Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Gintaras Puodžiukas, uždaroji akcinė bendrovė „Borusta“, A. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Gintautas Puodžiukas 2023 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. 19-S23-38 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą bei kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Antstolis nurodė, kad nuo 2019 m. vasario 15 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0019/19/00213 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2SP-12364-727/2018 dėl 22000,0 EUR išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojai UAB „Borusta“. Skolininkas savo įsipareigojimų nevykdo, skolos nemoka, informacijos apie savo turtą, turtą esantį pas trečiuosius asmenis ir pajamas neteikia. Antstolis nurodo, kad gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), jis areštavo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sutarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Antstolis nurodo, kad nekilnojamojo turto registre yra žyma apie asmeninę pareiškėjos nuosavybę tik prie žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodo, kad nėra jokių duomenų, jog gyvenamasis namas yra asmeninė D. T. nuosavybė, nors tiek įstatymai, tiek povedybinė sutartis pareiškėją įpareigoja registruojant nekilnojamąjį turtą asmenine nuosavybe pateikti povedybinę sutartį, todėl antstolis preziumavo, kad šis turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir į skolininkui priklausančią turto dalį ateityje gali būti nukreiptas išieškojimas. Antstolis nurodo, kad areštuodamas minėta gyvenamąjį namą vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartyje Nr. S2-29217-967/2018 nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjams priklausantis butas yra šeimos turtas CK 3.84 straipsnio 2 dalies prasme. Prielaidą, kad gyvenamasis namas yra bendras turtas, patvirtina ir vykdomojoje byloje surinkta informacija, kad skolininkas A. T. nuolat perveda pinigines lėšas į sutuoktinės D. T. asmeninę sąskaitą, kuri šias naudoja atsiskaitymui su įmonėmis, prekiaujančiomis įvairiomis namų įrengimo prekėmis. Antstolis laiko, kad tokia situacija leidžia tiek skolininkui, tiek išieškotojui pasinaudoti CK 3.90 straipsnyje nustatytomis normomis, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Antstolis nurodo, kad jeigu sutuoktinis įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas.

Antstolis Gintautas Puodžiukas vykdomojoje byloje Nr. 0019/19/00213 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2SP-12364-727/2018 dėl 22000,0 EUR išieškojimo iš skolininko A. T. išieškotojai UAB „Borusta“. Vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą antstolis 2023 m. vasario 3 d. turto arešto aktu Nr. S-23-19-2119 areštavo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis 2023 m. vasario 3 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-19-2112 pasiūlė pareiškėjai per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatyto ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtu patvarkymu taip pat išaiškina pareiškėjai, kad jei per nustatytą terminą susitarimas nebus pateiktas, bus pasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėja teigia, kad antstolis nukreipė išieškojimą pagal skolininko A. T. asmenines prievoles į jo sutuoktinei, t. y. pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausant turtą.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, jog išieškojimas iš A. T. vykdomas pagal jo asmenines prievoles. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų ir vykdomojo rašto matyti, kad skolininko sutuoktinė D. T. nebuvo įtraukta dalyvauti civilinėje byloje, kurioje išduotas vykdomasis raštas vykdomas antstolio Gintaro Puodžiuko vykdomojoje byloje Nr. 0019/19/00213.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad dar iki civilinės bylos iškėlimo ir vykdomojo rašto išdavimo skolininkas A. T. ir jo sutuoktinė D. T. 2017 m. sausio 4 d. buvo sudarę povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. NŠ-12, kuri 2017 m. sausio 4 d. įregistruota vedybų sutarčių registre (b.l. 140, vykdomoji byla Nr. 0019/19/00213). Minėtos povedybinės sutarties 2.2 punktu susitarė, kad visas turtas, įgytas nuo šios sutarties patvirtinimo dienos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (b.l. 90-91, vykdomoji byla Nr. 0019/19/00213). Kadangi vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu 2019 m. vasario 15 d. (b.l. 134, vykdomoji byla Nr. 0019/19/00213) minėta povedybinė sutartis buvo įregistruota viešajame vedybų sutarčių registre, antstolis, vykdydamas išieškojimą, privalėjo vadovautis ne įstatymo, o povedybinės sutarties sąlygomis, numatančiomis sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.103 straipsnio 3 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) įgytas ir įregistruotas D. T. nuosavybės teise po vedybų sutarties sudarymo 2018 m. balandžio 13 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-30-180413-00279, ir 2019 m. lapkričio 28 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-191126-03999 pagrindu (b.l. 87, vykdomoji byla Nr. 0019/19/00213). Kadangi minėtas pastatas įgytas nuosavybės teise ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas po vedybų sutarties sudarymo bei išviešinimo registre, taip pat D. T. vardu, nesant žymos apie bendrosios jungtinės nuosavybės juridinį faktą, todėl pagal povedybinės sutarties 2.2 punktą ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 7 punktą laikytinas to sutuoktinio asmenine nuosavybe, kurio vardu įregistruotas, t. y. D. T. asmenine nuosavybe.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, yra išaiškinęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio kaip viešosios teisės subjekto padėtis lemia, kad antstolis privalo vykdyti vykdomuosius dokumentus, laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Antstolio nurodytas CK 3.90 straipsnyje numatyta teismo teisė pripažinti asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių priklausantį turtą bendra jungtine nuosavybe, tačiau pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką antstoliui tokia teisė nesuteikta. Todėl antstolis, nustatydamas turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, privalėjo vadovautis povedybinės sutarties sąlygomis ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, patvirtinančiais, jog pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) priklauso D. T. asmeninės nuosavybės teise. Antstolio nurodyta aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. S2-29217-967/2018, pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) identifikuotas kaip šeimos turtas, nekeičia esmės, nes pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalį šeimos turtas yra nuosavybės teise priklausantys vienam ar abiem sutuoktiniams šeimos gyvenamoji patalpa bei kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Taigi, šeimos gyvenamoji patalpa laikytina šeimos turtu, nepriklausomai nuo to, ar ji priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šeimos turto sąvoka neidentifikuoja turto, kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolis, areštuodamas pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) nukreipė asmeninės A. T. skolos išieškojimą ne į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, o į jo sutuoktinei D. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl tokie antstolio veiksmai pripažįstamo neteisėtais ir panaikinami.

Kadangi skundas patenkintas, iš antstolio valstybei priteisiamos 13,28 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 513 straipsniu teismas

nutarė:

patenkinti D. T. skundą dėl antstolio Gintauto Puodžiuko veiksmų.

Panaikinti antstolio Gintauto Puodžiuko 2023 m. vasario 3 d. turto arešto aktą Nr. S-23-19-2119 bei patvarkymą Nr. S-23-19-2112, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0019/19/00213.

Priteisti iš antstolio Gintauto Puodžiuko valstybei 13,28 EUR (trylika eurų, dvidešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.