Šiaulių apygardos teismo nutartis

Dėl operatyvinėmis priemonėmis surinktų įrodymų teisėtumo nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas visai nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų teisėtumo ir teigia, jog nuosprendis negali būti grindžiamas neteisėtai gautais įrodymais. Nurodo, jog rašytiniu jo gynėjos 2010 m. gruodžio 1 d. prašymu teismo buvo paprašyta išreikalauti ir prie baudžiamosios bylos pridėti Šiaulių apygardos teismo pirmininko B. K. 2007 m. lapkričio 20 d. nutarties Nr. 740 ir 2008 m. vasario 21 d. nutarties Nr. 163 išrašus (šios nutartys nurodomos operatyvinių veiksmų protokoluose), kuriuose matytųsi, kuriam laikui ir kokius tiksliai operatyvinius veiksmus buvo leista atlikti jo atžvilgiu. Teigia, kad Šiaulių apygardos teismas nutarčių išrašų nepateikė, nenurodydamas, kodėl nevykdomos 2007 m. birželio 28 d. LAT „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo teismų praktikoje apžvalgoje“ išdėstytos rekomendacijos, bet 2010-20-20 raštu Nr. ĮS2-7 informavo, kad „2007-11-20 buvo priimtos nutartis Nr. 74 KF ir 2008-02-21 nutartis Nr. 163 KF dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, kuriomis buvo sankcionuoti R. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu mobiliojo ryšio telefoniniai pokalbiai laikotarpiu nuo 2007-11-26 iki 2008-02-26 ir nuo 2008-02-26 iki 2008-05-26. Taigi, iš šių duomenų nuteistasis mato, kad Šiaulių apygardos teisme buvo priimtos vienokios nutartys, o STT operatyvinius veiksmus atliko pagal kitokias nutartis ir teigia, kad bylą nagrinėjantis teismas šių nesutapimų netyrė, t. y. neištyrė, ar jo telefoninių pokalbių pasiklausymas vykdytas teisėtai. Taip pat nurodo, jog teismo prašė paskirti įrašų fonoskopinę ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad STT pateikti garso įrašai nėra patikimas įrodymas, kol specialiu tyrimu nėra patvirtinta, kad juose įrašytas jo balsas, kad tie įrašai nėra sumontuoti ir pan., kadangi klausantis įrašų nuteistajam kilo pagrįstų abejonių dėl įrašų vientisumo, nes pokalbiai kažkokie nerišlūs, posakiai nesusiję. Teismas šį jo prašymą atmetė, todėl apeliantui neaišku, kokiu būdu gautais ir visapusiškai neištirtais įrašais grindė nuosprendį. Be to, nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2010-20-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodė, kad būtų buvusios priimtos nutartys dėl leidimo slapta jį sekti, taigi mano, kad byloje visai nėra duomenų, kokiu pagrindu jis buvo sekamas ir filmuojamas, kokiu pagrindu buvo stebima ir filmuojama jo dukros sodyba. Tai, pasak apelianto, yra grubus įstatymų, jo ir jo dukros interesų pažeidimas, bet į tai teismas nekreipė dėmesio ir nuosprendyje rėmėsi neteisėtai rinktais įrodymais – operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais (1 t., 128–129 b. l.; 3 t., 49–52, 53–54, 57–58, 59–60, 63–64 b. l.; 4 t., 119–123 b. l.).

Dėl nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas) nurodo, kad šio kaltinimo formulavimas nuosprendyje yra visiškai neaiškus – aprašyta istorija, tačiau apeliantas nurodo, kad jam nėra aišku,, kokie konkrečiai jo veiksmai laikomi nusikalstamais. Pirmiausia nuteistajam neaišku, ko siekė jis sau ir Z. G., neaišku, ką teismas turi galvoje rašydamas „sutarė“ (jis prašė, reikalavo, grasino ar pan.). Mano, jog visi teismo ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina tik tai, kad jis dviratį iš R. Č. gavo, tačiau teismo teiginiai apie jo piktnaudžiavimą tarybine padėtimi ir R. Č. bei D. Z. siekimą ateityje sulaukti iš jo palankumo jam vykdant pavestas funkcijas, yra tik prielaidos. Nurodo, kad jam dviratį padovanojo UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotoja R. Č., nes ji gali gauti dviračius su įvairiomis nuolaidomis, kaip senam savo bičiuliui ir buvusiam bendradarbiui, visiškai to nesiejant su jo einamomis pareigomis. Dviratis buvo atvežtas į jos namus, nes jis neturėjo, kur jo padėti, rūsyje jau buvo vienas dviratis, antras netilpo. Teigia, kad niekada su R. Č. nesitarė, kad jam padovanotų dviratį, tai buvo jos iniciatyva, jis dviratį dovanų priėmė iš R. Č., o ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, jog į bylą nagrinėjančio teisėjo klausimą, kieno iniciatyva tai buvo, R. Č. aiškiai pasakė, kad dviratį dovanojo savo iniciatyva, bendrovės direktorius D. Z. taip pat teismui paaiškino, kad dviračio dovanojimas nebuvo atlygis už paslaugą. Apeliantui neaišku, kodėl teismas jam dovanotą dviratį vertina kaip „palankumą ateityje“, ir jam neaišku, kokį teismas turi pagrindą teigti, kad jis būtų daręs kokį patikrinimą bendrovėje ar daręs kokias nors nuolaidas bendrovei. Taip pat nurodo, jog apklausiant teisme liudytoju D. Z. jam nebuvo skirtas vertėjas, nors jis nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą, nuteistasis akivaizdžiai matė, kad jis nesupranta visų jam užduodamų klausimų ir jų niuansų, kalbėjo apie dviratį, kuris buvo dovanojamas Z. G., o ne jam.

Epizode dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad ši nuosprendžio dalis jam visiškai nesuprantama – jis kaltinamas piktnaudžiavęs tarnyba, nes sudarė sutartį su bendrove dėl darbų atlikimo ir teigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ekonominę veiklą ir priskirtą teritoriją niekada nebuvo jam priskirta kontroliuoti, todėl nurodo, jog teiginiai apie jo palankumo ateityje siekimą dėl užimamų pareigų neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Teigia, jog tai, kad ši bendrovė jam nebuvo priskirta, teisme patvirtino ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas Z. G.. Nurodo, jog teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota tik tai, kas gali būti panaudota prieš jį, bet ne tai, kas šalintų jo kaltę. Nuteistojo teigimu, protokole neužrašyta, kad V. A. parodė, jog jis 2007 m. gruodžio 7 d. nepasiėmė tikriklio ir visą dieną nieko nedirbo, neužrašyti jo parodymai, kai jis apie tai aiškino. Nurodo, jog iš tikrųjų reikėjo po porą laidų prijungti, darbai užtruko ir buvo nepilnai atlikti ne dėl jo kaltės, o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ blogo darbo organizavimo. Už darbą buvo sumokėta tiek, kiek jo buvo atlikta ir kiek reikalavo bendrovės darbuotojai, o jei darbai buvo iš karto netinkamai atlikti ir juos teko perdaryti, tai bendrovės problemos. Apeliantas nežino, kokiu pagrindu teismas daro išvadą, kad jis sumokėjo už „neva dalinius darbus“. Teigia, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog pagal sutartį elektros montavimo darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2007-01-05 iki 2007-03-14, o 2007 m. gruodžio 7 d. ir 13 d. atliktų darbų sutartis nebuvo sudaryta ir jis už jų atlikimą bendrovei nesumokėjo, nors jis ir apklausti liudytojai tvirtino, kad tuo metu buvo taisomas dirbant pagal sutartį padarytas brokas, teismas vis tiek padarė išvadą kad „kaltinamasis nemokamai naudojosi minėtos įmonės paslaugomis, o įmonė suteikė paslaugas nemokamai, siekiant kaltinamojo palankumo ateityje dėl užimamų jo pareigų“. Tai visiškas faktinių aplinkybių ir teismo išvadų neatitikimas.

Epizode dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, jog šioje nuosprendžio dalyje išdėstytos veikos aplinkybės neatitinka tikrovės. Teigia, kad J. J. yra jo senas ir bene geriausias draugas, su juo ir darbus kartu dirbo, ir laisvalaikį kartu leido. Nurodo, jog būdamas gabus meistras jam draugiškai pagelbėjo smulkiuose darbeliuose: prisuko ir atsuko keturis varžtelius garažo spynoje, vėliau spynos meistrai nustatė, kad buvo sudilęs raktas ir todėl nesirakino, ne „apskardino“, o tik durelėms (79 cm x 138 cm) prisuko iš vienos pusės skardą, netvirtino ir nevirino jokių rėmelių, neremontavo šulinio stogelio. Taip pat nuroro, kad J. J. nedirbo vienas, visada dirbo kartu. Taigi teigia, kad teismas tik perrašė į nuosprendį prokurorų kaltinamąjį aktą, tačiau nevertino jo ir J. J. parodymų. Nurodo, kad J. J. aiškiai pasakė, jog tuos darbelius po darbo valandų ir poilsio dienomis, o vieną dieną 3 val. darbo metu padarė iš bičiulystės, o ne už atlygį ar už kažkokį klastotą diplomą, aiškiai nurodė, kad tuos darbelius atliko prieš tuos diplomo įvykius, tačiau teismas parodė akivaizdų šališkumą ir rėmėsi tik kaltinamajame akte surašytais prokuroro teiginiais. Nuteistojo teigimu, J. J. sakydavo jam, kad jis jaučia jam dėkingumą dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekomendavo jį kaip gerą specialistą, ir jis buvo priimtas į darbą, be to, už pagalbą jis jam draugiškai duodavo sodo ir daržo gėrybių, kvietėsi maudytis pirtelėje, pavaišindavo. Apeliantas kategoriškai nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad J. J. siekė jam atsilyginti už jo pagalbą gaunant netikrą aukštesniojo mokslo diplomą, o vėliau ir saugos ir sveikatos specialisto pažymėjimą bei siekdamas ateityje jo palankumo vykdant jam pavestas funkcijas, nes tada dar net nebuvo kalbos apie J. J. ketinimą dirbti darbų saugos specialistu. Taip pat nurodo, kad jokio pagrindo neturi nuosprendžio teiginys, kad A. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorius, siekė jo palankumo ir teigia, kad jis nebuvo susijęs su darbų sauga bendrovėje ir jis, kaip darbo inspektorius, negalėjo daryti jokios įtakos jo atliekamame darbe. Be to, nurodo, jog A. T. teismui paaiškino, kad įmonėje yra įprasta darbuotoją išleisti darbo metu, bendrovei jokia žala dėl to, kad J. J. padėjo jam, nepadaryta, jis atidirbo kitu laiku. Tokiu būdu, apelianto nuomone, teismas paprastus, buitinius santykius, darydamas įvairias prielaidas, „pritempė“ prie nusikaltimo, dėl to mano, kad teismo padaryta išvada, kad „kaltinamasis nemokamai naudojosi minėtos įmonės paslaugomis, o įmonė suteikė paslaugas nemokamai, siekiant kaltinamojo palankumo ateityje dėl užimamų jo pareigų“, neturi jokio faktinio pagrindo.

Epizode dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” nurodo, jog ši nuosprendžio dalis jam ne mažiau neaiški nei kitos. Taip pat nurodo, kad jo kaltė įžvelgiama net dėl to, kad užsakė padaryti darbų sąmatą, o netenkinus darbų kainai, nesudarė su bendrove sutarties. Dėl ko tokie veiksmai yra nusikalstami, apeliantui nesuprantama, o teismo nuosprendyje tai taip pat nėra paaiškinta. Teigia, kad jis niekada nebuvo priskirtas kontroliuoti bei taikyti sankcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei pagal ekonominę veikla, nei pagal priskirtą teritoriją. Nurodo, kad E. J. pažinojo kaip savo draugo sūnų, dėl asmeninės pažinties, o ne dėl tarnybinių santykių paprašė E. J. konsultacijų statybos srityje – jų santykiai niekaip nebuvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)”, kadangi, kaip nurodo nuteistasis, jis negalėjo daryti jokios įtakos E. J. pareigoms priskirtai veiklai, o teiginiai apie palankumo siekimą yra tik išvedžiojimai ir prielaidos. Nurodo, jog E. J. apklausiamas teisme parodė, kad jam padėjo ne dėl jo užimamų pareigų, jis net nežino, kas yra bendrovę kontroliuojantis darbo inspektorius.

Epizode dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontroliavimas buvo priskirtas jam. Taip pat nurodo, jog ši bendrovė darbų saugos atžvilgiu yra viena tvarkingiausių, kiek yra tikrinęs, didesnių pažeidimų nėra radęs, o rasti nedideli trūkumai visada laiku ir kokybiškai būdavo pašalinami. Taigi teigia, kad esant tokiai tvarkai bendrovės vadovams nereikėjo siekti jo palankumo, jų santykiai buvo draugiški ir dalykiški. Nuteistasis nesutinka su nuosprendžio teiginiu, kad tvoros elementai buvo parduodamai tik bendrovės darbuotojams, ir teigia, kad liudytojai J. M., R. V. nurodė, kad ji parduodama visiems klientams, tik gal ne visi žino, kad galima įsigyti, bet teismas nesirėmė jų parodymais, nenurodydamas, kodėl. Nurodo, kad jis neprašė jokių nuolaidų, dukra sumokėjo už tvoros elementus ir atvežimą tokią sumą, kuriai buvo išrašyta sąskaita. Teigia, jog teismas nurodo, kad jis dukros naudai įgijo tvoros elementus „už mažesnę kainą nei paprastai jie yra parduodami šioje įmonėje“, dėl to nuteistajam neaišku, ką reiškia „paprastai“. Jo manymu, gaminio kainas nustatinėja bendrovės vadybininkai, o ne STT pareigūnai savo nuožiūra ir suvokimu. Nuteistajam keista, kad sąskaitoje dukros pavardės „M.“ nurodymas vertinamas kaip apsunkinimas nustatyti jo piktnaudžiavimo faktą ir teigia, kad STT vykdė slaptą sekimą, pasiklausymą ir kaip galėjo jiems apsunkinti tyrimą jo dukros oficiali santuokinė pavardė.

Epizode dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad jis niekada nebuvo paskirtas kontroliuoti S. V. IĮ, jie su juo yra seni bičiuliai, ir teigia, kad nei jam, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokio reikalo siekti jo palankumo. Nurodo, jog nuosprendyje minimas 2004 m. S. V. IĮ patikrinimas buvo atliekamas siuvykloje, šis skyrius seniai likviduotas. Taip pat nurodo, kad jam nebuvo pavestas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinimas, kad jis nepažįsta minėtų bendrovės savininkų ar direktorių, niekada nėra jų prašęs sporto klubo abonemento. Nuteistojo teigimu, jam S. V. tikriausiai senos pažinties sumetimais pasiūlė palankyti plaukymo baseiną su nemokamu abonementu, nes gerai žinojo, kad jis vargsta su stuburo ligomis, ir teigia, kad jis jo abonemento neprašė. Nurodo, jog teisme S. V. pats patvirtino, kad pasiūlė per savo plepumą, būtent jis jam pats paskambino ir pasiūlė tą abonementą baseinui. Iš kur jis gavo šį abonementą, jis nežino, o užfiksuotas pokalbis, kad jis jam lieka skolingas, apelianto nuomone, nereiškia jokio jo tarnybinio palankumo, nes jo ir S. V. santykiai visiškai nesusiję su jo tarnyba, todėl mano, jog teismo išvada, kad jis „žadėjo“ S. V. įmonei palankumą ateityje, yra tiesiog faktų iškraipymas.

Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių nuteistasis mano, kad teismo padaryta išvada, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl jo veiksmų valstybė patyrė didelės žalos, neturi jokio teisinio pagrindo. Nurodo, jog byloje nėra nustatyta, kad jis nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, o įvykiai, kuriuos teismas nuosprendyje pateikia kaip jo padarytas nusikalstamas veikas, nesusiję su jo tiesioginių pareigų vykdymu. Teigia, jog teismo teiginiai, kad jo elgesys buvo nesąžiningas, kad dėl jo veiksmų įmonės ir pavieniai asmenys prarado pasitikėjimą valstybine darbo inspekcija, o dėl to didelės žalos patyrė valstybė, neturi jokio faktinio pagrindo. Taip pat nurodo, kad teisme aiškino ir pateikė rašytinius įrodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ekonominės veiklos kodas (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)” (ekonominės veiklos kodas (duomenys neskelbtini)), S. V. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo priskirtos, jis negalėjo daryti joms jokios įtakos eidamas savo tiesiogines pareigas. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmėsį į teisėsaugos organų taikomus dvigubus standartus. Nurodo, kad byloje (1 t., 2–21 b. l.) yra STT vyriausiojo specialisto V. P. 2008 m. balandžio 21 d. tarnybinis pranešimas „Dėl medžiagos perdavimo ikiteisminiam tyrimui“. Jame nurodyta, kad operatyviniai veiksmai buvo atliekami dėl (duomenys neskelbtini) viršininko Z. G. ir dėl jo galimai nusikalstamos veiklos. Tarnybiniame pranešime aprašyta, kaip Z. G. iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo čiužinius, kaip davė nurodymus dėl R. katilinės, o po to jam kažką į namus atvežė, kaip su „T.“ prekybos centro savininku S. G. kalbėjosi apie kažką, „kad būtų švaru“, o po to S. G. jam kažką vežė – Z. G. atsakė „tu mane per tankiai pradėsi lepint“, kaip V. (duomenys neskelbtini) pirmininkas V. R. Z. G. pasiūlė, o po to į namus atvežė „žvėriuką“, kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. T. kalbasi apie pinigus už kursus, kurių galima ir neskaityti. Ir teigia, kad nors pats vyriausiasis specialistas nurodo, kad tai galbūt korupciniai ryšiai, tačiau joks tyrimas dėl jų neatliktas, tik 2009 m. birželio 29 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Z. G. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, kad jis gaudamas dviratį dovanų iš UAB „(duomenys neskelbtini)” piktnaudžiavo tarnyba, neva Z. G. galvojęs, kad dviratį jam dovanoja bendradarbiai (bet niekas nesiaiškino, kokias dovanas jubiliejų proga dovanoja bendradarbiai, ar negavo daugiau dovanų iš bendradarbių). Dėl šių priežasčių nuteistasis daro išvadą, jog atsakomybėn STT patraukia asmenis pasirinktinai – atsakomybės galima išvengti už akivaizdžius nusikalstamus veiksmus, o būti nuteistu už draugo pagalbą ar elementarius oficialius sandorius. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu jautė prokuroro ir teismo šališkumą – tiek prokuroras, tiek teismas akivaizdžiai laikėsi tik jį kaltinančios pozicijos, įrodymų netyrė visapusiškai, nekreipė dėmesio į jo parodymus, nesirėmė tais liudytojų parodymais, kurie jam buvo palankūs, teismo posėdžių protokoluose nefiksavo liudytojų parodymų apie ikiteisminiame tyrime jų atliekamų apklausų metu daromą spaudimą (pvz., S. V., A. S. parodymai). Taipogi nurodo, kad nors BPK numato, kad teismo posėdžiui pirmininkauja ir jam vadovauja teisėjas, tačiau teigia, kad jo bylos nagrinėjime procesui daugiau vadovavo prokuroras. Nurodo, jog prokuroras be teismo atsiklausimo ar leidimo apklausų teisme metu, garsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tai užrašyta ir teisiamųjų posėdžių protokoluose), nors BPK 276 straipsnis reglamentuoja galimybę tai daryti tik išimtiniais atvejais. Prokuroras klaidino teismą 2011 m. sausio 20 d. sakydamas baigiamąją kalbą ir nurodydamas, kad jis bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino savo kaltę, nors to niekada nebuvo, jo parodymus siūlė teismui vertinti kaip prisipažinimą prirėmus byloje surinktais duomenimis. Teigia, jog tai, kad jis pripažino realiai buvusias faktines aplinkybes, nereiškia, kad jis pripažino savo kaltę ir jokie surinkti duomenys jo „neprirėmė“. Mano, kad nuosprendis pagrįstas tikrovės neatitinkančiomis išvadomis, įrodymai rinkti neteisėtais būdais, jo veiksmuose nusikaltimų sudėties nėra, todėl, nuteistojo teigimu, nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – išteisinamasis.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas atmetė jo prašymą paskirti įrašų fonoskopinę ekspertizę, kadangi, nuteistojo manymu, STT pateikti garso įrašai nėra patikimas įrodymas, kol specialiu tyrimu nėra patvirtinta, kad juose įrašytas jo balsas, kad tie įrašai nėra sumontuoti ir pan., kadangi jam klausantis įrašų kilo pagrįstų abejonių dėl įrašų vientisumo, nes pokalbiai kažkokie nerišlūs, posakiai nesusiję ir tokiu būdu apeliantui neaišku, kokiu būdu gautais ir visapusiškai neištirtais įrašais teismas grindė nuosprendį, atmestinas. Pastebėtina, kad pats nuteistasis R. N., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino vykusius pokalbius, išklausęs pokalbių įrašus, paaiškino jų turinį ir neparodė turintis pastabų, kad įrašytuose pokalbiuose trūksta žodžių, vadinasi, tokias savo veiksmais jis pripažino šiuos įrašus. O tai, kad apeliantui kyla abejonių dėl įrašų vientisumo, nėra pakankamas pagrindas abejoti įrašu objektyvumu, tuo labiau, kaip minėta, apeliantas neneigia, kad įrašuose esantis balsas – jo, tik teigia, kad specialiu tyrimu nėra patvirtina, kad tai jo balsas.

Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad byloje visai nėra duomenų, kokiu pagrindu jis buvo sekamas ir filmuojamas, kokiu pagrindu buvo stebima ir filmuojama jo dukros sodyba, tai, pasak apelianto, yra grubus įstatymų, jo ir jo dukros interesų pažeidimas, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismo pirmininko 2007 m. lapkričio 20 d. ir 2008 m. vasario 21 d. motyvuotomis nutartimis buvo leista kontroliuoti ir fiksuoti telekomunikacijų tinklais perduodamų R. N. pokalbių mobiliojo ryšio telefonu (Nr. (duomenys neskelbtini)) turinį bei kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma nuo 2007 m. lapkričio 26 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. (8 t., 221, 222 b. l.). Pagal OVĮ 3 straipsnio nuostatas operatyvinis sekimas – operatyvinės veiklos metodas, kai informacija gaunama slaptai, tiesiogiai stebint objektą. Pagal OVĮ 3 straipsnio 9 punkto nuostatas, techninių priemonių naudojimas specialia tvarka – motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Taigi, tiek OVĮ, tiek Šiaulių apygardos teismo pirmininko nutartyse nurodyta formuluotė, t. y. (be telekomunikacijų tinklais perduodamų R. N. pokalbių mobiliojo ryšio telefono kontroliavimo ir fiksavimo) fiksavimas bei kontroliavimas kitokio susižinojimo ar veiksmų, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, apima tiek R. N., tiek jo dukters ir sodybos filmavimą ir tam, kaip ir operatyvinam sekimui (vienam iš oparatyvinės veiklos metodui), atskiros sankcijos nereikia. Atsakant į nuteistojo teiginį, kad stebint ir filmuojant jo dukros sodybą, buvo padarytas grubus įstatymų, jo ir jo dukros interesų pažeidimas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Taigi įtariamas nusikalstamų veikų darymu asmuo pats atsisako teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas. Nusikalstamai veikai netaikomas žmogaus privataus gyvenimo apsaugos principas.

Nuteistasis R. N. ginčija apylinkės teismo nuosprendį, teigdamas, kad jis nepadarė veikos, atitinkančios BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Tas, kas padarė šią veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako pagal šio BK straipsnio 2 dalį. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau iš darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja priešingai tarnybos ir valstybės interesams. Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, tai nustatinėjama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-31/2010).

Nuteistasis R. N. apeliaciniame skunde ginčija faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir skundu prašo jį išteisinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, apelianto teiginius, kuriais jis neigia kaltę, laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad nuteistojo R. N. apeliaciniame skunde deklaruojamą nekaltumą paneigia: liudytojo D. Z. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 123–124 b. l.), kur jis parodė, kad R. N. pažįsta iš darbinės pusės, R. N., būdamas darbo inspektoriumi, atvykdavo į jo vadovaujamą bendrovę. Vieną dieną R. N. buvo atėjęs pas jį į kabinėtą ir kalbėjosi apie dviračius. Pokalbio iniciatorius buvo R. N.. Jis R. N. pažadėjo vieną iš pavyzdinių dviračių. Taip pat parodė, kad dviratis nebuvo atlygis už paslaugą ar kažkokį darbą, tačiau jis nepamena, kodėl norėjo perduoti R. N. dviratį. Pamena, kad dviratis buvo skirtas asmeniškai R. N.; liudytojos R. Č. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 124 b. l.), kur ji parodė, jog R. N. vykdė darbų saugos priežiūrą bendrovėje, kurioje ji dirbo aplinkos saugos sveikatos viršininke. Ji kalbėjosi su direktoriumi D. Z., kurio prašė Z. G. gimtadienio proga skirti dviratį bei siūlė gimimo dienos proga padovanoti dviratį ir R. N.. Taip pat parodė, kad R. N. neprašė jam asmeniškai dovanoti dviračio, tačiau direktorius sutiko su tokiu jos pasiūlymu; liudytojo D. Č. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 124–125 b. l.), kur jis paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu bei tai, jog nebuvo atvejų, kad dviratis būtų dovanojamas. Taip pat parodė, kad fiziniam asmeniui dviračiai labdarai nebuvo duodami, turi būti direktoriaus sutikimas, kad dviratis būtų įteiktas kaip labdara; liudytojo J. Z. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 125 b. l.), kur jis parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku. Girdėjo, kad asmenys įsigydavo iš gamyklos dviračius pagal dovanų čekį, tačiau dviračiai nemokamai nedalinami; liudytojos G. S. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 157–158 b. l.), kur ji parodė, jog 2007 metais dirbo direktore (duomenys neskelbtini). R. Č. paprašius, sandėlyje bei ekspozicijų salėje buvo rodžiusi darbo inspektoriui dviračius. Pamena, kad dviračius apžiūrinėjo du vyrai. R. Č. pasakė, kad dviračius išsirinko ir juos reikės pristatyti. Ji D. Z. klausė, kaip reikės vežti dviračius, D. Z. pasakė, kad reikės vežti nemokamai. Dviratis buvo paimtas iš klientų aptarnavimo centro; liudytojo V. R. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 158 b. l.), kur jis paaiškino, kad yra girdėjęs, jog buvo padovanoti dviračiai. Apie dviračių dovanojimą inspektoriams žino iš nuogirdų; liudytojos J. P. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 187 b. l.), kur ji parodė, jog dirbo UAB (duomenys nekelbtini) pardavimų biuro viršininke. Apie dviračių dovanojimą fiziniams asmenims ji nieko nežino. Yra buvę keli atvejai, kai dviračiai buvo dovanojami labdaros tikslais; liudytojo G. M. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 158–259 b. l.), kur jis parodė, kad dirbo darbų vykdytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. N. teiravosi darbų saugos klausimais. Taip pat parodė, jog prieš tris metus R. N. samdė jo bendrovės darbuotojus, sudarydamas rangos sutartį. R. N. pastate jie atliko elektros montavimo darbus. Jis dirbo su elektriku V. A.. Ne visus darbus pagal sutartį atliko. Viso darbus atliko už 200 Lt. Vėliau teko važiuoti papildomai, nes neveikė pastatyti įrenginiai. Pamena, kad papildomai važiavo 2–3 kartus pats ir dar siuntė firmos žmogų. V. A. važiavo taisyti broką. Broko ištaisymo neformino. Nežino, ar R. N. vykdė jų įmonės priežiūrą; liudytojo V. A. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 159 b. l.), kur jis paaiškino, kad yra budintis elektrikas UAB „(duomenys neskelbtini)“. G. B. nurodymu jis buvo nuvykęs pas R. N. tvarkyti elektrą. Reikėjo sutvarkyti nesklandumus elektros instaliacijoje. R. N. pastate jis pajungė lemputes, apšvietimą, saunos „pečiuką“. Atlyginimą jam mokėjo darbovietė. Prietaisus, kuriuos reikėjo pataisyti, jam rodė R. N.; liudytojo A. T. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 159–160 b. l.), kur jis parodė, kad 2007 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriaus pareigose. R. N. pažįsta daug metų, nes pastarasis vykdė jo įmonėje darbų saugos priežiūrą. Dėl jokių darbų atlikimo su R. N. nesitarė. Vieną kartą jam paskambino R. N. ir paprašė išleisti J. J.. J. J. jam buvo užsiminęs, kad kažką reikia R. N. padėti, jis J. J. išleido darbo metu, šis už darbo dieną atlyginimą gavo iš įmonės; liudytojo E. J. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 160 b. l.), kur jis paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose. Žino, kad R. N. norėjo įsirengti pirtį, tėvo prašymu jis R. N. padėjo konsultuodamas. R. N. asmeniškai jo neprašė konsultuoti, jis pats taip pat nesisiūlė. Jis buvo nuvykęs pas R. N. į pirtį, kur sudarė darbų atlikimo sąmatą. Pas R. N. dirbo ne jo bendrovės darbininkai. R. N. konsultavo todėl, kad jis dirbo inspekcijoje ir kad yra tėvo pažįstamas; liudytojo J. M. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 161 b. l.), kur jis parodė, kad 2007 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės kontrolės inžinieriumi ir apsaugos viršininku, taip pat buvo atsakingas už darbų saugą. R. N. anksčiau jį pakonsultuodavo įvairiais darbo saugos klausimais. Įmonės priežiūrą vykdė R. N.. Įmonėje buvo gaminama tvora. Gamybos procese pasitaikydavo brokas. Jis ketino įsigyti brokuotą tvorą, tačiau vėliau apsigalvojo. Vieną kartą į įmonę atėjo R. N. su savo dukra. Ketino įsigyti tvorą. Jis R. N. pasiūlė broką, R. N. sutiko. Direktorius nustatė to broko pardavimo kainą. Tvoros pardavimas buvo įformintas R. N. dukros vardu; liudytojo R. V. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 161 b. l.), kur jis parodė, jog 2007–2008 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi. R. N. pažįsta, nes pastarasis buvo atlikęs jo bendrovėje patikrinimą, kaip darbų saugos inspektorius. Brokuotus gaminius parduoda už mažesnę kainą darbuotojams. Broko pardavimo aplinkybių jis nežino; liudytojos I. T. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 187–188 b. l.), kur ji parodė, jog dirbo pramogų centre UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. N. turėjo abonentą 2008 m. balandžio-liepos mėn., jis lankėsi centre ne kaip fizinis asmuo, o kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Jo apsilankymai buvo apmokami; liudytojo S. V. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (8 t., 48–49, 51, 56 b. l.), kur jis parodė, jog R. N. abonentas lankytis „(duomenys neskelbtini)“ buvo padarytas iš draugiškumo. Padaryti abonentą R. N. jis prašė A. S.; liudytojo E. K. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (8 t., 56 b. l.), kur jis parodė, jog dirba specialiųjų tyrimų tarnybos Š. valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininku. Šioje byloje jis atliko ikiteisminį tyrimą. Byloje apklausinėjo liudytoją S. V.. Pastarasis jam nurodė, kad dirbo statybos techniniu prižiūrėtoju statant (duomenys neskelbtini) sporto ir pramogų parką. S. V. nurodė, kad neprisimena įvykio, kad R. N. būtų suorganizavęs nemokamas paslaugas šiame pramogų parke. Jis pateikė S. V. telefoninio pokalbio garso įrašą. Paklausęs garso įrašą, S. V. pripažino, jog jis kalbėjosi su R. N. ir kad buvo kalbama apie nemokamų paslaugų suteikimą. Taip pat buvo kalbama, kad R. N. bus įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)a“ sąrašus ir jam bus išduota abonementinė kortelė nemokamai naudotis sporto ir pramogų parko paslaugomis. S. V. sakė, jog jis pats R. N. nesiūlė tokio abonemento. Dauguma žino, jog jis dirba statybos techniniu prižiūrėtoju ir su tokiais prašymais daug kas į jį kreipiasi. Apklausos protokole užfiksavo tokius parodymus, kuriuos jam sakė S. V.

Be to, be šių liudytojų parodymų, R. N. kaltę patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys, o būtent – 2009-06-01 (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad R. N. nuo 1999 m. pabaigos buvo priskirta kuruoti apdirbamosios pramonės įmones, tarp jų –UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 102 b. l.); 2008-06-02 (duomenys neskelbtini) skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog R. N. 2007 m. dukart inspektavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tyrė vieną skundą šios bendrovės atžvilgiu (1 t., 82–88 b. l.); 2008-04-22 kratos pas R. N. garaže protokolas, iš kurio matyti, kad kratos metu rasti du dviračiai. Ant vieno dviračio yra užrašai „P. S. C. C. Ma125/Al 6061 T. F.“, dviračio rėmo numeris – (duomenys neskelbtini). Ant kito dviračio yra užrašai „P. R.“, dviračio rėmo numeris – (duomenys neskelbtini) (1 t., 138-140 b. l.); 2008-05-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. S-10-375, iš kurio turinio matyti, kad dviračio „P. S. Comfort“ savikaina gali būti nuo 427 Lt iki 487 Lt (1 t., b.l. 196); 2009-05-26 daiktų – dviračių apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėti dviračiai: “PANTHER RONDO”, „P. S. Comfort“ ir „P. R. Trekking“ buvo surinkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nauji, nevažinėti, kokybiški ir be jokių išorinių defektų. Apžiūroje dalyvavo šios įmonės specialistas (2 t., 18–24 b. l.); 2008-07-09 telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą protokolas, iš kurio turinio matyti, kad užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai: 2007-11-27 telefoninis pokalbis Nr. 5 tarp R. N. ir R. Č., kurio metu R. Č. pasakė, kad suderino su direktoriumi dėl dviračio Z. G. ir taip pat suderino, kad dviratis būtų skirtas R. N., nes per praėjusį 50-metį nepadovanojo. Sutarė, kad R. N. su Z. G. atvažiuos išsirinkti dviračių (1 t., 108–110 b. l.); 2007-11-27 telefoninis pokalbis Nr. 34 tarp R. N. ir R. Č., kurio metu R. N. sutarė, kad R. Č. nesakys Z. G., kad ir jis gauna dviratį (1 t., 108–110 b. l.), 2007-11-29 telefoninis pokalbis Nr. 45 tarp R. N. ir R. Č., kurio metu R. Č. klausia namų adreso, sako, kad tuo pačiu atveš dviračius Z. G. ir R. N., tačiau pastarasis prašė pasikeisti dviratį į kitą modelį ir nevežti dviračio į jo namus, nes šalia darbovietė. Sutarė, kad dviratį atveš R. Č. į namus, o jis pasiims iš jos (1 t., 119-121 b. l.); telefoniniai pokalbiai Nr. 47, 159 ir 817 tarp R. N. ir R. Č., kurių metu derinamasi dėl dviračio atsiėmimo (1 t., 122–127 b. l.); 2008-04-21 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, 2007-11-29 Z. G. ir R. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ renkasi dviračius (1 t., 128–129 b. l.); 2008-06-02 (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad R. N. 2008 m. inspektavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 82–88 b. l.); UAB (duomenys neskelbtini) raštai, kuriais pateikta R. N. 2007-01-05 sutartis su UAB “ (duomenys neskelbtini)“ dėl elektros instaliacijos pirtyje (duomenys neskelbtini) (registruota R. N. dukros O. N. vardu), sąmata 400 Lt, apmokėta už dalines paslaugas 200 Lt (3 t., 65–80 b. l.); 2008-04-21 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kaip G. M. dirba R. N. dukros vardu registruotoje sodyboje (duomenys neskelbtini) (3 t., 49–52 b. l.); V. A. atvyksta ir dirba R. N. dukros vardu registruotoje sodyboje (duomenys neskelbtini) (3 t., 53–54, 57–58 b. l.); 2008-07-09 Telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą protokolas, iš kurio turinio matyti, kad užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai: Nr. 8, 64, 185, 188, 191, 255, 418, 422, 431, 943, 1012, 1020, 1148 tarp R. N. ir G. M., kuriuose jie kalbasi, tariasi dėl elektros darbų atlikimo R. N. dukros vardu registruotoje sodyboje G. G. M. sako, kad duos žmogų darbams. Taip pat R. N. prašo, kad būtų jam „duotas“ V. A. darbams pabaigti, sutaria, kad R. N. užeis pas pavaduotoją G. M., kuris duos V. A. (2 t., 95–97, 104–105, 110–116, 125–127, 164–168, 175–178 b. l., 3 t., 13–15, 41–48 b. l.); 2009-06-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtos R. N. dukros vardu registruotos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagalbinės patalpos, užfiksuota, kad įrengtame priepirtyje pakabintas vandens šildytuvas, įrengta dušo kabina, įrengta pirties patalpa, joje pakabinti du šviestuvai (6 t., 126–134 b. l.); 2008-06-02 (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad R. N. 2007 m. ir 2008 m. inspektavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 82–88 b. l.); 2009-06-03 J. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad jis parodė kokius darbus dirbo R. N. dukros vardu registruotoje sodyboje (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad pagalbinėse patalpose, durys tarp pirties ir garažo yra apskardintos skarda, kurios matmenys 79 cm x 138 cm. Šią skardą užkalė J. J. (6 t., 117–125 b. l.); 2009-06-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, iš kurio matyti, kad 2007 m. gruodžio mėnesį skardos lakštas 1,5 mm storio 79 cm x 138 cm kainavo 29,14 Lt (3 t., 107 b. l.); 2008-04-21 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kaip J. J. atvyksta ir dirba R. N. dukros vardu registruotoje sodyboje (duomenys neskelbtini) (3 t., 57–58, 63–64 b. l.); 2008-07-09 Telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą protokolai, iš kurių turinio matyti, kad užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai: Nr. 271, 289, 397, 424, 425, 961, 983 tarp R. N. ir J. J., kuriuose jie kalbasi, tariasi dėl darbų atlikimo R. N. dukros vardu registruotoje sodyboje (duomenys neskelbtini) (2 t., 128–129, 133–134, 158–159, 169–172 b. l., 3 t., 23–25, 38–40 b. l.), Nr. 426 tarp R. N. ir A. T., kurio metu R. N. prašo išleisti iš darbo J. J. (2 t., 173–174 b. l.); 2008-06-02 (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad R. N. 2007 m. inspektavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 82–88 b. l.); 2008-04-22 kratos pas R. N. namuose protokolas, iš kurio turinio matyti, kad kratos metu rasta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lokalinė sąmata. Joje nurodomi įvairūs darbai, jų kainos, medžiagų kainos. Minimi tokie pirties įrengimo darbai kaip angokraščių apdaila, tinkavimas, aptaisymas gipso kartonu, apšiltinimas, grindų betonavimas, glaistymas, durų įstatymas, dažymas ir kiti darbai. Sąmatos bendra vertė su PVM – 17949,63 Lt. Tai parodo ir patvirtina kokie darbai buvo realiai atlikti sodyboje ir kokių darbų atlikimui vadovavo E. J. (1 t., 131–135 b. l.); 2008-04-21 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti kaip E. J. atvyksta į R. N. dukros vardu registruotą sodybą (duomenys neskelbtini) (3 t., 53–56 b. l.); 2008-07-09 Telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą protokolas, iš kurio turinio matyti, kad užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai: Nr. 203, 287, 290, 302, 345, 347, 395, 408, 409, 444, 458, 783, 940 tarp R. N. ir E. J., kurių metu jie tariasi, derina ir kalbasi apie visus darbų atlikimo R. N. dukros vardu registruotoje sodyboje (duomenys neskelbtini), reikalus (2 t., 119–122, 130–133, 135–136, 140–147, 155–157, 160–163, 181–182, 185–186 b. l., 3 t., 3–5, 11–12 b. l.); 2009-06-03 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtos R. N. dukros vardu registruotos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pagalbinės patalpos, užfiksuota, kad šiose patalpose įrengtas priepirtis, dušo kabina, įrengta pirties patalpa (6 t., 126–134 b. l.); 2008-05-15 dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimta UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra, serija ELŠ, Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta 2008-03-07. Joje užfiksuoti duomenys, kad O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nupirko suvirinto vielos tinklo 5/1600x2500 54 vienetus po 50 Lt, viso už 2700,00 Lt, 57 stulpelius L-2000 po 20 Lt, iš viso už 1140 Lt ir 114 tvorų apkabų po 3,5 Lt, iš viso už 399 Lt. Visa pirkimo suma – 5002,02 Lt. Apmokėjimo terminas – 2008-03-07. Prie šios sąskaitos prisegtas A4 formato lapas, ant kurio surašytas O. M. prašymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktoriui leisti nusipirkti brokuotus tvorų elementus: 7 tinklus, 8 stulpus ir 16 apkabų. Prašymo data – 2007-07-02. Po prašymu parašyta „O. M. a/k (duomenys neskelbtini) prašymas nepasirašytas. Prašymas vizuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos inžinieriaus J. M. ir projektų vadybininko A. P.. Prie prašomų prekių prirašyti matmenys ir kainos. Yra užrašas „Leisti 07-07-02, parašas“. Žemiau prirašyta, kad 54 vnt. tinklų, 57 vnt. stulpų, 114 apkabų. Stulpų kaina pradžioje nurodyta 28, vėliau pakeista į 20 Lt. Šie dokumentai buvo apžiūrėti 2008-09-09 daiktų apžiūros protokole (4 t., 124–131 b. l.); 2008-05-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 08-169, iš kurio matyti, kad pateikiama tvoros elementų savikaina. Savikaina yra praktiškai tokia pati, už kokią ir buvo parduoti tvoros elementai R. N. (4 t., 137 b. l.); 2008-09-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 08-235, iš kurio matyti, kad pateikiami automobilio „Man“, valst. BNr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapai, iš kurių matosi, kad 2009-03-07 buvo vykstama į (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. S. vežė krovinį (4 t., 139–147 b. l.); 2009-03-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 09-113, iš kurio matyti, kad pateikiamos sąskaitos asmenų, kuriems buvo parduoti brokuoti tvoros elementai. Visi asmenys yra tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (4 t., 149-155 b. l.); 2008-04-21 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad užfiksuota, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atvyksta ir atveža tvoros elementus į R. N. dukros vardu registruotą sodybą (duomenys neskelbtini) (4 t., 119–123 b. l.); 2008-07-09 Telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą protokolas, iš kurio turinio matyti, kad užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai: Nr. 76 tarp R. N. ir J. M., kurio metu J. M. pasako, kad su direktoriumi visus klausimus ir problemas išsprendė, reikia atvežti rekvizitus, kas mokės, išrašys išankstinio apmokėjimo sąskaitą ir suorganizuos atvežimą (4 t., 105–106 b. l.), Nr. 235, 236, 237 tarp R. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. S., kuriuose jie kalbasi, kaip surasti R. N. dukros vardu registruotą sodybą (duomenys neskelbtini) ir atvežti tvoros elementus (4 t., 109–114 b. l.), Nr. 245 tarp R. N. ir J. M., kurio metu R. N. dėkoja J. M. už tvorą (4 t., 117–118 b. l.); 2008-09-29 Tarnybinis pranešimas Nr. 18-10-385, iš kurio turinio matyti, kad jame išdėstytos aplinkybės apie R. N. lankymąsi sporto ir pramogų parke „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., 173 b. l.); 2008-04-09 Telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą protokolas, iš kurio matyti, kad užfiksuotas tyrimui reikšmingas telefoninis pokalbis Nr. 945 tarp R. N. ir S. V., kurio metu S. V. pasako R. N., kad pastarasis gali eiti maudytis ir bus „M.“ sąrašuose. R. N. padėkoja ir keliskart pasako, kad lieka skolingas (4 t., 166–167 b. l.).

Taigi minėtos aplinkybės paneigia deklaratyvų nuteistojo kaltės neigimą ir parodo, kad R. N., būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju darbo inspektoriumi, – nesilaikydamas valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nevengdamas viešųjų ir privačių interesų konflikto, sistemingai piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, savo nesąžiningu elgesiu iškraipė valstybinės institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos – veiklos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės tarnautojo garbę ir orumą bei įmonių ir pavienių asmenų pasitikėjimą valstybine institucija – valstybine darbo inspekcija, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. jis, naudodamasis savo užimomis pareigomis piktnaudžiavo tarnyba siekdamas asmeninės naudos iš jo inspektuojamų įmonių, kurių atžvilgiu jis turėjo administracinius įgaliojimus (tikrinti, bausti), naudojosi šių įmonių nemokamomis paslaugomis – įmonių darbuojams nemokamai atliekant įvairius darbus jo dukters vardu registruotoje sodyboje (neatlygintinai organizuojant, koordinuojant, prižiūrint vykdomus darbus), gaudamas – dviratį, statybines medžiagas, už mažesnę, nei paprastai jos yra parduodamos kainą, o R. N. nemokamų paslaugų tiekimą, turto perdavimą nemokamai ar sumažintomis kainomis, organizuodavo įmonės vadovai ir įmonės darbuotojai, kurie buvo atsakingi įmonėse būtent už darbo saugą, arba įmonės suteikė paslaugas nemokamai, siekdamos jo palankumo ateityje dėl jo užimamų pareigų.

Nors nuteistasis skunde ir nurodo, kad jam neaišku, kuo konkrečiai remiantis teismas padarė išvadas apie jo kaltę, jog nėra jokių motyvų, kodėl teismas nesirėmė jo parodymais, kad operatyvinėmis priemonėmis surinkti įrodymai nuosprendyje išdėstyti taip, kad jų suprasti neįmanoma, tai, pasak apelianto, nuosprendį daro nesuprantamą ir užkerta kelią gintis, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis R. N. suprato, kuo yra kaltinamas, ir gana aktyviai gynėsi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu. Taigi jo teisės į gynybą pažeistos nebuvo. O ta aplinkybė, kad apeliantui nuosprendyje išdėstyti įrodymai atrodo taip, kad jų suprasti neįmanoma, esant anksčiau aptartiems ir išanalizuotiems įrodymams, nuteistojo R. N. kaltės nepaneigia.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad dviratį jam padovanojo UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotoja R. Č., kaip senam bičiuliui, visiškai to nesiejant su jo einamomis pareigomis bei kad jis niekada nesitarė su R. Č., jog jam padovanotų dviratį, tai buvo jos iniciatyva, atmestini kaip nepagrįsti. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų liudytojo D. Z. parodymų matyti, kad jis kalbėjo su R. N. apie dviratį ir kad pats R. N. buvo šio pokalbio iniciatorius (7 t., 123–124 b. l.), ir tai, be kita ko, atitinka ir rašytinę bylos medžiagą, t. y. 2008-07-09 telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą protokolą, iš kurio turinio matyti, kad telefonininio pokalbio metu R. Č. pasakė R. N., kad suderino su direktoriumi dėl dviračio Z. G. ir taip pat suderino, kad dviratis būtų skirtas jam (1 t., 108–110 b. l.). 2007-11-27 telefoninio pokalbio metu R. N. savo žmonai G. N. pasakė, kad R. Č. „prilenkė“ direktorių ir dviratį gaus ne tik Z. G., bet ir jis (1 t., 111–112 b. l.). Taigi, vien jau iš šių duomenų matyti, kad R. N. dviratį gavo ne iš R. Č., bet iš UAB (duomenys neskelbtini) tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad daug byloje apklaustų liudytojų parodė, kad fiziniams asmenims dviračiai nedovanojami. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina R. N. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jomis nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais, nuteistojo R. N. teiginiais.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad apklausiant teisme liudytoju D. Z. jam nebuvo skirtas vertėjas, nors jis nepakankamai gerai moka lietuvių kalbą ir jis akivaizdžiai matė, kad liudytojas nesupranta visų jam užduodamų klausimų ir jų niuansų, kalbėjo apie dviratį, kuris buvo dovanojamas Z. G., o ne jam, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi iš liudytojo D. Z. parodymų turinio, duotų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, priešingai nei teigia apliantas, matyti, kad jis aiškiai nupasakojo situaciją ir atsakė į visus jam užduotus klausimus. Be to, aptariamas liudytojas parodė ir tai, kad jis lietuviškai supranta gerai ir kad vertėjas jam nereikalingas (7 t., 123–124 b. l.). Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojo D. Z. parodymų patikimumu ir šį nuteistojo teiginį laiko jam nepalankių liudytojo parodymų išraiška.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei pagal ekonominę veiklą, nei pagal priskirtą teritoriją niekada nebuvo priskirtos kontroliuoti jam ir kad jis nebuvo susijęs su darbų sauga bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl negalėjo daryti jokios įtakos jų atliekamame darbe, atmestini. Iš byloje esančios Valstybinės darbo inspekcijos rašto ir pateiktų sąrašų matyti, kad R. N. 2007 m. inspektavo UAB „(duomenys neskelbtini)” (1 t., 86 b. l.), o 2008 m. inspektavo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 88 b. l.).

Taip pat atmestinas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad E. J. pažinojo kaip savo draugo sūnų, dėl asmeninės pažinties, o ne dėl tarnybinių santykių paprašė E. J. konsultacijų statybos srityje, kadangi tai paneigia liudytojo E. J. parodymai, duoti apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (7 t., 160 b. l.), kur jis paaiškino, kad R. N. konsultavo todėl, kad jis dirbo inspekcijoje ir kad yra tėvo pažįstamas.

Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kurie susiję, apelianto manymu, su teismo posėdžių protokoluose neužfiksuotomis aplinkybėmis, atmestini. Lietuvos Respublikos BPK 261 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis dėl apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokole esančių netikslumų, todėl kolegija sprendžia, kad šie ir kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai – deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o yra tik nuteistojo nepasitenkinimo išraiška dėl jam nepalankaus teismo priimto nuosprendžio.

Atsakant į nuteistojo teiginį, kad jis niekada nebuvo paskirtas kontroliuoti S. V. IĮ, jie su juo yra seni bičiuliai, ir teigia, kad nei jam, nei UAB „(duomenys neskelbtini)” nebuvo jokio reikalo siekti jo palankumo, pažymėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto Nr. SD-12749, matyti, kad R. N. 2004 m. inspektavo S. V. įmonę ir surašė reikalavimą (5 t., 24–27 b. l.), o iš 2008-04-09 telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą, protokolo matyti, kad telefoninio pokalbio metu S. V. pasakė R. N., kad pastarasis gali eiti maudytis ir bus „(duomenys neskelbtini)“ sąrašuose. R. N. padėkojo ir keliskart pasakė, kad lieka skolingas (4 t., 166–167 b. l.). Taigi minėtos aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, rodo, kad vis dėlto R. N. kontroliavo S. V. individualią įmonę, kuri verčiasi statybų priežiūra, iš to išplaukia, kad S. V. individuali įmonė siekė palankumo ateityje ir nuteistajamjam prašant, suteikė jam tris mėnesius nemokamai naudotis (duomenys neskelbtini) sporto ir pramogų parko paslaugomis, įtraukdami jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamų darbuotojų, besinaudojančių sporto ir pramogų parko paslaugomis sąrašą.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismo padaryta išvada, jog jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl jo veiksmų valstybė patyrė didelės žalos, neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi byloje nėra nustatyta, kad jis nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas, o įvykiai, kuriuos teismas nuosprendyje pateikia kaip jo padarytas nusikalstamas veikas, nesusiję su jo tiesioginių pareigų vykdymu, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad didelės žalos požymis yra vertinamasis, ir apie žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes bei veikos pobūdį. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad R. N. siekdamas asmeninės naudos iš jo inspektuojamų įmonių, kurių atžvilgiu jis turėjo administracinius įgaliojimus (tikrinti, bausti), arba įmonių, kurios, žinodamos jo užimamas pareigas tikėjosi jo palankumo ateityje, priimdamas iš aptartų įmonių atstovų dovanas (dviratį, pigesnes statybines medžiagas, abonentą į sporto klubą, nemokamas konsultacijas, neatlygintiną darbą), privalėjo suprasti, kad tokie jo veiksmai nesuderinami su tarnybos interesais ir kad taip veikdamas jis siekia asmeninės naudos bei daro žalą valstybės interesams (diskredituoja valstybės tarnautojo vardą, menkina valstybinės institucijos autoritetą jam pavaldžių asmenų akivaizdoje). Be to, būtina pastebėti, kad nors įmonių atstovai iš esmės geranoriškai sutiko padėti R. N., tačiau ir tai nereiškia, kad jie nesuprato, jog R. N. tokiu būdu piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir viršija savo įgaliojimus. Toks geranoriškas R. N. inspektuojamų įmonių atstovų sutikimas padėti valstybės tarnautojui, turinčiam jų atžvilgiu administracinius įgaliojimus, yra suprantamas, kaip pagrįstas jų manymas, kad atsisakymas gali turėti įtakos jų tolimesniam darbui. Todėl kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo einamų pareigų svarbą, nusikalstamos veikos trukmę, su neteisėtais veiksmais susijusių asmenų skaičių, tai, kad buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas valstybinės institucijos autoritetas jiems pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, padarė pagrįstą išvadą, kad taip buvo padaryta didelė žala valstybės interesams (LAT nutartis Nr. 2K-31-2010).

Taip pat nepagrįsti ir kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad teismas parodė akivaizdų šališkumą ir rėmėsi tik kaltinamajame akte surašytais prokuroro teiginiais bei tai, kad jis bylos nagrinėjimo metu jautė prokuroro ir teismo šališkumą – tiek prokuroras, tiek teismas akivaizdžiai laikėsi tik jį kaltinančios pozicijos, įrodymų netyrė visapusiškai, nekreipė dėmesio į jo parodymus, nesirėmė tais liudytojų parodymais, kurie jam buvo palankūs. Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokoluose užfiksuota, kad nušalinimų teisėjui nėra. Apeliantas nenurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl kurios nors iš aplinkybių, numatytų BPK 58 straipsnyje. Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą nuteistasis įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus. To akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas ar padarė kitus apelianto skunde nurodytus pažeidimus.

Dėl nuteistojo R. N. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir kitų jo apeliacinio skundo argumentų

Nors nuteistasis R. N. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs ir Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą ir kitus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis ginčija faktines šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, juos atmeta, kadangi juos paneigia bylos duomenys: liudytojų J. P. (7 t., 186 b. l.), I. J. (7 t., 186–187 b. l.) parodymai, duoti pirmosios instancijos teimo posėdžių metu, kur J. P. patvirtino mačiusi padirbtą diplomą, o I. J. parodė J. J. paprašyta davusi pastarajam G. J. diplomą, kurį po kelių dienų jai grąžino; 2008-04-22 kratos pas J. J. namuose protokolas, iš kurio turinio matyti, kad kratos metu rastas ir paimtas pagamintas netikras Š. K. D. politechnikumo diplomas (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas 2008-08-26 daiktų apžiūros protokole (4 t., 11–15 b. l.); 2008-04-22 kratos pas M. Š. namuose protokolas, iš kurio turinio matyti, kad kratos metu jo namuose rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris „A.“, nešiojama atmintinė „My flash“, išorinis kietasis diskas „Iomega“ ir 21 vnt. kompaktinių diskų. 2008-05-29 disko apžiūros metu rastos rinkmenos, kuriose yra duomenys apie padirbtą diplomą (4 t., 17–42 b. l.); 2008-04-22 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad J. J. lankė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto kursus (grupė 04-02), pateikė netikro diplomo kopiją, patvirtintą UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu (4 t., 53–56 b. l.); 2008-05-21 kolegijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1.17), iš kurio matyti, kad Š. K. D. politechnikumo diplomas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ne J. J., o V. K. (4 t., 61–63 b. l.).

Iš kito kaltinamojo, J. J., parodymų, duotų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (8 t., 57–58 b. l.), matyti, kad jam lankant kursus, kurie ruošia saugos darbų specialistus, jis sutiko R. N., kuriam pasipasakojo apie direktoriaus pasiūlymą užimti saugos darbų specialisto pareigas ir jo pasiteiravo, kokie yra reikalingi dokumentai. R. N. jam pasakė, kad yra reikalingas aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas. Kai sužinojo, kad reikalingas aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas, jis pasakė R. N., kad viskas žlunga. R. N. jam pasakė, kad turi pažįstamą kompiuteristą, kuris galėtų padaryti aukštesniojo išsilavinimo diplomą. Tuo metu apie pasekmes jis nepagalvojo ir sutiko su šiuo pasiūlymu. Pas M. Š. į darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuėjo kartu su R. N.. R. N. jam pasakė, kad suves su M. Š. dėl diplomo padarymo. Jis buvo R. N. pasiteiravęs, kada bus padarytas diplomas. R. N. žadėjo pasiteirauti M. Š.. Pažymėtina, kad nors M. Š. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, ar R. N. buvo žinoma apie minėtą diplomą, bei teigė, jog su R. N. telefonu apie diplomą nekalbėjo, tačiau tai, net be kito kaltinamojo J. J. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (8 t., 57–58 b. l.) paneigia ir 2008-04-21 telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą protokolai, juose užfiksuoti pokalbiai tarp R. N., J. J. ir M. Š., Nr. 186, Nr. 240, Nr. 244, Nr. 263, Nr. 336, Nr. 385, Nr. 386, Nr. 403, Nr. 452, dėl dokumento – diplomo – klastojimo, iš kurių matyti, kad R. N. skambindavo M. Š. ir rūpinosi, kad kuo greičiau būtų pagamintas netikras dokumentas, o apie gamybos eigą informuodavo J. J. (3 t., 152–153, 157–158, 159–160,166–168,173–174, 175–176,177–179,182–183, 190–191 b. l.). Todėl teismas neturi pagrindo netikėti J. J. parodymais, kadangi jie, priešingai nei M. Š. parodymai, siejasi su kitomis bylos aplinkybėmis – telekomunikacijų (elektroninių ryšių) tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo, vykdant operatyvinį tyrimą protokolais, iš kurių susidaro išsamus nusikalstamos veikos vaizdas, t. y., kad R. N. vis dėlto žinojo apie M. Š. ir J. J. susitarimą dėl netikro diplomo pagaminimo, nes telefonu prašė M. Š. pagaminti netikrą diplomą, skambinėjo J. J. ir M. Š. teiraudamasis dėl netikro diplomo pagaminimo terminų. Taigi R. N. patarimais ir prašymais padėjo suklastoti dokumentą. Kolegija M. Š. parodymus vertina, kaip jo siekį padėti išvengti baudžiamosios atskomybės R. N..