Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Balticum TV“ ieškinį atsakovui T. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais ir pagrindais. Papildomai paaiškino, jog bandė su atsakovu susisiekti dėl skolos grąžinimo, tačiau nepavyko, atsakovas skolos nesumokėjo, nors skolos neginčijo. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, 121 straipsnis, 175¹ straipsnio 10 dalis), prašymų negauta.

Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės UAB ,,Balticum TV“ ir atsakovo T. G. 2018 m. birželio 15 d. sudaryta Elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovo nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) teikti elektroninių ryšių paslaugas (interneto ryšio), atsakovui perduota įranga (maršrutizatorius) (pagrindas priedai Nr. 3, 2018 m. birželio 15 d. priėmimo – perdavimo aktas). Atsakovui pagal Sutartį suteiktos nuolaidos – 43 Eur nuolaida sutarties pasirašymo metu, bei 6 Eur/mėn. nuolaida abonentiniam mokesčiui (nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.). Atsakovui išrašyta bei pateikta apmokėti 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita už suteiktas paslaugas 15 Eur sumai, 2019 m. sausio 31 d. sąskaita už suteiktas paslaugas 15 Eur sumai. Tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas nesumokėjo. Iš byloje pateikto 2019 m. balandžio 19 d. griežto raginimo dėl įsiskolinimo matyti, jog atsakovo skolą sudaro 30 Eur už suteiktas paslaugas (abonentinis mokestis ir įrangos nuoma pagal sąskaitas), 85 Eur netesybos (suteiktos nuolaidos) bei 79 Eur kompensacija už negrąžintą įrangą ir papildomos išlaidos dėl skolos išieškojimo: 4,34 Eur skolos administravimo mokestis ir 7,24 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo mokestis, iš viso atsakovo skolą sudaro 205,58 Eur.

Byloje atsakovas teikė taikos sutarties projektą, nesuderintą su ieškove (nepasirašytą ieškovės), kurioje įsipareigojo sumokėti skolą ieškovei į jos nurodytą sąskaitą. Ieškovė byloje taip pat teikė taikos sutarties projektą, nesuderintą su atsakovu. Teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi taikos sutartis atsisakyta tvirtinti, kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų.

Dėl ieškinio reikalavimų

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintina, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai, 6.156 straipsnio 2 dalis). Pagal paslaugų sutartį viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, teikė interneto ryšio paslaugas į atsakovo nurodytą objektą, paslaugos teikimui užtikrinti perdavė atsakovė įrangą, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nemokėjo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, Sutarties 8.9 punktas).

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas savo prievolę pažeidė, nes šalių nustatyta tvarka pateiktų sąskaitų už suteiktas paslaugas nemokėjo, dėl ko paslaugų teikimas buvo nutrauktas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, atsakovo procesinį elgesį (atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo, teikė savo taikos sutarties projektą, kuriuo įsipareigojo ieškovės reikalavimą įvykdyti), suponuojantį, kad atsakovas skolą pripažįsta (CPK 42 straipsnis), konstatuotina, jog ieškovė įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl vadovaujantis CPK 183 straipsniu, 185 straipsniu, ieškovės ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 205,58 Eur skola (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, CPK 268 straipsnio 5 dalis, Sutarties 4.3, 4.5, 4.22, 4.25, 4.25.1, 4.25.2, 8.9, 9.1 punktai).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 15 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo T. G. 205,58 Eur (dviejų šimtų penkių eurų 58 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Balticum TV“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.