- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- I-1811-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01132-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovei Elvinai Švambarytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-01-06 iki 2017-03-06, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes laikino sulaikymo kameros ir paskirstymo kameros įrengtos netinkamai, rūsio patalpose, jose nebuvo langų, dvokė kanalizacija, lubos ir sienos pajuodusios, pasidengusios pelėsiu, grindys betoninės ir pastoviai drėgnos, sanitarinis mazgas neatitvertas, gamtinius reikalus teko atlikti kitų asmenų akivaizdoje. Gultai šiose kamerose netvarkingi, surūdiję, ant jų teko laikyti savo asmeninius daiktus ir išduotą miego inventorių, tokiose antisanitarinėse sąlygose teko maitintis. Paskirstymo kamerose Nr. PK-6 ir PK-8 sąlygos nežmoniškos, buvo laikoma po 10-15 asmenų. Dėl tokių sąlygų patyrė neturtinę žalą, t.y., emocinį sukrėtimą, depresiją.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime (26-34 b. l.) ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo ŠTI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Laikino sulaikymo, karantino kameroms HN 134:2015 netaikoma, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas bei suimtieji (nuteistieji) iš paskirstymo kamerų į gyvenamąsias kameras perkeliami tą pačią dieną. Įstatymo leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, į kurias rėžiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras pareiškėjas buvo paskirtas ir kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju. Sanitariniai mazgai laikino laikymo kamerose bei rėžiminiame korpuse esančiose kamerose neatitverti. Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra. HN 76:2010 nereglamentuoja stalų ir kėdžių buvimo kamerose. Pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu vieną kartą buvo laikomas LSP-6 ir PK-6 penkis kartus, kas jam negalėjo sukelti neigiamų pasekmių.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad laikino sulaikymo patalpos nėra gyvenamosios patalpos, jose vyksta nuolatinis judėjimas, vieni asmenys patalpinami, kiti išvedami, jie nėra registruojami, todėl negali pasakyti, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma kameroje Nr. PK-6. Į bylą pateiktos kameros Nr. PK-6 fotonuotraukos, LSP-6 – tai ta pati kamera, tik vėliau ji pradėta vadinti kitaip. Fotonuotraukos atspindi kameros būklę 2015-2016 metais, t.y. darytos tuo metu, kai joje buvo laikomas pareiškėjas. Ši kamera, kaip ir kitos laikino sulaikymo ir paskirstymo kameros, buvo remontuojama 2016 m. liepos – rugsėjo mėn., o pareiškėjas joje buvo laikomas iki remonto. Asmenys paskirstymo kameroje laikomi iki sanitarinio švarinimo ir medicininės apžiūros, po to vėl grąžinami į tą pačią kamerą kol bus paskirstyti į gyvenamąsias kameras, jeigu tuo metu pagal dienotvarkę priklauso maitinimas, tai toje kameroje asmenys ir maitinami. Negali paaiškinti, kiek laiko užtrunka visa procedūra į Šiaulių TI atvykusiems asmenims (krata, dokumentų įforminimas, medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas), kurios metu jie laikomi trumpalaikio laikymo kamerose kratų atlikimo patalpose, o po dokumentų įforminimo - paskirstymo kamerose, teigia, kad tai neturėtų užtrukti ilgiau nei 5 valandas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas M. Š. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl sąlygų Šiaulių TI laikino laikymo ir paskirstymo patalpose, į kurias jis buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2017 m. kovo 6 d.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti už laikotarpius nuo 2015-04-14 iki 2015-04-18, nuo 2015-09-20 iki 2015-12-31 ir nuo 2016-06-14 iki 2016-11-10, likusioje dalyje atsisakė priimti, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu (4-6 b. l.).
Iš byloje esančios 2017-07-18 pažymos Nr. 60/09-2603 (38 b. l.) matyti, kad pareiškėjas M. Š. laikotarpiu nuo 2015-04-14 iki 2015-04-18 į laikino sulaikymo ir paskirstymo kameras nebuvo patalpintas, kameroje Nr. PK-6 buvo laikomas 2015 m. spalio 6 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. gruodžio 15 ir 16 dienomis, o į laikino sulaikymo patalpą Nr. LSP-6 buvo patalpintas 2016 m. birželio 29 d. Atsakovas į bylą pateikė ir 2017-07-12 pažymą Nr. 60/09-25092 (36-37 b. l.), kurioje nurodyta, kokiose gyvenamosiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas per laikotarpį nuo 2015-04-14 iki 2016-07-05, šios pažymos duomenis sulyginus su 2017-07-18 pažymos duomenimis, matosi, kad pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko ir 2016-06-14, tačiau nenurodyta, į kokią PK ar LSP kamerą pareiškėjas tą dieną buvo patalpintas.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba turi būti gyvenamosiose kamerose. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.
Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matosi, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. operatyviosios kontrolės metu buvo patikrintos ir Šiaulių TI laikino laikymo ir kratos kameros bei paskirstymo kameros, nustatyta, kad laikino laikymo kameroje Nr. 2 dirbtinis apšvietimas tik 11 ± 2,2 lx, paskirstymo kamerose – nuo 3 ± 1,3 lx iki 4 ± 1,3 lx (pažeidžiamas higienos normos HN 76:2010 (galiojo iki 2015-11-01) 22 punkto reikalavimas, nes mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx), laikino laikymo, paskirstymo kameros išvalytos, išvėdintos, metaliniai jose esantys paviršiai aprūdiję – pažeidžiamas HN 76:2010 54 punkto reikalavimas, laikino laikymo ir paskirstymo kamerose tualetai neatitverti, veidrodžių nėra - pažeidžiamas HN 76:2010 21 punkto reikalavimas (42-45 b. l.). 2015 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo metu laikino sulaikymo, karantino kamerose akivaizdžios nešvaros nenustatyta, laikino sulaikymo kamerose ir koridoriuje jautėsi stiprus amoniako kvapas (pažeidžiamas HN 76:2010 57 punktas, kuriame nurodyta, kad sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną).
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Iki 2015-11-01 galiojusios higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punktas numatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinės kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Taigi teisės aktai nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo laikino sulaikymo patalpose ir nenumato, kad jie turi būti visiškai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Tačiau vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).
Atsakovas nepateikė jokių duomenų, realiai atspindinčių Šiaulių TI laikino sulaikymo ir paskirstymo patalpų būklę ir paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad laikino sulaikymo ir paskirstymo kamerose buvo pajuodusios lubos ir sienos, pelėsis, drėgmė, laikėsi nemalonus kvapas, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktuose užfiksuoti iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimai Šiaulių TI laikino laikymo ir paskirstymo patalpose – per mažas dirbtinis apšvietimas, aprūdiję metaliniai paviršiai, neatitverti tualetai, netinkamai valomi sanitariniai techniniai įrenginiai, o atsakovas nepateikė duomenų, kad šie pažeidimai pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiais buvo pašalinti. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos taip pat nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl pelėsio, drėgmės, nemalonaus kvapo, tik patvirtina, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. PK-6 pareiškėjo laikymo joje metu nuo likusios kameros erdvės nebuvo atitvertas visiškai, sanitariniame mazge nebuvo unitazo, tik sanitarinis įrenginys (105-110 b. l.). Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie 2015 – 2016 metais atliktus remonto darbus (96-104 b. l.) matosi, kad laikino sulaikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos – rugsėjo mėn., remonto metu atlikti sienų, lubų ir grotų dažymo darbai, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (102 b. l.). Pareiškėjas kamerose Nr. PK-6 ir LSP-6 buvo laikomas nuo 2015-10-06 iki 2015-12-16 ir 2016-06-29 (38 b. l.), t.y. iki remonto darbų atlikimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių matytųsi, kiek konkrečiai asmenų kartu su pareiškėju buvo talpinama į nurodytą kamerą ir kiek laiko pareiškėjas toje kameroje buvo laikomas, nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad paskirstymo kameroje jis buvo laikomas ilgiau nei 5 valandas, tik nurodė, kad į Šiaulių TI priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o paskirstymo kamerose Nr. 1 - 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas ir paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną (laikomi ne ilgiau kaip iki 5 valandų).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjas buvo talpinamas į laikino sulaikymo – paskirstymo kameras, kuriose užfiksuoti higienos normos pažeidimai dėl dirbtinio apšvietimo, metalinių paviršių būklės, neatitverto tualeto, netinkamai valomų sanitarinių techninių įrenginių, atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl kameros drėgmės, pelėsio, nemalonaus kvapo, dėl laikymo tokio pobūdžio kameroje trukmės, pareiškėjui teko naudotis netinkamai įrengtu ir neatitvertu sanitariniu mazgu, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, pareiškėjui tokioje kameroje teko maitintis, nors joje nėra stalo; nustatyti ar nepaneigti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 1000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų sąlygų laikino sulaikymo – paskirstymo patalpose nesiskundė (39-41 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2017-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1370-756/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Spendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.