Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1 A-336-366/2010

Teisėjas Česlovas Kulikauskas Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00346-2008-4

2010 m. gegužės 28 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio

gynėjams Vytautui Kazlauskui, Raimundui Kurkliečiui, Valentinui Baltrūnui.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. K., G. Č. ir N. K. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-03-02 nuosprendžio, kuriuo:

G. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose.

N. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose.

L. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose.

Priteista solidariai iš G. Č., N. K. ir L. K. nuketėjusiajam K. K. - 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. apie 23 val. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini), prie laiptų vedančių į antrą aukštą, veikdamas bendrininkų grupėje su L. K. bei N. K., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kartu su N. K. prispausdamas K. K. prie sienos, o L. K. tyčia trenkiant kumščiu K. K. į veidą, suduodamas nenustatytą kiekį, bet visi bendrai - ne mažiau 2 smūgių jam į galvą, spirdamas vieną kartą K. K. į nugarą, ir toliau tęsiant nusikalstamą veiką kultūros namų kieme: L. K. suimant K. K. už kaklo, suspaudžiant kaklą bei spiriant į veidą, šiais visais bendrais bendrininkų veiksmais padarant K. K. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvas abiejų akių odenoje, odos įdrėskimą kakle, viršutinio žandikaulio abiejų pirmųjų dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimą, nosies kaulų lūžį, sužalojo nukentėjusįjį K. K., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

N. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. apie 23 val. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini) prie laiptų vedančių į antrą aukštą, veikdamas bendrininkų grupėje su L. K. bei G. Č., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kartu su G. Č. prispausdamas K. K. prie sienos, o L. K. tyčia trenkiant kumščiu K. K. į veidą, suduodamas nenustatytą kiekį, bet visi bendrai - ne mažiau 2 smūgių jam į galvą, G. Č. spiriant vieną kartą K. K. į nugarą, ir toliau tęsiant nusikalstamą veiką kultūros namų kieme: L. K. suimant K. K. už kaklo, suspaudžiant kaklą bei spiriant į veidą, šiais visais bendrais bendrininkų veiksmais padarant K. K. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvas abiejų akių odenoje, odos įdrėskimą kakle, viršutinio žandikaulio abiejų pirmųjų dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimą, nosies kaulų lūžį, sužalojo nukentėjusįjį K. K., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

L. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo 12 d. apie 23 val. Biržų mieste, (duomenys neskelbtini) , prie laiptų vedančių į antrą aukštą, veikdamas bendrininkų grupėje su N. K. bei G. Č., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: N. K. su G. Č. prispaudus K. K. prie sienos ir suduodant nenustatytą kiekį smūgių K. K., tyčia trenkdamas kumščiu K. K. į veidą, suduodamas nenustatytą kiekį, bet visi bendrai - ne mažiau 2 smūgių jam į galvą, G. Č. spiriant vieną kartą K. K. į nugarą, ir toliau tęsiant nusikalstamą veiką kultūros namų kieme: suimdamas K. K. už kaklo, suspausdamas kaklą bei spirdamas į veidą, šiais visais bendrais bendrininkų veiksmais padarant K. K. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujosruvas abiejų akių odenoje, odos įdrėskimą kakle, viršutinio žandikaulio abiejų pirmųjų dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimą, nosies kaulų lūžį, sužalojo nukentėjusįjį K. K., padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis N. K. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo jį panaikinti ir vadovaujantis BPK 326 str. 5 d. 2 p., bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad nuteistas už nusikaltimą, kurio nepadarė. Teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi prielaidomis, netinkamai pritaikė įstatymą, padarė esminius BPK pažeidimus.

Nuosprendžio įžanginėje dalyje klaidingai nurodyta, kad teismo posėdyje dalyvauja nukentėjusysis M. K., kuris yra nukentėjusiojo K. K. pusbrolis.

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad K. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu veika turėjo būti perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. ir įrodinėjama privataus kaltinimo tvarka.

BPK reikalauja, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 str. nuostatas ir jį nuteisė nepagrįstai. Nuosprendį grindė vien nukentėjusiojo K. K. parodymais ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų išvadomis ir prielaidomis, kurių nepatvirtino kiti faktiniai duomenys. Teismas nepašalino akivaizdžių prieštaravimų, neatliko lyginamosios įrodymų analizės, neįvertino jų visumos. Bylos duomenys liečiantys nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes yra prieštaringi. Neaišku, ar šie sužalojimai negalėjo atsirasti nukentėjusiajam griūnant. Specialistų išvadose nenurodyta, kad nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui ant kieto buko paviršiaus, o tokios galimybės atmesti negalima. Tuo pačiu išvadose nenurodoma, kad sužalojimai gali būti padaryti spardant, nors teismas nuosprendyje tokius nuteistųjų veiksmus akcentavo. Nėra aišku, kodėl savo išvadoms pagrįsti, teismas rėmėsi tik vienos šalies liudytojų parodymais, o kitus vertino kritiškai. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas besąlygiškai įrodytas, teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jei jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai. Kiekvieno asmens parodymai turi būti patikrinti, norint išvengti neteisingo asmens nuteisimo. Būtina išsiaiškinti, ar liudytojas ar nukentėjusysis duodamas parodymus apie tam tikrus faktus teisingai suprato tų faktų esmę, ar juos gerai prisiminė ir teisingai išdėstė. Priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Teismas nuosprendyje nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį visiškai nepasisako kuo remiantis priteisė nukentėjusiajam 6000 lt neturtinę žalą, nes nuosprendyje turi būti pasisakyta ir dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijų bei atsižvelgtina į žalą padariusio asmens kaltę. Teismas turėjo atsižvelgti, kad incidentą išprovokavo netinkamas nukentėjusiojo elgesys, kuris pasireiškė sakymu „norintis gauti į veidą“, bei rankos kėlimu prieš L. K., ko pasėkoje norėdamas padėti L. K., jis (N. K.) pastūmė K. K. už peties link sienos. Mano, kad tokiais veiksmais jis tik gynėsi. Teismo išvada, kad savo veiksmais jis nežymiai sužalojo nukentėjusį, paremta nukentėjusiojo K. K. parodymais, tačiau tyrimo metu net nebuvo nustatytas nukentėjusiojo girtumas, o po tariamo incidento šokiai vyko toliau, į kultūros namus policija iškviesta nebuvo. Tokiu būdu teismo išvada, jog jo veiksmuose yra BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms.

Nuteistasis G. Č. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, nuosprendis neteisėtas, teismo išvadų nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Teismo išvadose yra esminių prieštaravimų, lėmusių neteisingo nuosprendžio priėmimą. Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d., ir 241 str. 2 d., nuostatas, šališkai vertino surinktus įrodymus, proceso dalyvių parodymus. Teismo išvados grindžiamos tik prielaidomis, kuriomis remiantis konstatuota, kad jis padarė jam inkriminuotą veiką. Teismas neišsamiai ištyrė nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. C. matė, kaip K. K. lipant laiptais žemyn, G. Č. spyrė jam koja į nugarą. Teismas pažeisdamas BPK 20 str. neįvertino, kad tas pats liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė matęs tik G. Č. K. K. priremtą prie sienos ( b.l. 79 1 T.). Šią aplinkybę patvirtino liudytojai D. Š. M. P.. Minėti liudytojai parodė, kad G. Č. jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, tačiau teismas jų parodymus vertino tendencingai, tokiu būdu padarė prieštaringas ir nepagrįstas išvadas. Jokie faktiniai duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad G. Č. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryti kokie nors sužalojimai.

Teigia, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, neobjektyvus, prieštaringi, todėl keliantys abejones. Pvz., akistatos metu nukentėjusysis nurodė, kad „nuteistieji turėjo tikslą smurtauti, kai L parvertė ant žemės, G jį atitraukė nuo L“.

Teismas nenustatė, kad jis (G. Č.) ir N. K. prieš nukentėjusį vartojo smurtą lauke, tačiau įvertinęs, kad visi veiksmai buvo atlikti betarpiškai, nepertraukiant, vienu laiku ir toje pačioje vietoje – kultūros centro patalpose, bendrais veiksmais, todėl visiems nuteistiesiems inkriminavo visą veiką, o ne atskiras veikos dalis. Tokia teismo išvada teisiniu požiūriu nesuprantama ir prieštarauja BPK 20 str. 1-5 d. reikalavimams. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad apeliantas G. Č. bendrininkų grupėje su L. K. ir N. K. viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tik nenuosekliais nukentėjusio parodymais ir nepagrįstai nevertino liudytojų D. Š. ir M. P. parodymų, kurie tik patvirtina, kad apeliantas (G. Č.) tik išskyrė dėl asmeninių nesutarimų bekonfliktuojančius L. K. ir K. K..

Teigia, kad esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomeninės rimties ar tvarkos sutrikdymas, vertinant konkretaus asmens veiksmus, turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Apeliantas nurodo, kad jis K. K. atžvilgiu neatliko nusikalstamų veiksmų, atitinkančių BK 284 str. 1 d. dispoziciją, nes jo veiksmais nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, nebuvo pažeminti ir šokiruoti aplinkiniai, nebuvo nutrauktas šokių renginys. Pažymi, kad įvykio vakarą šokiuose dalyvavo virš 30 žmonių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo apsiribota tik kelių liudytojų apklausa ir kaip vėliau paaiškėjo šių asmenų parodymai prieštaringi. Tokiu būdu, dėl paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad apylinkės nuosprendis priimtas remiantis išimtinai tik nukentėjusiojo K. K. bei liudytojų M. K. ir A. C. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, todėl yra nepagrįstas, neatitinkantis BPK 20 str. reikalavimų.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai ir G. K. prašymas atmestini.

Išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nurodoma apeliantų N. K. ir G. Č. skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jiems bausmes.

Dėl G. Č. ir N. K. skundų

Apeliantas N. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir vadovaujantis BPK 326 str. 5 d. 2 p., bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad apelianto nurodyta įstatymo norma reglamentuoja apeliacinės instancijos teismo sprendimo rūšį, priimto išnagrinėjus bylą dėl apskustų teismo nutarčių, ne dėl teismo nuosprendžių, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

Pagrindiniai G. Č. ir N. K. apeliacinių skundų argumentai yra susiję su tuo, kad, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi prielaidomis, prieštaringais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, pažeidė BPK 20 str. nuostatas, įrodymus vertino šališkai, neįvertino įrodymų visumos, tačiau apylinkės teismas, priešingai apeliantų tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Nors nuteistieji neigia įvykdę jiems inkriminuotas veikas, jų kaltę patvirtina nukentėjusiojo K. K., liudytojų V. K., M. K., A. C. parodymai, specialistų išvados. Nukentėjęs K. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną būnat Biržų kultūros centre šokiuose, prie muzikos pulto susiginčijo su L. K. dėl muzikos grojimo. Vėliau, jam šokant priėjęs L. K. pasiūlė eiti pasikalbėti. Beeinant į laiptinę iš paskos pradėjo eiti N. K. ir G. Č.. Laiptinėje N. K. paklausė, ar jis (K. K.) “nori į snukį“, į ką pastarasis juokais atsakė, “noriu”. Tuomet L. K. trenkė kumščiu į nosį. Nukentėjęs norėjo trenkti atgal, tačiau N. K. ir G. Č. rankomis per pečius prispaudė jį prie sienos, o L. K. jį daužė kumščiais per veidą. Kadangi jis buvo laikomas, negalėjo apsiginti. L. K. sudavė 5-10 smūgių į veidą. Tuo metu atbėgęs M. K. su A. C. ir atitraukė L. K. nuo jo. Tačiau jį (K. K.) pradėjo mušti G. Č. su N. K.. Abu sudavė maždaug po 5 smūgius. M. K. su A. C. patraukė G. Č. ir N. K. nuo jo. Lipant laiptais žemyn, pribėgęs G. Č. spyrė jam į nugarą, nuo ko jis griuvo laiptais žemyn, tačiau spėjo įsikibti į priekyje buvusį D. Š.. Išėjus į lauką, norėjo eiti namo, kai išgirdo kažką atbėgant, atsisukęs pamatė L. K., kuris pribėgęs apkabino ranka kaklą ir pradėjo smaugti. Pervertė jį ant žemės, pats buvo sėdimoje padėtyje, kai atsistojęs L. K. spyrė jam į veidą. Nukentėjusiojo parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu. Tiek nukentėjęs, tiek nuteistieji parodė, kad iki įvykio jie susipykę nebuvo, konfliktų neturėjo, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad juos pilnai patvirtina liudytojų M. K., A. C. parodymai, kurie buvo įvykio vietoje, matė įvykio aplinkybes, bei V. K., kuri su nukentėjusiuoju bendravo iš karto po įvykio, parodymai, tuo tarpu G. Č. ir N. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja. Be to, iš byloje esančių teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad K. K. buvo medikų apžiūrėtas iš karto po įvykio ir apžiūros metu nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes. Specialisto išvadose užfiksuoti K. K. padarytų sužalojimų lokalizacija, pobūdis, laikas, sveikatos sužalojimo mastas, visiškai atitinka, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jam padarytų sužalojimų aplinkybes, todėl nuteistojo N. K. skunde pateikta versija, kad nukentėjusysis susižaloti galėjo griūdamas, atmestina kaip nepagrįsta.

Nuteistasis N. K. skunde nurodo, kad K. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.. Šis jo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pagrindinis BK 284 str. numatytų nusikalstamų veikų objektas - viešoji tvarka, papildomais objektais yra žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Veika numatyta BK 284 str., pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės - realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: įžūliais veiksmais; grasinimais; patyčiomis; vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. l d., būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniam ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t.y. kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto pažeminti ir pan.. Visuomeninės tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti nutrauktu žmonių poilsiu ar darbu, sutrikdyta įmonių veikla ir pan. Taip pat tarp neigiamų padarinių visuomenėje ir kaltininko veikos būtina nustatyti priežastinį ryšį, t.y. kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta būtent kaltininko veiksmais, o ne trečiųjų veiksnių.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodyta, kad nuteistieji L. K., N. K. bei G. Č. 2008-09-12, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu, nežymiai sutrikdydami K. K. sveikatą. Liudytojas M. K., A. C. apklausti parodė, kad po kilusių muštynių buvo nutraukti šokiai. Vertinti tokius nuteistųjų veiksmus vien kaip skausmo sukėlimą (BK 140 str.), nėra pagrindo. Nuteistųjų veika kvalifikuota teisingai. Tokiu būdu atmestini apeliantų skunduose nurodyti teiginiai, kad jų veiksmuose nėra veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymių.

Apeliantas G. Č. skunde teigia, kad teismas nenustatė, jog jis ir N. K. prieš nukentėjusį vartojo smurtą lauke, tačiau visiems nuteistiesiems nepagrįstai inkriminavo visą veiką, o ne atskiras veikos dalis. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Iš G. Č. ir N. K. pateiktų kaltinimų matyti, kad jie nuteisti už nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 284 str. 1 d., kuriuos bendrai su L. K. atliko Biržų kultūros namų viduje. Kaltinime nenurodyta, kad jie atliko kokius nors veiksmus lauke, nes bylos duomenimis nusikalstamą veiką kultūros namų kieme, vedinas vieningos tyčios, tęsė L. K.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas vyko vienoje vietoje – kultūros namų patalpose, vienu metu, nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti bendrais visų trijų nuteistųjų veiksmais, ir nėra galimybės nustatyti, kurie sužalojimai buvo padaryti kultūros namų viduje, o kurie kieme ir kuris nuteistasis padarė konkrečius sužalojimus, teismas pagrįstai individualizuodamas kiekvieno nuteistojo veiksmus, nusikaltimo pasekmes, K. K. padarytus sužalojimus, vertino kaip vieną, padarytą bendrais nuteistųjų veiksmais. Pažymėtina, kad pagal nusikalstamų veiksmų apimtį teismas kiekvienam nuteistajam individualizavo ir bausmes: L. K. kaip konflikto iniciatoriui ir aktyviausiam nusikaltimo dalyviui skyrė griežčiausią bausmę, o kitiems apeliantas švelnesnes bausmes.

G. Č. skunde neteisingai nurodo, kad liudytojas A. C. ikiteisminio tyrimo metu teigė matęs tik G. Č. K. K. priremtą prie sienos, nematė spiriant nukentėjusiajam į nugarą. Kaip matyti iš A. C. liudytojo apklausos protokolų, jis tiek 2008-11-25, tiek 2009-05-26 apklausų metu nurodė matęs nuteistuosius smurtaujančius nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat tvirtino matęs G. Č. spiriant nukentėjusiajam į nugarą. (1 T. b.l. 79, 81).

Apelianto G. Č. skundo teiginiai, kad teismas šališkai vertino surinktus įrodymus, rėmėsi tik vienos šalies liudytojų parodymais, o kitos šalies atmetė, nepagrįsti. Teismas nurodė, kuriais proceso dalyvių parodymais rėmėsi, kuriuos atmetė, motyvavo savo sprendimą, bei tai darydamas įrodymo vertinimo taisyklių nepažeidė. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog teismas nei apeliantų, nei jo gynėjų teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikšti prašymus, pagrįstus prašymus tenkino. Pirmos instancijos teisme papildymų bei prašymų prieš užbaigiant įrodymų tyrimą apeliantai, nei jų gynėjai neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra. Vien tai, kad apeliantų atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Apeliantas N. K. skunde nurodo, kad teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje kaip nukentėjusį nurodė M. K., nors jis yra nukentėjusiojo K. K. pusbrolis. Iš teismui pateiktos bylos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad byloje nukentėjusiuoju pripažintas K. K.. Teismas nutarties įžanginėje dalyje, vietoj K. K. klaidingai paminėjo M. K. vardą. Apeliacinės instancijos teismas tai vertina kaip techninę klaidą ir konstatuoja, kad tai nėra baudžiamojo proceso esminis pažeidimas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliantų skundų teiginiai, jog jie nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, atmestini kaip nepagrįsti. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais apeliantų kaltės įrodymais ir apeliantai pagrįstai pripažinti kaltais remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad G. Č. ir N. K. padarė nusikalstamą veiką, už kurią jie nuteisti. Apeliacinės instancijos teismui abejonių dėl nuteistųjų kaltės nekyla.

Dėl BK 40 str. nuostatų taikymo

G. K. prašymas dėl N. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms: jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra kaltininko teisė net ir esant visoms BK 40 str. 2 d. sąlygoms.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad N. K. neatitinka BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos. Nors jis nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, tačiau kaltu neprisipažino, padarytos žalos neatlygino, tokiu būdu nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl L. K. apeliacinio skundo

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo švelninti bausmę, sumažinti priteistą civilinį ieškinį bei išteisinti G. Č..

Kolegija dėl G. Č. kaltės pasisakė nagrinėdama apeliantų N. K. bei G. Č. apeliacinius skundus, todėl šioje nutarties dalyje atskirai šis klausimas nebenagrinėtinas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas nuteistajam L. K. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės apribojimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą - jis įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje, jo asmenybę apibūdinančius duomenis – J. K. mokosi, anksčiau neteistas ir padarė motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, su kuo visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

BK 48 str. 2 d. nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Nuteistajam paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė artima galimam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui, todėl atsižvelgiant į apylinkės teismo nurodytus motyvus, kad L. K. buvo konflikto iniciatorius, jo smurtiniai veiksmai buvo aktyvesni nei kitų bendrininkų, bei į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, švelninti bausmę pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantui apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Be to, bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta, todėl šiuo atveju L. K. paskirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, apriboja nuteistojo teises bei laisves ir atlieka bausmės paskirtį. Tai, kad L. K. nurodo, jog jo materialinė padėtis sunki, nebegali tęsti mokslų ir susirasti darbo, negali kliudyti BK 41 str., įtvirtintų nuostatų įgyvendinimui, be to, jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė.

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistasis N. K. skunde ginčija nukentėjusiojo K. K. naudai priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas nenurodė, kuo remiantis buvo priteista tokio dydžio neturtinė žala, o nuteistasis L. K. prašo sumažinti priteistą civilinį ieškinį.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti ir turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu padarytas nusikaltimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis buvo mušamas viešoje vietoje, nėra jokios abejonės, kad jis patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą. Jam buvo padaryti sužalojimai veide, sulaužyti nosies kaulai, nuskelti du priekiniai dantys, padarytas įdrėskimas kakle. Po įvykio nukentėjusysis 17 dienų gydysi, aišku, kad jis patyrė nepatogumus, negalėjo gyventi pilnavertiško gyvenimo. Patirtą žalą nukentėjusysis įvertino 6000 lt. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo poziciją, taip pat atsižvelgė į tai, kad neigiamos pasekmės atsirado dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų, todėl pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda neturtinę žalą padariusiam asmeniui bei, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturinės žalos tenkino ir priteisė 6000 litų neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Kaip matyti apylinkės teismas išsamiai išdėstė kriterijus, kurių pagrindu priteisė neturtinę žalą, todėl apelianto N. K. teiginiai, kad neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas priteisė neturtinės žalos dydį, nepagrįstas.

Pagal BK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese gynėją ar atstovą turi teisę prašyti teismo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Nukentėjusysis K. K. savo prašymą pagrindė byloje esančiais dokumentais. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo sprendimas šiuo klausimu taip pat yra pagrįstas ir teisingas, pagrindo nepriteisti nukentėjusiojo turėtų teismo išlaidų nėra.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skunduose išdėstytais motyvais keisti ar naikinti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų L. K., N. K. ir G. Č. apeliacinius skundus atmesti.