Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2012-08-27 · Civilinė byla Nr. P2-16-641/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-27
Bylos Nr.
P2-16-641/2012
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-00764-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Milvydaitė
Suinteresuotas asmuo
S. J.
Civilinė byla Nr. P2-16-641/2012Teisminio proceso Nr. 2-41-3-00764-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.10.3.; 117.2.; 129.1; 129.13.
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 27 d.Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio A. L. prašymą suinteresuotiems asmenims S. J. įmonei, UAB „KOMEKSIMAS‘, S. J. dėl vykdomojo rašto vykdymo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. L2-1074-641/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis, remdamasis CPK 589 str., prašo teismo išaiškinti teismo vykdomojo rašto Nr. L2-1074-641/2012 vykdymo tvarką nurodant, ar antstolis, vykdymas teismo vykdomąjį raštą, gali nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą. Nurodo, jog jis vykdo 7810,64 Lt sumos (kurią sudaro 7752,64 Lt skola ir 58,00 Lt žyminis mokestis) išieškojimą iš skolininko S. J. įmonės išieškotojos UAB „KOMEKSIMAS“ naudai pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-06-11 teismo įsakymą Nr. L2-1074-641/2012. Nurodo, jog patikrinus skolininko turtą buvo nustatyta, jog skolininkas turto turi, tačiau jis yra įkeistas hipoteka, o kadangi antstolis, vykdydamas išieškojimą, gali areštuoti tik asmens, kuris nurodytas skolininku vykdomajame dokumente, turtą, nurodo, jog jam nėra aišku, ar teismas vykdomuoju raštu leido išieškojimą nukreipti į S. J. įmonės savininko S. J. turtą.

LR Konstitucijos 109 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teismai šią misiją įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinama teisė į teisminę gynybą ir turint galutinį teismo sprendimą, asmuo turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.).Kasacinės instancijos teismas dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformavęs savo poziciją ir ne kartą pasisakė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007;2007-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.). Kitoks traktavimas akivaizdžiai prieštarautų sprendimo išaiškinimo instituto paskirčiai. Civiliniame procese egzistuoja ir kitas išaiškinimo institutas, t. y. įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką (CPK 589 str. 1 d.). Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos (tiek CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d.) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-238/2007). Teismas, priklausomai nuo antstolio prašymo, turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien pačią vykdymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo įsakymas išduodamas CPK 436 str. nustatyta tvarka. Skirtingai nei sprendimas, pats teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str.), kuris savo turiniu turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus (CPK 436 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinės bylos Nr. L2-1074-641/2012 medžiagos matyti, jog skolininku procese buvo patraukta S. J. įmonė (civilinės bylos Nr. L2-1074-641/2012 1 b.l.). Iš jos Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-06-11 įsakymu priteistos piniginės sumos kreditorės UAB „KOMEKSIMAS“ naudai (civilinės bylos Nr. L2-1074-641/2012 14 b.l.). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2012-07-04 ir išsiųstas kreditoriui vykdymui (civilinės bylos Nr. L2-1074-641/2012 25 b.l.). Iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2012-08-27 išplėstinio išrašo matyti, jog S. J. įmonės teisinė forma yra individuali įmonė, o jos vadovas ir savininkas nuo įmonės įregistravimo 1991-03-01 yra S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (4-6 b.l.).

Remiantis Lietuvos Respublikos Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d., individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokio juridinio asmens turtas priklauso jam nuosavybės teise, o turtą sudaro individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir įmonei perduotas turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Kaip ir kiti juridiniai asmenys, individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 str. 1 d.). Tačiau tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas (CK 2.50 str. 4 d.). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari. Vykdymo procese išieškojimo iš individualios įmonės tvarką nustato CPK 673 str., pagal kurį, jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.

Atsižvelgiant į tai, jog skolininkas S. J. įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo, kurio savininkas yra S. J. bei anksčiau nurodytų normų analizę, teismas išaiškina, jog vykdant Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. teismo įsakymu Nr. L2-1074-641/2012 priteistų piniginių sumų išieškojimą iš skolininko S. J. įmonės, išieškotojos UAB „KOMEKSIMAS“ naudai, nesant S. J. įmonės turto ar jo neužtenkant prievolėms įvykdyti, išieškojimą galima nukreipti į įmonės savininko S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninį turtą (CK 2.50 str. 4 d., CPK 673 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 589 str., 593 str., 673 str.,

nutaria:

antstolio A. L. prašymą tenkinti.

Išaiškinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. teismo įsakymo vykdymo tvarką nurodant, kad vykdant priteistų piniginių sumų išieškojimą iš skolininko S. J. įmonės, juridinio asmens kodas 144299726, buveinė- (duomenys neskelbtini) išieškotojai UAB „KOMEKSIMAS“, juridinio asmens kodas 141908613, A/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele bankas, banko kodas 72900, buveinė- J. Zauerveino g. 18, Klaipėda, veiklos adresas- Serbentų g. 222, Šiauliai, nesant S. J. įmonės turto ar jo neužtenkant prievolėms įvykdyti, išieškojimą galima nukreipti į S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninį turtą.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė