Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-858-125/2011 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams K. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė paskolos nustatytu terminu negrąžino, todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. birželio 15 d. nutartimi nutarta įkeistą butą parduoti priverstine tvarka. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, neparduotas butas buvo perduotas ieškovui, atlyginant 120 000 Lt dalį skolos pagal 2009 m. sausio 29 d. paskolos sutartį. Ieškovo prašymu Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nustatė, kad iš įkeisto turto yra atlyginta 120 000 Lt skolos, o likusi nepadengta skola kreditoriui sudaro 144 190,48 Lt, bei 7 626 Lt dydžio vykdymo išlaidos. Ieškovo teigimu, negrąžintą sumą 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudaro: 151 816,48 Lt skola, 1 372,58 Lt palūkanos, skaičiuojamos nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. už 22 d., 2 337,94 Lt delspinigiai, skaičiuojamų po 0,07 proc. už dieną nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. už 22 d. Iš viso atsakovai, ieškovo paskaičiavimu, yra skolingi 155 527 Lt. Ieškovo vertinimu, atsakovai šia suma prieš kreditorių atsako solidariai, todėl ši suma priteistina iš abiejų atsakovų solidariai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CK 4.193 straipsnio taikymo praktiką ir pripažinęs, kad pardavus įkeistą skolininko turtą gautos sumos neužteko skolai padengti, likusią skolą nutarė išieškoti ne iš kito skolininko turto ir ne tos pačios hipotekos teisėjo nutarties, kuria buvo nutarta iš varžytinių parduoti įkeistą turtą, pagrindu (šiuo atveju 2009 m. birželio 15 d. nutarties pagrindu), o priteisdamas likusią skolą nauju teismo sprendimu, kas prieštarauja CK 4.193 straipsnio taikymo praktikai.

2. Teismas nevertino, jog palūkanų skaičiavimas ir mokėjimas nuo nesumokėtų palūkanų, delspinigių, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, paskolos sutartyje nenumatytas. Palūkanų ir delspinigių apskaičiavimas ir priteisimas nuo 144 190,48 Lt, tame tarpe nuo anksčiau apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, žyminio mokesčio, išlaidų už įspėjimo įteikimą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, atsakovės įsitikinimu, po vykdomojo dokumento išdavimo, palūkanos bei delspinigiai negali būti skaičiuojami ir priteisiami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Nagrinėjamu atveju nesutikimą su skundžiama nutartimi išreiškė atsakovė. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo, jog atsakovės atžvilgiu civilinė byla yra nutraukta, šiuo pagrindu skundžiamas sprendimas neginčijimas, todėl ieškovo vertinimu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės skundą turi būti nutrauktas, kadangi atsakovė nelaikytina byloje dalyvaujančiu asmeniu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieš vertindamas atsakovės atskirojo skundo argumentus, atsako į ieškovo išreikštas abejones, dėl atsakovės teisės reikšti apeliacinį skundą.

CPK 315 straipsnyje reglamentuojami apeliacinio skundo priėmimo klausimai, o jo 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, o pradėtas nutraukiamas. Vienas iš tokių atvejų yra tuomet, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Šis klausimas susijęs su apeliacinio skundo subjektais, todėl turi būti taikomas kartu su CPK 305 straipsniu, pagal kurį apeliacinį skundą paduoti turi teisę dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi bylos dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai gali būti materialinis ir (ar) procesinis teisinis suinteresuotumas. Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi šalys ir kiti asmenys, taip pat jų atstovai. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė atsakovė. Nors jos atžvilgiu civilinė byla nutraukta, tačiau teismo sprendimas šiuo klausimu nėra įsiteisėjęs, be to skundžiamas sprendimas, dalyje, kuria nuspręsta skolą su kitais privalomais mokėjimais išieškoti iš atsakovo solidariai su atsakove, neatsiejamai susijęs su atsakovės ir jos šeimos turtinėmis teisėmis ir pareigos. Išdėstytos aplinkybės paneigia ieškovo abejonės ir patvirtina, jog atsakovė yra byloje dalyvaujantis asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl turi teisę pareikšti apeliacinį skundą.

Nesutikimą su pirmosios instancijos sprendimu apeliantė iš esmės grindžia tuo, jog jos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė naują sprendimą dėl skolos priteisimo, kai tuo tarpu turėjo bylą nutraukti, nustatęs, jog išieškojimas toliau turi būti tęsiamas pagal hipotekos teisėjo nutartį.

Remiantis CK 4.193 straipsnio, nustatančio hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto įgyvendinimo tvarką, 1 dalies (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.) normomis, susidarius situacijai jog pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“, kaip ir teigia atsakovė, neturi būti suprantamos kaip įpareigojimas kreditoriui dėl nepatenkintos reikalavimų dalies pareikšti ieškinį skolininkui. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, jog gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Tolesnis išieškojimas vykdomas remiantis hipotekos teisėjo priimta nutartimi, kuria už skolą įkeistą daiktą nutarta parduoti iš varžytinių, kadangi minėta nutartis laikytina vykdomuoju dokumentu. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nors hipoteka yra baigta, tačiau kreditoriaus prievolė nėra pilnai padengta, o hipotekos nutartis dėl turto pardavimo iš varžytinių neįvykdyta iki galo, pagrįstai nutraukė bylą dėl sumų išieškojimo iš atsakovės, kadangi išieškojimas iš kito, neįkeisto turto, jos atžvilgiu turi būti vykdomas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 15 d. nutartį, kuria nutarta parduoti iš varžytinių įkeistą turtą (b.l. 9). Tam, kad byla atsakovės atžvilgiu nutraukta, apeliantė neprieštarauja, tačiau jos vertinimu, teismas turėjo bylą nutraukti ir atsakovo atžvilgiu nustatęs, jog ieškojimas turi būti vykdomas pagal minėtą hipotekos teisėjo nutartį. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės teiginiui nesutinka ir pažymi, jog remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog paskolos sutartį atsakovė su ieškovu sudarė šeimos interesais (siekiant grąžinti ankstesnę jos su sutuoktiniu paskolą, ir panaikinti jų turtui taikomus nuosavybės suvaržymus), atsakovas ją patvirtino pasirašęs hipotekos lakštą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jog atsakovės ir jos sutuoktinio prievolė pagal su ieškovu pasirašytą paskolos sutartį laikytina solidaria ir turi būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.). Pažymėtina, jog ginčo dėl to jog atsakovų atsakomybė yra solidari, nėra. Todėl ieškovui, siekiant įgyvendinti CK 4.193 straipsnyje įtvirtintą teisę, ir nepadengtą skolos sumą išieškoti iš atsakovų bendro turto, jis privalėjo kreiptis į teismą tam, kad būtų nustatyti prievolės pagal paskolos sutartį subjektai, jų atsakomybės pobūdis ir būtų galimybė nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą. Atsakomybės subjektų ir jų prievolės pobūdžio nustatymas nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, jo dalį bendrame turte ar bendrą sutuoktinių turtą jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl tik pirmos instancijos teismui nustačius atsakovų atsakomybės rūšį ir nusprendus, jog nepadengta skolos dalis priteistina ir iš atsakovo, solidariai su atsakove, kreditorius turi galimybę toliau vykdyti išieškojimą iš kito neįkeisto, atsakovų bendro sutuoktinio turto, tęsiant hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus. Esant išdėstytoms aplinkybėms laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo civilinę bylą dalyje dėl įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo solidariai su atsakove.

Atsakovė taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovų nepadengtos skolos sumą nepagrįstai vadovavosi Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. rugpjūčio 15 d. nutartimi ir joje nurodyta skolos suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei 2009 m. sausio 29 d. paskolos sutartimi nustatytu terminu negrąžinus mokėtinų sumų, ieškovo prašymu Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi areštavo, o 2009 m. birželio 15 d. nutartimi nutarė parduoti iš varžytinių įkeistą turtą (b.l. 9). Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, jog nepadengta skola, kartu su palūkanomis ir delspinigiais 2009 m. birželio 12 d. sudaro 176 987,82 Lt (b.l. 9). Įkeisto turto nepavykus parduoti, turtas už 120 000 Lt buvo perduotas ieškovui (b.l. 10-14). Todėl apeliantės vertinimu, skola ieškovui sudaro tik 56 987,82 Lt. Teisėjų kolegija su atsakovės paskaičiavimais nesutinka ir pažymi, jog turtas ieškovui buvo perduotas tik 2010 m. birželio 23 d. (b.l. 10-14), todėl visą laiką kol paskola buvo negrąžinama, remiantis Paskolos sutarties 3.3. ir 3.4. punktais buvo skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai (b.l. 7), kurie kartu su paskolos suma 2010 m. rugpjūčio 9 d. sudarė 264 052,28 Lt (b.l. 15-16). Todėl hipotekos teisėjui 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendžiant klausimą dėl hipotekos baigimo, buvo konstatuota, jog perdavus įkeistą turtą ieškovui už 120 000 Lt, likusi nepadengta skolos suma sudaro 144 190,48 Lt (b.l. 16). Teisėjų kolegija sutinka su minėtu paskaičiavimu ir pažymi, jog minėtos nutarties atsakovai neginčijo. Atsakovė taip pat teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. rugpjūčio 15 d. nutartis negali būti laikoma vykdomuoju raštu CK 4.193 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai, kad pirmos instancijos teismas nustatydamas likusios nepadengtos skolos sumą vadovavosi 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi dėl hipotekos užbaigimo, nereiškia, jog išieškojimas nebus tęsiamas pagal hipotekos teisėjo 2009 m. birželio 15 d. nutartį ir nepaneigia jos kaip vykdomojo rašto CK 4.193 straipsnio prasme reikšmės.

Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į šalių Paskolos sutartimi nustatytą susitarimą, pagal kurį palūkanos turėjo būti skaičiuojamos tik nuo nepadengtos paskolos sumos, o ne nuo paskolos, apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių. Bylos medžiaga patvirtina, jog Paskolos sutartimi šalys susitarė, jog 15 proc. dydžio palūkanos bus skaičiuojamos nuo visos paskolos sutarties, o ją padengus iš dalies, nuo negrąžintos paskolos sumos dydžio per visą naudojimosi paskola laikotarpį. Tuo tarpu delspinigiai skaičiuojami nuo nesumokėtos paskolos ir/ar nesumokėtų palūkanų sumos, už kiekvieną uždelstą dieną (b.l. 7). Iš sutarties turinio akivaizdu, kad sutarties šalys susitarė dėl mokėjimo paskirtį atliekančių palūkanų, kurios mokamos už visą naudojimąsi pinigais laikotarpį iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.872 str. 2 d.). Atsakovės manymu 144 190,48 Lt skolą sudaro ne tik nepadengta skola, bet ir apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai, todėl papildomai skundžiamu teismo sprendimu nuo minėtos sumos apskaičiavus palūkanas ir delspinigius yra pažeistas CK 6.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas skaičiuoti palūkanas nuo palūkanų. Teisėjų kolegija su atsakovės teiginiais nesutinka, kadangi remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog dalį skolos padengus iš įkeisto turto ir įmokas paskirsčius pagal CK 6.45 straipsnį, laikytina, kad 144 190,48 Lt sumą sudaro tik nepadengta paskolos dalis (120 000 Lt sumą skyrus bendrai 264 052,28 skolai ir 138,20 Lt bylinėjimo išlaidoms padengti, remiantis CK 6.45 straipsniu, pirmiausia buvo padengtos bylinėjimosi išlaidos (138,20 Lt), tuomet iš likusios sumos (120 000 Lt -138,20 Lt) 119 861,80 Lt buvo padengtos priskaičiuotos palūkanos, t.y. 34 790,28 Lt. Iš likusios sumos, kuri sudarė 85 071,52 Lt trečia eile padengti delspinigiai – 59 262 Lt, o likusi suma 25 809,52 Lt buvo skirta padengti skolai, t.y. 170 000 Lt, todėl likusią nepadengtą sumą, t.y. 144 190,48 Lt, sudaro tik nepadengtas paskolos likutis). Tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK 6.54 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju iš šalių pasirašytos Paskolos sutarties matyti, jog šalys dėl kitokio, nei CK 6.45 straipsnyje numatyto įmokų paskirstymo nėra susitarę, todėl laikytina, jog padengus dalį skolos (120 000 Lt), ieškovas pagrįstai gautą sumą paskirstė remiantis CK 6.45 straipsniu ir nuo likusios nepadengtos skolos sumos, t.y. 144 190,48 Lt apskaičiavo palūkanas ir delspinigius, kuriuos pirmosios instancijos teismas kartu su skola priteisė iš atsakovo solidariai su atsakove, kadangi solidari atsakomybė apima ne tik pareigą grąžinti skolą, bet ir kitus privalomus mokėjimus, t.y. palūkanas ir delspinigius.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš apeliantės bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese jo patirtas atstovavimo išlaidas. Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ieškovas pateikė teismui įrodymus apie patirtas 200 Lt dydžio išlaidas už suteiktas atstovavimo paslauga (b.l. 142-143). Vadovaudamasi Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, teismo kolegija konstatuoja, kad ieškovo patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, neviršija nustatytos maksimalios už tokias paslaugas priteistinos sumos (Rekomendacijų 7 bei 8.11 punktai), todėl teismas sprendžia, kad iš apeliantės ieškovui priteistinos 200 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą.