Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. Ž. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad savo kaltę pripažįsta, kadangi būdamas bendrovės direktoriumi už viską atsako. L. Ž. pažymėjo, kad privalomų dokumentų nepateikė, kadangi buvusi buhalterė po kilusio konflikto prieš metus išėjo iš darbo, o kitos buhalterės iki šiol nerado. Samdyti buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės nenori, kadangi yra suinteresuotas priimti žmogų nuolatiniam darbui, tačiau norinčiųjų dirbti neatsiranda. Taip pat nurodė, kad stengsis finansinės atskaitomybės dokumentus pateikti kaip galima greičiau.

L. Ž. kaltę, be jo paties prisipažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kuro nustatyta, kad L. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė (duomenys neskelbtini) 2016 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numato teisės aktai (b. l .1); Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio nustatyta, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 metus buvo pateikti 2015 m. balandžio 1 d. nusižengimo padarymo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) vadovas buvo L. Ž. (b. l. 2-5); kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Be to bendrovės vadovas turi teisę sušaukti ir neeilinį akcininkų susirinkimą. Šios įstatymo normos suponuoja vadovui pareigą elgtis taip, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui būtų pateikta tvirtinti parengta ir pagrįsta bendrovės metinė finansinė ataskaita, o atsisakius patvirtinti ir nurodžius trūkumus, per įstatymo nustatytą terminą (jam kaip vadovui įtvirtintą pareigą pateikti Juridinių asmenų registrui patvirtintą bendrovės finansinę ataskaitą šiuo atveju ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio mėn. 1d.), juos ištaisyti ir nustatytu terminu sušaukus neeilinį akcininkų susirinkimą, pateikti akcininkų susirinkimui ją tvirtinti.

Taigi (duomenys neskelbtini) 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad L. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nepateikė juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 eurų iki 3000 eurų.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, akivaizdu, kad net ir tokiu atveju, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Atsižvelgus į tai, kad ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai, bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. Ž. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

L. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir dėl padaryto nusižengimo gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad L. Ž. vadovaujama įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo pateikti iki 2017 m. birželio 1 d., t. y. L. Ž., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, turėjo metus laiko pateikti privalomus dokumentus. Teismas sprendžia, kad metų laiko terminas yra pakankamas privalomiems finansinės atskaitomybės dokumentams pateikti. Aplinkybė, kad įmonė neranda buhalterio, negali būti vertintina kaip atsakomybę šalinanti, kadangi pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktą ir Nuostatų 38 ir 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą L. Ž. padarė pirmą kartą, teismas daro išvadą, kad L. Ž. skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu 637 straipsnio 3 dalimi teismas

nutaria:

Pripažinti L. Ž. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui L. Ž., kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18084646316 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.