Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau - AB) dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtais,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2017 m. balandžio 20 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė darbų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti nurodytų objektų projektavimo ir statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus atsiskaityti.

4. 2018 m. gruodžio 17 d. ieškovė ir atsakovė prie minėtų sutarčių pasirašė papildomus susitarimus, kuriais susitarė, kad Rangovas (šiuo atveju – ieškovė) darbus baigia iki 2020 m. balandžio 20 d.

5. 2019 m. balandžio 18 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Įspėjimuose dėl sutarčių nutraukimo atsakovė nurodė, jog 2019 m. balandžio 5 d. atsakovė paprašė ieškovės pateikti pratęstas sutarčių įvykdymo ir avansinio mokėjimo garantijas iki sutarties galiojimo datos, tačiau ieškovė prašomų garantijų nepateikė, todėl atsakovė, vadovaujantis sutarčių 16.3 punktu ketina nutraukti sutartis, o vadovaujantis sutarčių 5.6 punktu, atsakovė kreipsis į akcinę bendrovę (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) banką pagal avansinio apmokėjimo raštus dėl avansinio apmokėjimo grąžinimo.

6. 2019 m. gegužės 16 d. atsakovė pranešė, kad vadovaujantis sutarčių 16.3 punktu nuo 2019 m. gegužės 20 d. nutraukia sutartis, nes neva ieškovė nesilaikė sutarčių specialiųjų sąlygų 2.2, 2.4., 2.7. punktų ir sutarčių bendrųjų sąlygų 3.1.1, 3.2.3, 3.2.7, 3.2.8, 3.2.9, 3.2.10, 3.2.15 punktų. O taip pat pratęsus sutarčių terminus, ieškovė pažeidė sutarčių specialiųjų sąlygų 4.1 punktą.

7. Nesutikdamas su sutarčių nutraukimais, ieškovė 2019 m. gegužės 20 d. pareiškė atsakovei pretenzijas dėl Sutarčių nutraukimo, kuriose išreiškė nesutikimą su sutarčių nutraukimu, taip pat informavo atsakovę, kad vykdant Sutartis nebuvo pažeistos jokios sutarčių bendrosios ir/ar specialiosios sąlygos.

8. Sutarčių įvykdymo terminas dėl nuo Užsakovo (šiuo atveju – atsakovės) priklausančių priežasčių buvo pratęstas iki 2020 m. balandžio 20 d. Taigi, nėra jokių priežasčių teigti, jog ieškovė pažeidė sutarčių įvykdymo terminus ar grafiką. Visus iki šiol atliktus darbus ieškovė atliko pagal atsakovės užduotį, jokių pastabų dėl darbų nėra ir nebuvo gauta, todėl ieškovei visiškai neaišku, kodėl atsakovė sutarčių 3.1.1. punktą nurodo kaip priežastis nutraukti sutartis. Sutarčių bendrųjų sąlygų 3.1.1. punkto nevykdo tik atsakovė, nes laiku neatsiskaito už atliktus darbus. Ieškovė dar 2019 m. sausio 11 d. pateikė atliktų darbų aktus, tačiau iki šiol atsakovė nesumokėjo.

9. Bendrųjų sąlygų 3.2.8 punkto (atlikti teritorijos tvarkymo darbus), 3.2.9 punkto (suformuoti kadastrinių matavimų bylą), 3.2.10 punkto (paruošti dokumentus, reikalingus statybos užbaigimui), 3.2.15 punkto (parengti statybos užbaigimo dokumentaciją) reikalavimai apskritai negalėjo būti įgyvendinti šioje statybų stadijoje, šių tariamų pažeidimų paminėjimas kaip priežastis nutraukti sutartis yra visiškai nelogiškas, nes statybos šiam momentui vis dar nėra baigtos.

13. Ieškovė ir atsakovė sutarė, kad ieškovė darbus atlieka pagal sutarčių specialiųjų sąlygų priede Nr. 3 pateiktą grafiką (sutarčių 2.7 punktai) ir kad darbų pabaiga bus laikomas momentas, kai užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, įformintas statybos užbaigimas bei atsakovei bus perduoti reikiami statinio dokumentai (sutarčių 2.4 punktai).

14. Ieškovė ir atsakovė sutartimis susitarė, jog neatlikus darbų sutarčių 2.2.2 punkte nurodytu laiku ir jeigu atsakovė praranda Europos Sąjungos paramą lygią 80 % projekto vertės, atsakovė įgyja teisę reikalauti atlyginti nuostolius iš ieškovės, jeigu pavėluota dėl ieškovės kaltės.

15. Ieškovė ir atsakovė sutartimis Nr. 1 ir 2 susitarė, kad atsakovė atliks mokėjimus sutarčių specialiųjų sąlygų 3.4 punkte nustatyta tvarka. Sutarčių 3.4.1 punkte numatyta, kad atsakovė avansą sumoka per 15 dienų, ieškovei pateikus avansinio mokėjimo grąžinimo banko ar kredito unijos garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą/ liudijimą visai avanso sumai ir išankstinio mokėjimo sąskaitą. Sutartyse buvo numatyta, kad avanso dydis yra 30 procentų sutarties kainos be PVM, t.y. pagal Sutartį Nr. 1 avanso dydis buvo 73 575 Eur, pagal Sutartį Nr. 2 avanso dydis 57 915 Eur.

16. Sutarčių įvykdymai buvo užtikrinti (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 1 d. Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštais ir 2017 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) sutarties sąlygų Įvykdymo garantijomis. (duomenys neskelbtini) įvykdė savo įsipareigojimą ir išmokėjo draudimo išmoką pagal sutarties sąlygų įvykdymo garantijas, o dėl draudimo išmokos pagal avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštus, atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. e2-4153-643/2019).

17. Atsakovė gavusi ieškovės Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštus, 2017 m. birželio 14 d. mokėjimo pavedimais ieškovei sumokėjo numatytas avansinio apmokėjimo sumas. 2018 m. balandžio 26 d. ieškovė už atliktus darbus pagal Sutartį Nr. 2 pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) 14 400 Eur sumai ir pažymą Nr. 1 apie atliktus darbus. Pažymoje Nr. 1 atliktų darbų kainos skaičiavimo lentelėje numatyta, kad (duomenys neskelbtini) projekto paruošimas, suderinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas (eilutės Nr. 1) įvykdytų darbų kaina 10 800 Eur ir (duomenys neskelbtini), suderinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas - 3 600 Eur. Viso atsakovei ieškovė pateikė sąskaitą 14 400 Eur pagal sutartį Nr. 2.

18. Pagal Sutartį Nr. 2 ieškovė projektavimo darbus baigia, gauna teigiamą ekspertizės išvadą su rekomendacija tvirtinti ir pateikia pilnos apimties projektą atsakovei tvirtinti iki 2017 m. gegužės 1 d. (Sutarties Nr. 1 2.2.2 punktas), o darbų atlikimo grafike numatyta, kad ieškovė darbus, už kuriuos 2018 m. balandžio mėn. pateikė sąskaitą, įsipareigojo atlikti per 3 mėn. nuo sutarties pasirašymo, t.y. numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2017 m. liepos 20 d. Tačiau ieškovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimas, t.y. netinkamai vykdė Sutartį Nr. 2.

19. Atsakovė nepaisydama ieškovės sutarties Nr. 2 vykdymo terminų pažeidimo, 2018 m. gegužės 24 d., vadovaudamasi Sutarties Nr. 2 specialiųjų sąlygų 3.4.2 punktu, sumokėjo ieškovei 9 360 Eur, t.y. iš mokėtinos 14 400 Eur sumos už atliktus darbus buvo padengta 4 320 Eur avanso suma (30 proc. atliktų darbų vertės) ir sulaikytas 720 Eur rizikos rezervas (5 proc. atliktų darbų vertės). Analogiškai 2018 m. balandžio 26 d. ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. Serija (duomenys neskelbtini) 10 800 Eur sumai už atliktus darbus pagal Sutartį Nr. 1 ir pažymą Nr. 1 apie atliktus darbus. Pažymoje Nr. 1 atliktų darbų kainos skaičiavimo lentelėje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) projekto paruošimas, suderinimas, statyba leidžiančio dokumento gavimas (eilutės Nr. 1) įvykdytų darbų kaina 5 400 Eur ir (duomenys neskelbtini) projekto paruošimas, suderinimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas - 5 400 Eur. Viso atsakovei ieškovas pateikė sąskaitą 10 800 Eur (be PVM) pagal sutartį Nr. 1. Atsakovė, ieškovei už darbus, kurie atlikti pavėlavus sutartinius terminus, vadovaudamasi Sutarties Nr. 1 specialiųjų sąlygų 3.4.2 punktu, 2018 m. gegužės 24 d. sumokėjo 7 020 Eur, t.y. iš mokėtinos 10 800 Eur sumos už atliktus darbus buvo padengta 3 240 Eur avanso suma (30 proc. atliktų darbų vertės) ir sulaikytas 540 Eur rizikos rezervas (5 proc. atliktų darbų vertės).

21. 2018 m. gruodžio 27 d. papildomais susitarimais prie Sutarčių Nr. 1 ir 2, ieškovė ir atsakovė susitarė pakeisti 2017 m. balandžio 20 d. sutarčių 2.2.3 punktą, kuriuo numatė ieškovės atliekamų darbų pabaigą pratęsti iki 2020 m. balandžio 20 d., nekeičiant kitų sutarčių sąlygų.

22. Pagal minėtų sutarčių specialiųjų sąlygų 4 skyriaus reikalavimus, jei sutarties terminas yra pratęsiamas, tuo pačiu turi būti atitinkamai pratęsti sutarties įvykdymo ir avansinio mokėjimo grąžinimo banko garantijų terminai. Avansinio mokėjimo grąžinimo garantija, galiojo iki 2019 m. gegužės 17 d. Ieškovė, pratęsus sutartį, pratęstų sutarties įvykdymo ir avansinio mokėjimo grąžinimo garantijų nepateikė, nors sutarčių Nr. 1 ir 2 bendrųjų sąlygų 5.4 punkte numatyta, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas turi galioti visą sutarties vykdymo laiką. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytu terminu rangovas pateikia sutarties įvykdymo užtikrinimą. Jei rangovas per šį laikotarpį sutarties įvykdymo nepateikia, laikoma, kad atsisakė sudaryti sutartį.

23. Taigi, pratęsus sutarčių įvykdymo terminus, ieškovė nepateikė sutarčių įvykdymo užtikrinimų atsakovei, taip pat nevykdė sutartimis prisiimtų įsipareigojimų - t.y. visiškai nevykdė sutarčių darbų atlikimo grafikų. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad pateiktų pratęstus avansinio mokėjimo laidavimo draudimo raštus ir sutarčių įvykdymo garantijos raštus, priešingu atveju, sutartys bus nutrauktos. Tačiau ieškovė nepateikė atsakovei pratęstų garantijų dėl sutarčių vykdymo.

24. 2019 m. balandžio 18 d. atsakovė raštais “Dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo” Nr(duomenys neskelbtini) ir “Dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo” Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjo ieškovę, kad atsakovė, vadovaudamasi sutarčių bendrųjų sąlygų 16.3 punktais, ketina vienašališkai nutraukti sutartis. Ieškovė į atsakovės minėtus raštus nereagavo, sutarčių pratęsti neprašė, sutarčių įvykdymo užtikrinimų nepateikė. 2019 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė ieškovei raštus, kuriuose nurodoma, jog nuo 2019 m. gegužės 20 d. sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 laikytinos nutrauktomis.

26. Atsakovės finansininkams tvarkant apskaitą, pastebėta, kad ieškovė Valstybinei mokesčių inspekcijai už mokestinį laikotarpį nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. pateikė išrašytų sąskaitų registrą, kuriame nurodė, jog išrašė atsakovei dvi PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) (14 941,08 Eur sumai) ir 2019 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) (12 545,28 Eur sumai). Atsakovė šių sąskaitų nebuvo gavusi, todėl paprašė ieškovės patikslinti PVM sąskaitų- faktūrų išrašymo aplinkybes. 2019 m. liepos 31 d. ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei dvi PVM sąskaitas faktūras bei pažymas apie atliktus darbus. 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 14 260,46 Eur sumai. 2019 m. liepos 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 17 119,08 Eur sumai. Atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo, o grąžino ieškovei, kadangi darbai pagal pateiktas pažymas prie PVM sąskaitų faktūrų atlikti nebuvo, sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 jau buvo nutrauktos, o tarp šalių sutartinių santykių nebebuvo.

27. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo esmė

29. Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. balandžio 20 d. pasirašė dvi sutartis: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad minėtos sutartys pasirašytos iš viešųjų pirkimų procedūros. Sutarčių bendrųjų sąlygų 1.1 punkte nurodyta, kad užsakovas (atsakovė) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nurodyta perkančioji organizacija, perkanti sutarties specialiosiose sąlygose nurodytus darbus iš rangovo (ieškovės). Šių sutarčių dalykas - (duomenys neskelbtini) projektavimo ir statybos darbai. Ieškovė abiejų sutarčių įvykdymus užtikrino (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 1 d. Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštais ir 2017 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) sutarties sąlygų Įvykdymo garantijomis, galiojančiomis iki 2019 m. balandžio 20 d. 2017 m. birželio 14 d. atsakovė sumokėjo ieškovei išankstinį mokėjimą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 73575 Eur ir 57915 Eur ir išankstinį mokėjimą pagal sutartį Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė 2018 m. gruodžio 27 d. papildomu susitarimu susitarė pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2020 m. balandžio 20 d.

31. Atsakovė 2017 m. lapkričio 15 d., 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. spalio 15 d. raštais nurodė, kad, kad ieškovė vėluoja vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė kreipėsi į ieškovę, kad pratęsus sutartis, ieškovė pateiktų pratęstus avansinio mokėjimo laidavimo draudimo raštus ir sutarčių įvykdymo garantijos raštus, nurodė, kad priešingu atveju, sutartys bus nutrauktos. Tačiau ieškovė nepateikė atsakovei pratęstų garantijų dėl sutarčių vykdymo.

32. 2019 m. balandžio 18 d. atsakovė raštais “Dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ” ir “Dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo” įspėjo ieškovę, kad atsakovė, vadovaudamasi sutarčių bendrųjų sąlygų 16.3 punktais, ketina vienašališkai nutraukti sutartis. Ieškovė į atsakovės minėtus raštus nereagavo, sutarčių pratęsti neprašė, sutarčių įvykdymo užtikrinimų nepateikė. 2019 m. gegužės 16 d. atsakovė pateikė ieškovei raštus, kuriuose nurodoma, jog nuo 2019 m. gegužės 20 d. sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 laikytinos nutrauktomis.

Dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį

33. Pagal bendrąsias sutarčių vienašališko nutraukimo taisykles sutarties šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali: pirma, joje nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys). Skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje nustatytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu.

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį visų pirma vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslus ir viešųjų pirkimų principus, bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016, 26 punktas).

35. Pagal kasacinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio („Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis“) 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos normos – pamatinės viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos. Perkančioji organizacija, veikdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo srityje, privalo laikytis ir nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tinkamai ir teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Vien šių principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti iš teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017).

36. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl sutarčių, kilusių iš viešųjų pirkimų procedūros, nutraukimo. Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė „(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

37. Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014).

38. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigė, kad ieškovė neatliko statybos rangos darbų ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (fotonuotraukas, atsiliepimas į patikslintą ieškinį, atsakovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu). Atsakovė taip pat nurodė ieškovės sutarčių pažeidimus, t.y. pratęsus sutarčių terminą, ieškovė nepateikė sutarčių įvykdymo užtikrinimo, nors sutarčių 5.1 punktas numato, kad „sutarties specialiose sąlygose nurodytu terminu Rangovas pateikia sutarties įvykdymo užtikrinimą. Jei Rangovas per šį laikotarpį sutarties įvykdymo užtikrinimo nepateikia, laikomas, kad jis atsisakė sudaryti sutartį“. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad nepažeidė sutarties. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė įrodymų, jog atliko statybos rangos darbus ar pratęsus sutartis, pateikė sutarties įvykdymo užtikrinimus. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovė nesumokėjo už darbus, tačiau priešieškinio dėl piniginių lėšų priteisimo už atliktus darbus neteikia.

39. Įvertinus pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neatliko statybos rangos darbų pagal sutartis, pratęsus sutarčių galiojimo terminus, nepateikė sutarčių įvykdymo užtikrinimus, t.y. iš esmės pažeidė sutartis. Šią teismo išvadą patvirtina ir 2019 m. lapkričio 5 d. sudaryta „(duomenys neskelbtini) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykstanti viešojo pirkimo procedūra dėl sutarties (duomenys neskelbtini). Svarbu pažymėti, kad ieškovė nekelia klausimo dėl sutarčių nutraukimo įspėjimo, sutarčių nutraukimo terminų, todėl šiuo aspektu patikslintas ieškinys neanalizuotinas, preziumuojant, kad įspėjimo dėl sutarčių nutraukimo ir sutarčių nutraukimo terminai yra tinkami.

40. CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t.y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui.

41. Iš sutarčių bendrųjų sąlygų 14 punkto „Sutarties pažeidimas“ 14. 1 papunkčio nustatyta tokia šalių sutarta sąlyga „Jei kuri nors sutarties šalis nevykdo arba netinkamai vykdo kokius nors savo įsipareigojimus pagal sutartį, ji pažeidžia sutartį“. Iš sutarčių bendrųjų sąlygų 14.2 papunkčio nustatyta, kad „Vienai sutarties šaliai pažeidus sutartį, nukentėjusioji šalis turi teisę nutraukti sutartį (14.2.5 papunktis). Šios sutarties sąlygos suponuoja išvadą, kad šaliai nėra būtina iš esmės pažeisti sutartį, kad inicijuoti ją nutraukti. Šalys susitarė, kad pakanka sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo bet kokių savo įsipareigojimų, kad inicijuoti sutarties nutraukimą. Šiuo atveju konstatuotas sutarties pažeidimas, todėl atsakovė turėjo pagrindą ją nutraukti.

42. Svarbu pažymėti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė profesionalūs verslininkai ir jiems keliami didesni rūpestingumo, atidumo standartai, sudarant sutartį. Šiuo atveju ieškovė negali pasiteisinti kitaip nei sutartyje aptartų sąlygų.

43. Pažymėtina, kad geriamojo vandens tiekimas - svarbi viešoji funkcija viešajam interesui tenkinti.

44. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis), o jo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 3 dalis).

45. Svarbiai viešajai funkcijai ir viešajam interesui – geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui – užtikrinti būtina valstybei, savivaldybei arba savivaldybės kontroliuojamai įmonei priklausanti naudojimui tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir parinktas viešasis tiekėjas. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 15 punktą vandens tiekimo infrastruktūra – tai vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai). Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Tam, kad savivaldybė ir vandens tiekėjas galėtų užtikrinti viešosios paslaugos teikimą, be kitų priemonių, turi būti nustatyta tvarka, užtikrinanti vandens tiekimo infrastruktūros priežiūrą ir tinkamą eksploatavimą.

46. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio nuostatų taikymo, yra nurodęs, kad šios teisės normos turi imperatyvųjį pobūdį, nes tais atvejais, kai sukurta infrastruktūra, geriamojo vandens tiekimas turi būti užtikrintas visiems galintiems prisijungti prie vandens teikimo infrastruktūros teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015).

47. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, atsakovės atstovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat atsižvelgiant į šios bylos viešojo intereso pobūdį, ieškovės ieškinys atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas konstatuoja, kad sutarties nutraukimas nėra neproporcinga priemonė, siekiant užtikrinti viešąsias funkcijas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

49. Atsakovė neteikė įrodymų, grindžiančių bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.