-23-114-21033 dėl skolininko pasiūlyto pirkėjo ir parduoti skolininkei A. U. priklausantį turtą, t. y. sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemes sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, E. B. už 38 300 Eur kainą.

Šalies argumentai

2. Šių reikalavimų užtikrinimui pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00336 dėl aukščiau minėto žemės sklypo ir sodo pastato pardavimo iki bus išnagrinėtas UAB „Novakopa“ skundas.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolininkės turto skolininkės pasiūlytam pirkėjui pardavimo už 30 300 Eur. Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė antstolei prašymą parduoti skolininkei priklausantį turtą pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui – E. B. už didesnę sumą – 38 300 Eur. Pareiškėjos siūlomas pirkėjas įmokėjo 10 procentų siūlomos kainos depozitą už perkamą turtą. Be to, jis yra gretimo sklypo su turtu bendrasavininkas. Pareiškėjos nuomone, pasiūlymas sumokėti didesnę kainą už turtą labiau atitinka visų vykdymo proceso dalyvių interesus. Tačiau antstolė 2023 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu nutarė netenkinti pareiškėjos prašymo pakeisti skolininkės pasiūlytą pirkėją į pareiškėjos pasiūlytą pirkėją, parduoti skolininkei priklausantį turtą skolininkės pasiūlytam pirkėjui už 30 300,00 Eur, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą tvirtinti 2023 m. rugsėjo 14 d. bei grąžinti pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui 10 procentų įmoką. Pareiškėjos įsitikinimu, iki bus išnagrinėtas jos skundas dėl antstolės veiksmų, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, skolininkės turtas bus neteisėtai perleistas tretiesiems asmenims už mažesnę kainą nei galėtų būti gauta pardavus šį turtą išieškotojos pasiūlytam pirkėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00336 iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 28 d. skundas dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00336.

5. Teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę, būdamas įsitikinęs, kad išnagrinėjus skundą ir nustačius, jog antstolės veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00336 galimai yra neteisėti, galėtų būtų pažeista viešųjų ir privačių vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Be to, pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. U. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir atmesti išieškotojos UAB „Novakopa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas vykdymo veiksmus, savo sprendimo nedetalizavo ir pakankamai nemotyvavo;

1.2. Antstolė, netenkindama išieškotojos prašymo, vadovavosi civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis priverstinio vykdymo procesą;

1.3. Nekilnojamojo turto kaina buvo nustatyta objektyviai, išieškotoja tokiai kainai neprieštaravo;

1.4. Įstatymas nenumato išieškotojos teisės ar galimybės teikti savo pirkėją su pasiūlymu įgyti turtą šiek tiek didesne kaina;

1.5. Įstatymas nenumato pirmumo teisės greta esančio žemės sklypo savininkui įgyti greta esantį nekilnojamąjį turtą net ir siūlant didesnę kainą;

1.6. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdydamas vykdymą vykdomojoje byloje, sustabdė ir pirkėjo įgyto nekilnojamojo turto įregistravimo savo vardu teisę, kas akivaizdžiai pažeidžia ir jo teises bei teisėtus interesus.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Novakopa“ apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti suinteresuoto asmens A. U. atskirąjį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:

2.1. Nesuprantama kodėl pati skolininkė nesutinka su tuo, jog jai priklausantis turtas būtų parduotas už ženkliai didesnę nei turto vertintojo nustatytą kainą, taip sumažinant pačios skolininkės likusią skolos dalį bei padidinant išieškotojų atgautų lėšų pardavus šį turtą apimtis;

2.2. Turto pardavimas išieškotojo pasiūlytam pirkėjui yra toks pat efektyvus ir greitas, kaip ir šio turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui;

Šalies argumentai

2.3. Nors apeliantė skunde nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo atveju pažeidžia jos pasiūlyto pirkėjo teises, tačiau nenurodė kuo konkrečiai ir kokias pirkėjo teises pažeidė taikyta laikinoji apsaugos priemonė bei kaip šis taikymas sukėlė ar nesukėlė kažkokią žalą. Juolab, kad nei pats pirkėjas, nei antstolė šios laikinosios apsaugos priemonės neskundė;

2.4. Apeliantė nenurodė kokias jos teises pažeidė pritaikyta lakinoji apsaugos priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

9. Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas išieškotojos prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinybė laikinai sustabdyti vykdymo veiksmus, siekiant užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą bei pareiškėjai (išieškotojai) galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Apeliantė su laikinosios apsaugos priemonės taikymu nesutinka, nurodydama, kad vykdymo veiksmų sustabdymas pažeidžia tiek jos, tiek jos pasiūlyto pirkėjo teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismo nutartis yra lakoniškai motyvuota, tačiau iš esmės – teisinga.

11. Pagal galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintas nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje, t. y. gali būti taikomos ir vykdymo procese, jeigu yra įrodomas sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimas, t. y. ieškinio (prašymo) tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galbūt palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, tačiau nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

12. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Pagal prima facie doktriną skundo tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar skundas grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar skundo argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks skundo preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia skundo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo pareiškėjo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo ir pan.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, kad pareiškėjai palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos skundas preliminariai yra nepagrįstas. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, ji suformulavo skundo dalyką (savo reikalavimą), taip pat įvardijo reikalavimo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie skundo pridėjo nurodomas aplinkybes, jos manymu, pagrindžiančius dokumentus. Toks reikalavimas gali būti pareikštas, o jo pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas yra sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą, išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateikto skundo turinį, daro išvadą, kad pareikštas reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas šiuo metu jau yra išnagrinėjęs pareiškėjos skundą iš esmės ir dalį jo yra patenkinęs. Ir, nors teismo nutartis dėl ginčo esmės iki šiol nėra įsiteisėjusi, šis faktas laikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti preliminarų skundo pagrįstumą.

14. Sprendžiant ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir poreikį laikinąja apsaugos priemone užtikrinti galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymą, pažymėtina, kad CPK neįtvirtinti jokie pavyzdiniai kriterijai, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir nusprendus, ar jos yra pakankamos išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams.

15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė Sonata Vaicekauskienė atlieka priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00336 pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-397/2020 dėl 998 090,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. U. išieškotojos UAB „Novakopa“ naudai. Pastaroji pateikė skundą dėl antstolės 2023 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymo, kuriuo nutarta parduoti skolininkės turtą jos pasiūlytam pirkėjui už 30 300 Eur, panaikinimo. Išieškotoja taip pat prašo parduoti skolininkei A. U. priklausantį turtą (sodo pastatą ir žemes sklypą) išieškotojos pasiūlytam pirkėjui, kuris už šį turtą yra pasiryžęs sumokėti daugiau kaip 20 procentų didesnę, t. y. 38 300 Eur kainą.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas daikto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo teisinis reguliavimas, suponuoja nuostatą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/21/00336, nebus galimybių atstatyti šalis į pradinę padėtį, t. y. iki skundžiamo patvarkymo priėmimo. Antstolei surašius turto pardavimo aktą apeliantės nurodyto pirkėjo atžvilgiu, o teismui priėmus pareiškėjai palankų teismo procesinį sprendimą, pareiškėjos teisėms toks sprendimas nebeturės realios įtakos, nes turtas, kurį siekia įsigyti ir pareiškėjos pasiūlytas pirkėjas, jau bus parduotas apeliantės pasiūlytam pirkėjui. Tam, kad pareiškėjos pasiūlytas pirkėjas galėtų įsigyti skolininkės turtą, būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai. Kitaip tariant, jeigu skolininkės turtas būtų perleistas jos pasiūlytam pirkėjui, galimybė pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui įsigyti minėtą turtą taptų komplikuotas arba iš viso neįmanomas, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti būtina išsaugoti skolininkės turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos, o tokį tikslą pasiekti galima būtent pritaikius pareiškėjos prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Juolab, kad šiuo atveju vykdymo veiksmus prašo sustabdyti pati išieškotoja, labiausiai esanti suinteresuota kuo greičiau gauti jos naudai priteistą skolą. Be to, pati skolininkė atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių motyvų kokias jos teises pažeidžia vykdymo veiksmų sustabdymas iki teismas pasisakys dėl antstolės veiksmų parduodant jos turtą teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip ji nenurodė ir kokios konkrečios jos pasiūlyto pirkėjo teisės ir teisėti interesai bus pažeisti laikinai sustabdžius vykdymo veiksmus. Tuo tarpu apeliantės argumentai, kad antstolė, netenkindama išieškotojos prašymo, vadovavosi civilinio proceso normomis, reglamentuojančiomis priverstinio vykdymo procesą, kad nekilnojamojo turto kaina buvo nustatyta objektyviai, išieškotoja tokiai kainai neprieštaravo, kad įstatymas nenumato išieškotojos teisės ar galimybės teikti savo pirkėją su pasiūlymu įgyti turtą, ar, kad įstatymas nenumato pirmumo teisės greta esančio žemės sklypo savininkui įgyti greta esantį nekilnojamąjį turtą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne atskiro procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyką.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė teisėtą nutartį, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirojo skundo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja UAB „Novakopa“ prašė priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas