- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- e2-4904-292/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Atsakovas
- K. S. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei K. S. R. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019-06-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi K. S. R. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, nusprendė prašymą tenkinti iš dalies ir išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) K. S. R. 500 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini), nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovės reikalavimą dėl netesybų išieškojimo iš ieškovės atmesti.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2009-06-15 tarp jos ir (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos sudarytos koncesijos sutarties Nr. 26-09-213 pagrindu iš šios sutarties kylančios teisės ir pareigos buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant koncesijos sutartyje įvardintų objektų valdymą, veiklą, turtą ir visą reikalingą infrastruktūrą, kartu vėliau sudarius susitarimą dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotojais. Pažymėjo, kad dauguma darbuotojų, kurie buvo pateikę analogiškus reikalavimus kaip ir atsakovė dėl neva neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų, atsiėmė savo prašymus, patvirtinę, jog su jais buvo pilnai atsiskaityta. Savo reikalavimų neatsiėmė tik atsakovė bei dar keli asmenys, kurie nebuvo perkelti į UAB (duomenys neskelbtini) naujojo darbdavio sprendimu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimai vertintini kritiškai, kaip iškreipiantys tikruosius šalių ketinimus bei gerą valią susiklosčiusią situaciją spręsti taikiai ir protingai, nedidinant kaštų nei vienai pusei. Toks atsakovės prašymas tebuvo piktnaudžiavimas susiklosčiusia situacija, sužinojus faktą, jog ji neperkeliama į naująją darbovietę. Papildomai pažymėjo, kad tinkamas darbo sutarties pasibaigimo įforminimas yra darbdavio pareiga, todėl šiuo atveju darbo teisinių santykių pabaigą reikėtų vertinti sistemiškai kartu su minėtu sudarytu susitarimu dėl atsiskaitymo su darbuotojais, todėl atsakovė privalėjo atsižvelgti į susitarimą bei, kaip ir kiti darbuotojai, nekelti jokių papildomų reikalavimų. Ieškovės vertinimu, ji nepadarė jokio teisės pažeidimo ir nėra jos kaltės, o Darbo ginčų komisijos 2019-06-11 sprendimas diskriminuoja kitus darbuotojus, kadangi atsakovei išmokėjus netesybas būtų paminti kitų solidarių buvusių darbuotojų interesai.
Atsiliepimas
Atsakovė K. S. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad nuo 2016-08-26 iki 2019-04-04 dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Nei iki darbo santykių pabaigos, nei po darbo sutarties nutraukimo nesulaukė viso jai priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimo, todėl kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama išieškoti iš ieškovės neišmokėtą darbo užmokestį ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovė tik 2019-06-10, t. y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo darbo santykių pabaigos, galutinai išmokėjo darbo užmokestį. Ji su ieškove elgėsi sąžiningai ir kai tik gavo pilną atsiskaitymą, 2019-06-11 vykstant darbo ginčui komisijos posėdyje iškart informavo komisiją bei patikslino prašymą. Darbo ginčų komisijos paskaičiavimu, netesybos už uždelstą laiką sudarė 1 209,69 Eur, tačiau šią sumą sumažino ir iš ieškovės priteisė tik 500 Eur netesybų. Sprendimo sumažinti priteistinos sumos dydį neginčijo, kadangi buvo įsitikinusi, jog ieškovei įvykdžius sprendimą geranoriškai, tokia suma atitinka protingumo kriterijus. Mano, kad ieškovės nurodytos koncesijos sutartis turi įtakos santykiams, atsiradusiems tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės, bet visiškai negali įtakoti atsiskaitymo, nutraukiant darbo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir jos. Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai, kad su kai kuriais darbuotojais buvo susitarta ir pastarieji atsiėmė prašymus iš Darbo ginčų komisijos. Sutiktina, kad darbdavys vestų derybas su kitais darbuotojais ir pastarieji derybų pagrindu priimtų vienokius ar kitokius sprendimus, tačiau šie sprendimai niekaip neįtakoja santykių tarp jos ir ieškovės. Be to, ji apie jokius ieškovės susitarimus su darbuotojais nežinojo, kadangi šiuo klausimu su ja niekas nebandė nei tartis, nei susisiekti. Atsakovės vertinimu, ieškovė tik siekia kuo ilgiau nemokėti jai priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2019-06-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojo iš UAB (duomenys neskelbtini) K. S. R. 500 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais – netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo išmokėti K. S. R. priklausantį darbo užmokestį ir visiškai su ja atsiskaityti jos atleidimo dieną, t. y. 2019-04-04, tačiau galutinis atsiskaitymas S. K. R. buvo išmokėtas 2019-06-10. Įvertinusi uždelsto atsiskaityti laiko trukmę bei įmonės situaciją, paskaičiavo netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką dydį – 1 209,69 Eur (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) 147 str. 2 d.), tačiau vadovaudamasi proporcingumo principu, šią sumą sumažino iki 500 Eur sumos.
Dėl netesybų
Ieškovė byloje neginčijo fakto, kad 2019-04-04 pasibaigus jos ir atsakovės darbo santykiams, su atsakove nebuvo galutinai atsiskaityta. Ieškovės teigimu, ji apskritai neturėjo prievolės išmokėti atsakovei priklausančio darbo užmokesčio ir kitų išmokų, kadangi su visais savo darbuotojais, tame tarpe ir atsakove, sudarė susitarimą. Tačiau jokių konkrečių aplinkybių apie minėtą susitarimą ir duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė, o atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad jai apie jokius susitarimus dėl galutinio atsiskaitymo termino pratęsimo nebuvo žinoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176-178 str.). Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad byloje kilęs individualus darbo ginčas, o ne kolektyvinis (DK 213 str.). Byloje esantys darbuotojų Darbo ginčų komisijai adresuoti prašymai nutraukti bylų nagrinėjimą ieškovės atžvilgiu patvirtina tik kitų asmenų reikalavimo teisės atsisakymą, kas yra jų kiekvieno laisva valia priimtas asmeninis pasirinkimas. Taigi ieškovės argumentas, kad atsakovė nesilaikė susitarimo dėl atsiskaitymo su darbuotojais ir turėjo nekelti jokių reikalavimų dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, vertintinas kritiškai, kadangi K. S. R. manydama, jog jos teisė į darbo užmokesčio sumokėjimą paskutinę jos atleidimo iš darbo dieną yra pažeista, pagrįstai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, laikydamasi išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 5 str. 1-2 d., 412 str. 1 d.).
Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė su atsakove turėjo atsiskaityti kitu, darbdavio ir darbuotojo sutartu laiku, o ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, aplinkybės dėl galutinio atsiskaitymo termino pratęsimo nepatvirtinus ir atsakovei, įvertinus byloje esančius duomenis, ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsakovės paaiškinimus, darytina išvada, jog Darbo ginčų komisija turėjo pagrindą skaičiuoti ieškovei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovė nuo 2016-08-26 iki 2019-04-04 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), taigi galutinis atsiskaitymas su darbuotoja turėjo būti atliktas jos atleidimo iš darbo dieną – 2019-04-04 (DK 146 str. 2 d.).
Ieškovė neginčijo Darbo ginčų komisijos apskaičiuoto netesybų dydžio, o atsakovė atsiliepimo dėstomojoje dalyje nurodė mananti, jog teismas turėtų padidinti Darbo ginčų komisijos išieškotas netesybas bei nustatyti įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki pilno sprendimo įvykdymo. Vadovaujantis DK 146 straipsnio 2 dalimi, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Darbo ginčų komisija 2019-06-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal minėtose nuostatose įtvirtintą tvarką paskaičiavo 1 209,69 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką (2 mėn. ir 4 d. d.), tačiau įvertinusi įmonės situaciją, uždelstą atsiskaityti su K. S. R. trukmę, atsižvelgusi į proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir sąžiningumo principus, sumažino netesybų dydį iki 500 Eur. Pažymėtina, kad DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, vadovaujantis proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principais, konstatuotina, kad komisijos išdėstyti motyvai dėl netesybų dydžio nustatymo yra pagrįsti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, todėl jiems pritartina ir laikytina, kad Darbo ginčų komisija teisingai apskaičiavo netesybų dydį. Be to, komisijos motyvų dėl netesybų dydžio nustatymo nekritikavo ir pati atsakovė, tik deklaratyviai atsiliepimo turinyje nurodė, jog netesybos turėtų būti didesnės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos 100 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į ieškinį paruošimą). Pripažintina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos (2019-09-17 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1027918) ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.
Teismo turėtos pašto išlaidos byloje sudaro 4,98 Eur. Kadangi ieškinys atmestas, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Atkreiptinas šalių dėmesys, kad teismo sprendimu atmetus ieškovės ieškinį, Darbo ginčų komisijos 2019-06-11 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) lieka nenuginčytas, todėl turi būti vykdomas visa jo apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 220-222 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) K. S. R. 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 4,98 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.