- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- 2-657-949/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08081-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Citadele“
- Atsakovas
- V. V.
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Citadele“ bankas (toliau – AB „Citadele“ bankas) ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teismas 2015-10-14 priėmė įsakymą dėl 202,69 Eur negrąžinto kredito, 436,52 Eur palūkanų, 371,24 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų – 8,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. V. kreditoriaus AB „Citadele“ bankas naudai. Skolininkas V. V. pateikė teismui prieštaravimus dėl teismo įsakymo, todėl 2015-12-11 nutartimi 2015-10-14 teismo įsakymas buvo panaikintas, priimtas kreditoriaus (ieškovo) AB „Citadele“ bankas ieškinys.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Citadele“ bankas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. V. 1010,45 Eur skolą, 17 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 202,69 Eur dydžio kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 30,00 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 17 procentų palūkanas, nes ieškovas jau priskaičiavo palūkanas ir delspinigius nuo 202,69 Eur sumos už visą laikotarpį. Per laikotarpį nuo 2008-10-31 iki 2015 metų lapkričio mėnesio bankas nesikreipė į atsakovą nei žodžiu, nei raštu dėl skolos grąžinimo, buvo įsitikinęs, kad skolą yra grąžinęs. Ieškovas į teismą nesikreipė ilgą laiko tarpą, todėl priskaičiuoti delspinigiai ir palūkanos gerokai viršija negrąžintos paskolos sumą.
Kadangi ieškinio suma nedidelė, neviršija vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 441 str.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su AB Parex banku (nuo 2010-08-26 AB „Citadele“ bankas) 2006-10-30 sudarė mokėjimo kortelės sutartį Nr. VCL/4957, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 202,73 Eur (700,00 Lt) kredito limitas (26-29 b. l.). Atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti ieškovui kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 6.881 str., kredito gavėjas privalo grąžinti kreditoriui gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (LR CK 6.886 str. 1 d.). LR CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal LR CK 6.38 str., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų grąžinęs 202,69 Eur kreditą ieškovui, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 202,73 Eur skola (LR CPK 178 str.).
Pagal ieškovo pateiktus duomenis už laikotarpį nuo 2008-09-30 iki 2011-12-31 priskaičiuota 436,52 Eur nesumokėtų palūkanų ir 371,24 Eur delspinigių (32-33 b.l.), kuriuos ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 17 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 202,69 Eur dydžio kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių dydžio iš esmės neginčija, tačiau atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 17 procentų palūkanas, nes ieškovas jau priskaičiavo palūkanas ir delspinigius nuo 202,69 Eur sumos už visą laikotarpį.
Pažymėtina, kad sutarčių teisės bendrojoje teisės normoje – CK 6.37 str. 1 d. – nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. CK 6.872 str. 1 d., kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra sutarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. CK 6.874 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatytas pelno palūkanas ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Paskolos gavėjas, jeigu šalys nesusitarė kitaip, sutartas arba įstatymo nustatytas pelno palūkanas privalo mokėti už visą paskolintų pinigų naudojimo laiką iki paskolintos pinigų sumos grąžinimo dienos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 str. 1 d., 6.872 str.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad palūkanų dydis nustatytas šalių susitarimu, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 436,52 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2008-09-30 iki 2011-12-31 ir 17 procentų metines palūkanas už negrąžintą 202,69 Eur dydžio kreditą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-14 iki visiško kredito grąžinimo yra pagrįsti ir tenkintini. Atsakovo argumentai, kad palūkanos ir delspinigiai už minėtą laikotarpį jau yra paskaičiuoti atmestini kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms aukščiau aptartoms faktinėms aplinkybėms, nes laikotarpiai, už kuriuos skaičiuojamos palūkanos, nesutampa. Pažymėtina ir tai, kad palūkanas ieškovas apskaičiavo tik už laikotarpį nuo 2008-09-30 iki 2011-12-31, o ne už 7 metus, kaip nurodo atsakovas. Be to, aplinkybė, kad šiuo metu palūkanų normos yra mažesnės, neatleidžia atsakovo nuo jo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo.
Nepaisant to, kad atsakovas iš esmės neginčija priskaičiuotų delspinigių dydžio, tačiau nurodo, kad priskaičiuotos palūkanų ir delspinigių sumos gerokai viršija negrąžinto kredito sumą, įvertinęs tai, kad sutartis, iš kurios kilo ginčas, laikytina vartojimo sutartimi, o atsakovas yra vartotojas ir tokio pobūdžio bylose teismas gali būti aktyvus, ieškovo reikalavimas priteisti 371,24 Eur sutartinių delspinigių už laikotarpį nuo 2008-09-30 iki 2011-12-31 tenkintinas iš dalies. Šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies 1.17 p. numato, kad delspinigiai - banko operacijų ir paslaugų įkainiuose numatyto dydžio delspinigiai, kuriuos sąskaitos savininkas privalo mokėti bankui, praleidęs sutartyje nustatytus kredito grąžinimo, palūkanų ir kitokių mokesčių mokėjimo terminus. Pagal pateiktus įkainius ir delspinigių skaičiuotę matyti, kad nagrinėjamu atveju taikoma 35 procentų metinė delspinigių norma. Įstatymas numato, kad šalis, pažeidusi sutartinę prievolę, privalo sumokėti delspinigius (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Delspinigiai, kaip netesybų rūšis, yra pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai (netesybos) laikomi iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, tačiau teismas turi teisę juos mažinti, jeigu jie yra aiškiai per dideli (neprotingai dideli) arba prievolė iš dalies yra įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, skolininko elgesį, prievolės pažeidimo aplinkybes, jos padarinius, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 konstatavo, kad netesybų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Kaip minėta, pagal banko įkainius nagrinėjamu atveju taikoma 35 procentų metinė delspinigių norma (beveik 0,1 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną), bendra delspinigių suma už atsakovo pavėluotus atsiskaitymus, pagal ieškovo paskaičiavimą siekia 371,24 Eur. Delspinigius ieškovas nurodo skaičiuojantis už laikotarpį nuo 2008-09-30 iki 2011-12-31. Šis delspinigių skaičiavimo laikotarpis dubliuojasi su ieškovo prašomų priteisti palūkanų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismo vertinimu, šiuo atveju 371,24 Eur netesybos yra per didelės ir neprotingos netesybos, todėl delspinigiai mažintini CK 6.73 str. 2 d. pagrindu. Remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, CK 6.73 str. 2 d., delspinigių dydis mažintinas perpus nuo priskaičiuotos 371,24 Eur sumos už laikotarpį (nuo 2008-09-30 iki 2011-12-31), kas sudaro 185,62 Eur. Likusioje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to iš atsakovo ieškovui priteistinos sutartyje numatytos 10 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (824,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 str. 2 d., iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 270 str., 441 str. 3 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB „Citadele” bankas, į. k. 112021619, iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 202,69 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų, 69 centų) skolą, 436,52 Eur (keturių šimtų trisdešimt šešių eurų, 52 centų) palūkanas, 185,62 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų 62 centų) delspinigius, 17 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 202,69 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų, 69 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-14) iki teismo sprendimo įvykdymo, 10 procentų metines palūkanas už priteistą 824,83 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų, 83 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-14) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.