- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- e2YT-6510-819/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01396-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Pareiškėjas
- M. G.
- Advokatai
- Jaroslavas Mikša
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo atnaujinti terminą T. G. palikimui priimti. Pareiškime (e.b.l. 1-2) pareiškėjas nurodo, kad T. G. yra pareiškėjo motina, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties ji gyveno su pareiškėju adresu (duomenys neskelbtini). Po jos mirties praėjus trims mėnesiams pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl T. G. palikimo priėmimo, kur sužinojo, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Nurodo, kad palikėja paliko žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pareiškėjas praleido dėl įstatymų nežinojimo, blogų patarimų. Vieni pareiškėjui teigė, kad į notarą reikia kreiptis po šešių, kiti po trijų mėnesių po palikėjos mirties. Pareiškėjo teigimu, teismui atnaujinus terminą T. G. palikimui priimti, niekieno interesai nenukentės. Palikėja neturi nei brolių, nei seserų, nei kitų giminių, kurie galėtų priimti palikimą. Dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Gyvas likęs tik pareiškėjas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas palaikė pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad iš giminaičių, pažįstamų patarimų jis suprato, kad dėl palikimo priėmimo į notarą reikia kreiptis ne per tris mėnesius, bet ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Toks patarimas jam atrodė pagrįstas, nes (duomenys neskelbtini) metais mirus jo tėvui H. G., gim. (duomenys neskelbtini), mama palikimo klausimus tvarkė tikrai praėjus ilgesniam nei trijų mėnesių terminui. Į notarą jis ir kreipėsi suėjus trims mėnesiams po motinos mirties. Nurodė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, jo išsilavinimas vidurinis.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvyko. Teismui nėra žinomos suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neatvykimo į posėdį priežastys.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą (e.b.l. 37-38), kuriame nurodė neprieštaraujanti dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismui nustačius, jog pareiškėjas jį praleido dėl svarbių priežasčių. Paaiškino, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra mirusios įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą bei neturi jokių teisių į mirusios turtą. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str., mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 str. nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 4-5). Mirties momentu ji buvo našlė, buvo užauginusi du vaikus – pareiškėją M. G. ir J. G. (J. G.), kuris mirė (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 6, 8). T. G. testamento po mirties nepaliko (e.b.l. 7). Po T. G., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, Testamentų registre nėra įregistruotų mirusios T. G. palikimo priėmimo faktų (e.b.l. 7). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad mirties momentu T. G. nuosavybės teise valdė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 9-10, 13, 14-15, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 str. 3 d.).
Iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu, kuriais netikėti dėl jų išsamumo teismas neturi pagrindo, nustatyta, kad pareiškėjas dėl T. G. palikimo į notarą kreipėsi 2017 m. pabaigoje, būdamas klaidingai įsitikinęs, kad valią dėl palikimo priėmimo jis turi pareikšti ne anksčiau nei suėjus trijų mėnesių terminui po palikėjos mirties. Tik iš notarės jam tapo žinoma, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti jis jau yra praleidęs. Pats pareiškėjas teisinio išsilavinimo neturi, jo išsilavinimas – vidurinis. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad sužinojęs apie praleistą terminą T. G. palikimui priimti, pareiškėjas pateikti pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismui nedelsė. 2018-01-12 pareiškėjas pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, kurį dėl teismingumo buvo atsisakyta priimti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-01-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1919-341/2018 (e.b.l. 12), o 2018-01-17 – Vilniaus m. apylinkės teismui šioje civilinėje byloje (CPK 179 str. 3 d.).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, liudijančių, kad pareiškėjas yra vienintelis T. G. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), per įstatymo nustatytą terminą niekas velionės T. G. palikimo nepriėmė, ginčas dėl pareiškėjo teisės paveldėti nėra kilęs (tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo), pats pareiškėjas terminą praleido ne itin žymiai, sužinojęs apie būtinybę jį atnaujinti teismine tvarka nedelsė, jį praleido dėl objektyvių priežasčių – dėl gyvenimiškos patirties po tėvo H. G. mirties (duomenys neskelbtini) metais, išsilavinimo pobūdžio buvus klaidingai įsitikinus, kad mamos palikimą jis gali priimti per ilgesnį nei trijų mėnesių terminą (1964 m. CK 587 str. 3 d.), teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjo praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 str., teisėja
nutarė:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios motinos T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.