- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- e2YT-3300-1097/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34559-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Suinteresuotas asmuo
- I. M., VĮ Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje I. M., VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. K. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjui priklausiusį turtą. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su J. K.. Santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties visu šiuo turtu disponavo bei jį prižiūrėjo pareiškėja. Ji eilę metų moka visus reikiamus mokesčius už nekilnojamojo turto objektus, atliekamų periodinių mokėjimų faktą paliudija UAB ,,Ignitis“ (duomenys neskelbtini) Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už suvartotą elektros energiją individualiuose gyvenamuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) nepriemokos nėra. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja teigė, kad sutuoktinio turtą – ½ dalį nurodyto turto – paveldėjo pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškime pateiktos aplinkybės yra teisingos, ir prašė pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime pareiškimą prašė nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškime nurodyto turto faktinį valdymą ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja G. K. ir J. K. buvo susituokę – santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo turto objektai – pastatai, (duomenys neskelbtini) – įgyti santuokos metu ir viešajame registre įregistruoti pareiškėjos vardu. Po santuokos sudarymo įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepriklausomai nuo to, jis registruotas vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar turto pasidalijimo sutartis, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytas turtas būtų asmeninė G. K. nuosavybė. Taigi, turtas laikytinas bendrąja jungtine G. K. ir J. K. nuosavybe, todėl, po pastarojo mirties (duomenys neskelbtini), aktualus jam priklausiusios turto dalies paveldėjimo klausimas.
Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja nurodė, kad ji po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. pareiškėja prieš palikėjo J. K. mirtį ir po jo mirties turtą prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius. Šiems teiginiams pagrįsti kartu su pareiškimu pateikta (duomenys neskelbtini) UAB „Ignitis“ Pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje nurodoma, jog nėra nepriemokų už suvartotą elektros energiją objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. K. po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti J. K. įpėdinės pareiškėjos G. K. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.