Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-04 · Administracinė byla Nr. I3-2638-1047/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
I3-2638-1047/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00637-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Beata Martišienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-2638-1047/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00637-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1P-1746 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo S. D.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą, atsiradusį dėl jo perkėlimo iš Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto (toliau – ir MGP) inspektoriaus A lygio 8 kategorijos pareigų į MGP inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas (t. 1, b. l. 1–5).

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas yra neadekvati, neteisėta, nes paskirta remiantis prielaidomis, t. y. neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Paaiškino, jog dirbo miškingoje pasienio zonoje, kurioje kontrabandos vežėjai naudojasi miško keliukais. Slapto stebėjimo tikslas – pažeidimus darantys asmenys neturi matyti juos stebinčių pareigūnų. Aplinkybė, kad automobilio variklis buvo įjungtas, o šviesos užgesintos, nėra pagrindas teigti, kad jis nevykdė pareigų. Automobilio variklis nebuvo išjungtas dėl to, kad būtų galima operatyviai pradėti persekioti tikrinamus asmenis, negaištant laiko automobiliui užvesti. Iš patikrinimo duomenų neaišku, kur tikrinimo metu buvo tikrintojai, kai nustatė tarnybinio automobilio buvimo vietą, neaiški programa „Akis“ ir jos panaudojimo teisėtumas. Per visą stebėjimo laiką, išskyrus 7 filmavimo minutes, tikrintojai buvo nutolę nuo tarnybinio automobilio, todėl kyla abejonės, ar jie naktį išvis ką nors matė. Išvados, kad iš tarnybinio automobilio niekas neišlipo ar įlipo, yra grįstos tik prielaidomis.

Pareiškėjas nesutiko, kad jis laikotarpiu nuo 4.56 val. iki 5.03 val. pažeidė darbo drausmę. Pamaina trunka 14 val., poilsiui skiriama 30–45 min. ir šis laikas įsiskaičiuojamas į darbo laiką. Poilsio laiką ir trukmę pareigūnas pasirenka savo nuožiūra, atsižvelgęs į esamą situaciją.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti (t. 1, b. l. 24–28).

Atsakovas paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo atliktas vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir Taisyklės). Tarnybinio patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo paskirtas atsakingu už MGP ekipažo darbo organizavimą, paskirtų užduočių vykdymą ir darbo drausmę, tyčia ir sistemingai nevykdė jam paskirtų užduočių, priimtas įsakymas skirti jam tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnės kategorijos pareigas. Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo 2017 m. balandžio 18 d. išvadą Nr. 7B-1535 (toliau – ir Išvada), kurioje surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas tyčia ir sistemingai nevykdė jam paskirtų užduočių, taip pat nustatyti teisės aktai, kuriuos jis pažeidė minėtais veiksmais, taigi tarnybinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl įjungto automobilio variklio ir užgesintų šviesų. Paaiškino, kad MGP ekipažas, kurio vyresniuoju paskirtas pareiškėjas, nebuvo jam priskirtose pareigų ir užduočių atlikimo vietose, todėl nėra pagrindo teigti, jog ekipažas atliko paskirtas užduotis. Nesutiko ir su pareiškėjo teiginiais dėl poilsio laiko. MGP darbas organizuojamas nepertraukiamai, todėl pertrauka pailsėti ir pavalgyti įskaitoma į darbo laiką ir pareigūnas šia pertrauka neturi teisės naudotis savarankiškai, t. y. jis išlieka darbdavio žinioje (pareigūnai negali miegoti ar savavališkai pasitraukti iš paskirties vietos), o pareigūnui kompensuojama už tą laiką mokant darbo užmokestį. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Muitinės mobiliųjų grupių ekipažų stebėjimo sistemos „Akis“ naudojimas yra patvirtintas Departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1B-418. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas konstatuotas įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą ir nėra grindžiamas vien tik sistemos „Akis“ parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2006-764/2018 pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1P-1746, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas, įpareigojo atsakovą išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą, atsiradusį dėl jo perkėlimo iš Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto inspektoriaus A lygio 8 kategorijos pareigų į Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas (t. 2, b. l. 72–77).

2020 m. vasario 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-971-1062/2020 atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t 2., b. l. 87–94).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2017 m. kovo 9 d. Departamento Imuniteto tarnyba surašė Tikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad 2017 m. kovo 9 d. nuo 2 val. iki 5 val. 3 min. buvo tikrinti Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnai S. D. (D.) ir J. V. (t. 1, b. l. 177).

Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas D. S. 2017 m. kovo 10 d. tarnybiniame pranešime Nr. 3TT-34 Departamento Imuniteto tarnybos viršininką informavo, kad kartu su Departamento vyriausiuoju tyrėju R. S. bei Vilniaus teritorinės muitinės laikinai atliekančiu direktoriaus pavaduotojo funkcijas A. S. atliko vyresniųjų inspektorių S. D. (S. D.) ir J. V. tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą. Tikrinimo metu nustatė, kad 2017 m. kovo 9 d. apie 2 val. tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ekipažo Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjo Šalčininkų r. šalia kelio Nr. 3927 esančiame miškelyje. Tamsoje priėjus prie automobilio nieko nesimatė, tik girdėjosi užvestas automobilio variklis, pareigūnai iš šios vietos iki 04:54 val. niekur nevažiavo, 4:56 val. pašvietus žibintuvėliu, matėsi, kad jie, atlenkę automobilio sėdynes, miega. Po to, pabeldus į durelių stiklą, pareigūnai buvo pažadinti (t. 1, b. l. 178).

Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis tarnybos viršininko funkcijas, 2017 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 6BE-422 Departamento generalinį direktorių informavo, kad Imuniteto tarnybos pareigūnai 2017 m. kovo 9 d. nuo 2 val. iki 5:03 val. atlikę Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyresniųjų inspektorių S. D. (S. D.) ir J. V. tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą, nustatė, kad šie pareigūnai 2017 m. kovo 9 d. atlikdami pareigas naktinės pamainos metu miegojo tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) šalia kelio Nr. 3927 esančiame miškelyje, nors pagal 2017 m. kovo 8 d. užduotį Nr. 7NMB1003034 nuo 22:00 val. iki 5:30 val. privalėjo dirbti Šalčininkų kelio poste – atlikti transporto priemonių, atvykusių į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, rekontrolę, dokumentų patikrą ir kitas nurodytas užduotis (iš viso 6 užduotis). Taip pat informavo, kad, atlikę šių pareigūnų, pagal iš anksto sudarytą darbo planą dirbančių tarnybiniu automobiliu GPS analizę (programa „Akis“), nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 11, 13, 18, 23, 26, 28 d., vasario 2, 7, 10, 17, 22, 25, 27 d., kovo 4, 9 d. nevykdydamas jam paskirtų užduočių, po kelias valandas per pamainą praleido miško keliukuose ir aikštelėse toliau nuo kelio (galimai miegodamas tarnybiniame automobilyje), viršydamas jam darbo plane nustatytą 0,5 val. pietų ir poilsio laiko limitą (t. 1, b. l. 146–148).

Departamento generalinis direktorius 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1B-213 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui sudarymo“ sudarė komisiją Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto vyresniųjų inspektorių S. D. (S. D.) ir J. V. galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti“ (toliau – ir Komisija), kuriai pavedė teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti motyvuotą išvadą (t. 1, b. l. 56). Departamento generalinio direktoriaus 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1B-216 nurodyta Komisijai ištirti dar ir posto inspektorės V. Š. (Š.) ir posto viršininko R. Š. galimus tarnybinius nusižengimus (t. 1, b. l. 57).

2017 m. kovo 21 d. Komisija pareiškėjui surašė Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-1283 (toliau – ir Pranešimas), kuriuo prašė pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 62–63). Pareiškėjui šis Pranešimas įteiktas 2017 m. kovo 23 d. (t. 1, b. l. 61).

2017 m. kovo 23 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad su Pranešime išdėstytais teiginiais nesutinka, vykdydamas tarnybines pareigas nusižengimų nepadarė, visos užduotys buvo vykdomos pagal viršininko nurodymus ir suformuluotas Tikslinio tikrinimo užduotyje (t. 1, b. l. 143).

2017 m. balandžio 5 d. Komisijos pirmininkas pranešimu Nr. 7B-1432 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ prašė pratęsti terminą tarnybinei nuobaudai skirti (t. 1, b. l. 58).

2017 m. balandžio 6 d. Komisija patikrino vietas, kuriose pagal AKIS duomenis stovėjo pareiškėjas su J. V. ir galimai nevykdė jiems paskirtų užduočių, apklausė pareiškėją ir J. V. apie minėtas vietas, surašė Įvykio vietos apžiūros aktą Nr. 7B-1445 (t. 1, b. l. 120–121).

Pareiškėjas 2017 m. balandžio 11 d. paaiškinime Nr. 8P-880, kurį davė Komisijai, dalyvaujant Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkei, nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. dirbdamas patrulyje su automobiliu (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) netoli Šalčininkų kelio posto, t. y. vietoje, kur buvo tikrinti, stebėjo aplinką, tačiau, ar naudojo papildomas priemones aplinkai stebėti, neprisimena. Paaiškino, kad įprastai aplinkai stebėti nakties metu naudoja prožektorius, automobilio šviesas. Patikrinimo metu tai galėjo būti trumpa pertraukėlė (iki 15 min.) poilsiui, kurią daro 1–3 kartus per pamainą, kiek laiko tuo metu užtruko, neprisimena. Nurodė, kad sprendimą vykdyti pareigas šioje vietoje priėmė kartu su kolege J. V. (t. 1, b. l. 118).

2017 m. balandžio 12 d. Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis tyrėjas D. S. pateikė paaiškinimą Komisijai „Dėl atlikto tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimo“, kuriame nurodė, kad 2017 m. kovo 9 d. atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos ir elgesio tikrinimą. Nurodė, kad 2 val. 5 min. visiškoje tamsoje priėjo prie ekipažo Nr. VM01, girdėjo automobilio veikiantį variklį, salone buvo visiška tamsa, jokių asmenų prie automobilio nebuvo. Pabuvę 2 min. grįžo prie savo automobilio ir stebėjo ekipažą VM01 iki 4 val. 55 min. Tuo metu automobilis niekur nejudėjo, šviesos nebuvo įjungiamos, iš automobilio niekas neišlipo, prožektoriumi niekas nešvietė. Kitų automobilių nepravažiavo. Apie 4 val. 56 min. priėjo prie ekipažo VM01, pašvietė žibintuvėliu, matė du miegančius žmones atloštose sėdynėse. Pabeldė į durelių stiklą, pažadino pareiškėją ir J. V..

Departamento generalinio direktoriaus sudaryta komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą pagal minėtame 2017 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją dėl, be kita ko, S. D. veiksmų, Išvadoje konstatavo, kad MGP vyresnysis inspektorius S. D., 2017 m. sausio 11, 13, 23, 28 d., vasario 2, 7, 10, 17, 22, 25, 27 d., kovo 4 ir 9 d. paskirtas ekipažo vyresniuoju, būdamas atsakingas už MGP ekipažo darbo organizavimą, užduočių vykdymą ir darbo drausmę, privalėdamas vykdyti paskirtas užduotis, to tinkamai neatliko, nes: 2017 m. sausio 11 d. nuo 15:06 val. iki 17:00 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 11 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002230, 2017 m. sausio 13 d. nuo 1:38 val. iki 5:49 val. nevykdė MGP viršininko R. Š. žodžiu perduotų užduočių dirbti: Šalčininkų KP, ir vykdyti užduotis – darbas poste, rekontrolė posto prieigose, keliai A15, 104, 126, 127, 5003, 105, 3909, 5213, šalia jų esančios teritorijos, Stasylų GS, Eišiškių PKP; 2017 m. sausio 23 d. nuo 2:15 val. iki 5:45 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 20 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002373, 2017 m. sausio 26 d. nuo 12.53 val. iki 15:29 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 25 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002438; 2017 m. sausio 28 d. nuo 2:34 val. iki 5:47 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. sausio 27 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB100247; 2017 m. vasario 2 d. nuo 1:48 val. iki 5:39 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 2 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002530; 2017 m. vasario 7 d. nuo 1:34 val. iki 5:28 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 6 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002601; 2017 m. vasario 10 d. nuo 13:39 val. iki 15.56 val. nevykdė MGP viršininko R. Š. žodžiu perduotų užduočių dirbti: tikrinimo vieta – Medininkų KP, užduotis – darbas poste, rekontrolė posto prieigose, keliai A3, 5235, 5213, 3909, 104, 101, 106, šalia jų esančios teritorijos, Šumsko PKP; 2017 m. vasario 17 d. nuo 1:55 val. iki 5:52 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 15 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002704; 2017 m. vasario 22 d. nuo 2:10 val. iki 5:34 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 21 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002786; 2017 m. vasario 25 d. nuo 14.40 val. iki 16:52 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 24 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002848; 2017 m. vasario 27 d. nuo 1:07 val. iki 5:48 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. vasario 24 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002855; 2017 m. kovo 4 d. nuo 1:49 val. iki 5:50 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. kovo 3 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1002962; 2017 m. kovo 9 d. nuo 1:53 val. iki 5:03 val. nevykdė paskirtų užduočių, numatytų 2017 m. kovo 8 d. tikslinio tikrinimo užduotyje Nr. 7VMB1003034. Konstatavo, kad šia veika (neveikimu) šiurkščiai pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės MGP vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr. 3, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-328, 7.1, 7.14, 7.18 papunkčius, MGP tipinių nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1B-256, 7 ir 16 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių reikalavimus. Komisija konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia ir sukėlė neigiamas pasekmes – minėtais laikotarpiais nevykdyta pažeidimų prevencija, neužkardyti galimi nusižengimai ar nusikalstamos veikos, nepagrįstai naudotas tarnybinio automobilio kuras. Komisija nustatė tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų, t. y. pareigūnai S. D. ir J. V. 2017 m. balandžio 11 d. paaiškinimuose patvirtino, kad sprendimą 2017 m. kovo 9 d. vykdyti pareigas minėtoje vietoje priėmė kartu su ekipažo partneriu (t. 1, b. l. 65–93). Pareiškėjas su Išvada supažindintas 2017 m. balandžio 26 d. (t. 1, b. l. 93).

Departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 2 dalimi, 35 straipsnio 2 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi ir, atsižvelgdamas į Išvadą, ginčijamu įsakymu paskyrė pareiškėjui (A lygis, 8 kategorija) tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnės kategorijos pareigas ir nuo 2017 m. gruodžio 27 d. perkėlė į Vilniaus teritorinės muitinės MGP inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas. Tuo pačiu įsakymu suteikė jam III klasės muitininko pareiginį laipsnį bei pavedė finansų skyriui mokėti jam už pareiginį laipsnį 0,3 koeficiento bazinio dydžio priedą iš Vilniaus teritorinei muitinei skirtų asignavimų, o Vilniaus teritorinei muitinei (D. K.) pasirašytinai supažindinti jį su šiuo įsakymu (t. 1, b. l. 6, 54). Su šiuo įsakymu pareiškėjas supažindintas 2018 m. sausio 16 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Įsakymu paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą ginčo laikotarpiu reglamentavo Statutas. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. 2020 m. vasario 26 d. LVAT administracinėje byloje Nr. A-971-1062/2020 atmetė pareiškėjo argumentus dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti praleidimo, nenustatė esminio procedūrinio pažeidimo šiuo aspektu (25 punktas), todėl teismas vadovaujasi LVAT išaiškinimais ir daugiau dėl šių argumentų, kuriuos pareiškėjas išdėstė skunde, nepasisako.

LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas turi išnagrinėti ginčą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės (2020 m. vasario 26 d. LVAT nutarties 28 punktas).

Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

1. Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už Vilniaus teritorinės muitinės MGP vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr. 3, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-328 (toliau – ir Pareigybės parašymas), 7.1, 7.14, 7.18 papunkčių, MGP tipinių nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1B-256 (toliau – ir Nuostatai), 7 ir 16 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (toliau – ir Etikos kodeksas), 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčių pažeidimą.

Pareigybės aprašymo 7 punkte nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės MGP vyresnysis inspektorius privalo laiku ir tinkamai vykdyti teritorinės muitinės viršininko, jo pavaduotojo, kuruojančio MGP, MGP viršininko, jo pavaduotojo, MGP ekipažo vyresniojo, Lietuvos muitinės ryšių valdymo centro pavedimus, susijusius su skyriui priskirtų funkcijų vykdymu (7.1 papunktis), pavedus MGP viršininkui atlikti MGP ekipažo vyresniojo funkcijas (7.14 papunktis), vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas pagal šį pareigybės aprašymą ir MGP nuostatus (7.18 papunktis).

Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad Išvados atskirose dalyse nesutampa, kuriomis dienomis pareiškėjui inkriminuojamas tarnybinių pareigų nevykdymas (pavyzdžiui, Išvados 22 puslapyje nurodyta, kad pareiškėjas tarnybinių pareigų nevykdė 2017 m. sausio 11 d.,13 d., 23 d., 28 d., vasario 2 d., 7 d., 10 d., 17 d., 22 d., 25 d., 27 d., kovo 4 d. ir 9 d. Tačiau Išvados 23 puslapyje nurodyta, kad pareiškėjas pareigų nevykdė ir 2017 m. sausio 26 d.). Kadangi lieka neaišku, ar tai techninės klaidos ar sistemiškas elgesys (analogiški netikslumai Išvadoje yra dėl J. V.), teismas šiuos neaiškumus aiškina pareiškėjo naudai ir eliminuoja ginčo datas iš inkriminuojamų pareiškėjui veikų sąrašo (t. y. 2017 m. sausio 18 d., sausio 26 d. neanalizuojamos).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad Departamentas įrodė, kad 2017 m. sausio 11 d. nuo 15 val. 6 min. iki 17 val., sausio 13 d. nuo 1 val. 38 min. iki 5 val. 49 min., sausio 23 d. nuo 2 val. 15 min. iki 5 val. 45 min., sausio 28 d. nuo 2 val. 34 min. iki 5 val. 47 min., vasario 2 d. nuo 1 val. 48 min. iki 5 val. 39 min., vasario 7 d. nuo 1 val. 34 min. iki 5 val. 28 min., vasario 10 d. nuo 13 val. 39 min. iki 15 val. 56 min., vasario 17 d. nuo 1 val. 55 min. iki 5 val. 52 min., vasario 22 d. nuo 2 val. 10 min. iki 5 val. 34 min., vasario 25 d. nuo 14 val. 40 min. iki 16 val. 52 min., vasario 27 d. nuo 1 val. 7 min. iki 5 val. 48 min. ir kovo 4 d. nuo 1 val. 49 min. iki 5 val. 50 min. pareiškėjas, būdamas MGP ekipažo vyresnysis, nevykdė paskirtų užduočių. Pirma, tą patvirtina objektyvūs Departamento išsamiai surinkti duomenys. Departamentas pateikė GPS analizę (programa AKIS), kuri patvirtina pareiškėjo ekipažo automobilio buvimo vietą, t. y. miške, aikštelėse. Tačiau pagal pareiškėjo ekipažui suformuluotas užduotis, GPS analizę (programa AKIS), Komisijos atliktą vietų, kuriose stovėjo pareiškėjo ekipažas ginčo laikotarpiais, patikrinimą darytina išvada, kad pareiškėjo stovėjimo vietos neatitiko pareiškėjui užduotyse suformuluotų vietų ir / ar taip pat netiko vykdyti MGP pareigūnų pareigas, atlikti užduotis ir stebėjimus pagal rizikos požymius.

Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad sistema Akis nėra tiksli, praeityje yra buvę atvejų, kai sistema klydo, dėl to nagrinėjamoje byloje šiais duomenimis vadovautis negalima. Pirma, 2017 m. balandžio 6 d. Komisija patikrino vietas, kuriose pagal AKIS duomenis stovėjo pareiškėjas su J. V. ir galimai nevykdė jiems paskirtų užduočių, apklausė pareiškėją ir J. V. apie minėtas vietas, surašė Įvykio vietos apžiūros aktą Nr. 7B-1445 (t. 1, b. l. 120–121). Pareiškėjas kai kurias vietas pats pripažino, kad buvęs. Antra, tokią išvadą teismas daro įvertinęs pareiškėjo elgesį. Kiekvienos ginčo dienos pareiškėjo tarnybinis pranešimas nurodo, kad buvo dirbta ne šalia kelio postų, bet pačiuose kelio postuose (toliau – ir KP): 2017 m. sausio 11 d. – Šalčininkų KP (t. 1, b. l. 104), 2017 m. sausio 13 d. – Lavoriškių KP (t. 1, b. l. 105), 2017 m. sausio 18 d. – Šumsko PKP, Lavoriškių KP ir Medininkų KP (t. 1, b. l. 106), 2017 m. sausio 23 d. – Medininkų KP, Lavoriškių KP (t. 1, b. l. 109), 2017 m. sausio 26 d. – Medininkų KP (t. 1, b. l. 110), 2017 m. sausio 28 d. – Šalčininkų KP ir Medininkų KP (t. 1, b. l. 111), 2017 m. vasario 2 d. – Lavoriškių KP (t. 1, b. l. 96), 2017 m. vasario 7 d. – Šalčininkų KP (t. 1, b. l. 97), 2017 m. vasario 10 d. – Medininkų KP (t. 1, b. l. 98), 2017 m. vasario 17 d. – Lavoriškių KP (t. 1, b. l. 99), 2017 m. vasario 22 d. – Šalčininkų KP (t. 1, b. l. 100), 2017 m. vasario 25 d. – Lavoriškių KP (t. 1, b. l. 101), 2017 m. vasario 27 d. – Medininkų KP (t. 1, b. l. 102), 2017 m. kovo 4 d. – Lavoriškių KP (t. 1, b. l. 94), 2017 m. kovo 9 d. – Širvių KP ir Šalčininkų KP (t. 1, b. l. 95). Taigi pareiškėjas pildydamas tarnybinius pranešimus, nenurodė, kad dirbo ne tik kelio postuose, bet ir kitur. Nenurodė, ką ten dirbo, kokias užduotis vykdė. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad tikrindami automobilį visada praneša per sistemą, tačiau ginčo laikotarpiais jokių pranešimų nebuvo. Trečia, pareiškėjo paaiškinimai netikslūs (neatsimena) arba gynybiniai (sustojo pietauti, buvo tamsu, taigi kontroliuojantys pareigūnai neteisingai matė, kad niekas aplink pareiškėjo tarnybinį automobilį nejuda), todėl teismas juos atmeta. Taigi sistemos AKIS duomenys nagrinėjamu atveju laikyti objektyviais ir patikimais, nustatant pareiškėjo buvimo vietą ginčo laikotarpiais. Teismo vertinimu, Departamentas įrodė, kad aiškinosi sistemos sutrikimų ne / buvimo faktą ginčo laikotarpiais, todėl galima daryti išvadą, kad sistema AKIS šioje nagrinėjamoje byloje vadovautis galima.

Taigi tiek Departamento surinkti objektyvūs duomenys, tiek pareiškėjo elgesys patvirtina, kad 2017 m. sausio 11 d. nuo 15 val. 6 min. iki 17 val., sausio 13 d. nuo 1 val. 38 min. iki 5 val. 49 min., sausio 23 d. nuo 2 val. 15 min. iki 5 val. 45 min., sausio 28 d. nuo 2 val. 34 min. iki 5 val. 47 min., vasario 2 d. nuo 1 val. 48 min. iki 5 val. 39 min., vasario 7 d. nuo 1 val. 34 min. iki 5 val. 28 min., vasario 10 d. nuo 13 val. 39 min. iki 15 val. 56 min., vasario 17 d. nuo 1 val. 55 min. iki 5 val. 52 min., vasario 22 d. nuo 2 val. 10 min. iki 5 val. 34 min., vasario 25 d. nuo 14 val. 40 min. iki 16 val. 52 min., vasario 27 d. nuo 1 val. 7 min. iki 5 val. 48 min. ir kovo 4 d. nuo 1 val. 49 min. iki 5 val. 50 min. pareiškėjas, būdamas MGP ekipažo vyresnysis, su tarnybiniu automobiliu stovėdamas miške, aikštelėse nevykdė paskirtų užduočių, t. y. darbo metu nedirbo. Pažymėtina, kad Departamentas mini, kad pareiškėjas galimai tuo metu miegojo, tačiau nei Departamentas nenustatė, nei teismas šios aplinkybės nekonstatuoja, nes įrodymų byloje šiuo aspektu nėra.

Teismas konstatuoja, kad Departamentas įrodė, kad 2017 m. kovo 9 d. nuo 2 val. iki 5 val. 3 min. pareiškėjas, būdamas MGP ekipažo vyresnysis, nevykdė paskirtų užduočių, t. y. miegojo tarnybiniame automobilyje kelyje, vedančiame į mišką. Tą įrodo Departamento Imuniteto tarnybos 2017 m. kovo 9 tikrinimo aktas. Pareiškėjo teiginius, kad tuo metu ekipažas išjungęs šviesas, įjungęs variklį, neišlipęs iš automobilio, stebėjo aplinką teismas atmeta, laiko juos gynybine versija. Analogiškai teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad tikrintojai stebėjo iš toli, naktis buvo tamsi, jie galėjo nematyti.

Taigi pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1 papunktį (laiku ir tinkamai nevykdė pavedimų, susijusius su skyriui priskirtų funkcijų vykdymu: nedirbo ir / ar miegojo) 7.14 papunktį (pavedus MGP viršininkui neatliko MGP ekipažo vyresniojo funkcijų: nedirbo ir / ar miegojo), 7.18 papunktį (nevykdė kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų pareigų pagal pareigybės aprašymą ir MGP nuostatus: nedirbo ir / ar miegojo).

Nuostatų 7 punkte nustatyta, kad MGP ekipažo pareigūnai dirba pamainomis pagal nustatyta tvarka sudarytą grafiką ir suformuotas užduotis. Nuostatų 16 punkte nustatyta, kad MGP darbą patruliavimo metu organizuoja MGP ekipažo vyresnysis.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė Nuostatų 7 punktą (būdamas MGP ekipažo pareigūnas nedirbo pagal nustatyta tvarka sudarytą grafiką ir suformuotas užduotis) ir 16 punktą (būdamas MGP ekipažo vyresnysis, pareiškėjas neorganizavo MGP darbo patruliavimo metu).

Etikos kodekso (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2019 m. vasario 11 d.) 7.1.3 papunktyje nustatyta, kad pareigūnai, įgyvendindami savo teises, vykdydami teisės aktų ir pareigybių aprašymų nustatytas pareigas bei funkcijas, turi vadovautis pagarbos žmogui ir valstybei principu. Vadovaudamasis šiuo principu, pareigūnas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti teismų sprendimus. Etikos kodekso 7.8.2 papunktyje nustatyta, kad pareigūnai, įgyvendindami savo teises, vykdydami teisės aktų ir pareigybių aprašymų nustatytas pareigas bei funkcijas, turi vadovauti pavyzdingumo principu. Vadovaudamasis šiuo principu, pareigūnas privalo savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 7.1.3 papunktį (nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų: pareiškėjas pažeidė VTĮ, Muitinės įstatymą, Pareigybės aprašymą ir kt.) ir 7.8.2 papunktį (pareiškėjas savo pareigų neatliko laiku ir kompetentingai).

Muitinės įstatymo (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, privalo laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (5 punktas); atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose (6 punktas).

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktą (nesilaikė Etikos kodekso reikalavimų – pažeisti 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčiai) ir 6 punktą (neatliko muitinės pareigūno tarnybinių pareigų, nustatytų Pareigybės aprašyme, Nuostatuose).

VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas).

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų: pareiškėjas pažeidė VTĮ, Muitinės įstatymą, Pareigybės aprašymą ir kt.), 4 punktą (tinkamai neatliko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir laiku neatliko pavedamų užduočių). Teismas nenustatė, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą – nei Išvadoje, nei atsiliepime nebuvo nurodyta, kokių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pareiškėjas nesilaikė. Taigi VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažaida nenustatyta.

Apibendrinant teismas nustatė pareiškėjo neteisėtą veiką – pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.14, 7.18 papunkčius, Nuostatų 7 ir 16 punktus, Muitinės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, Etikos kodekso 7.1.3 ir 7.8.2 papunkčius.

Pareiškėjas teigia, kad Departamentas nenustatė pareiškėjo kaltės. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta. Departamentas Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą atliko tyčia: suprato, kad nevykdo tarnybinių pareigų, numatė pasekmes ir jų sąmoningai siekė arba sąmoningai leido joms kilti. Teismas tokiam pareiškėjo kaltės vertinimui pritaria: pareiškėjas, nedirbdamas ginčo laikotarpiais (2017 m. sausio 11 d., 13 d., 23 d., 28 d., vasario 2 d., 7 d., 10 d., 17 d., 22 d., 25 d., 27 d., kovo 4 d.), 2017 m. kovo 9 d. miegodamas, akivaizdžiai turėjo suvokti savo veiksmų esmę (valinis sprendimas važiuoti ir sustoti miške ar aikštelėse, būti ten pakankamai ilgą laiką, sėdynių atlošimas, miegojimas, Tarnybiniuose pranešimuose nepaaiškinimas, ką veikė ir kokius veiksmus kur atliko ir t.t.), galimas pasekmes. Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neteisėtus veiksmus atliko tyčia.

Pažymėtina, kad Išvadoje nurodyta aiškiai ir nedviprasmiškai, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilo pasekmės (egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir pasekmių): nevykdyta pažeidimų prevencija, neužkardyti galimi nusižengimai ar nusikalstamos veikos, nepagrįstai naudotas automobilio kuras. Taigi teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl tyrimo neišsamumo, esminių aplinkybių nenustatymo. Pažymėtina, kad Komisija detaliai analizavo tarnybinio nusižengimo aplinkybes, rinko įrodymus, aiškinosi visas tyrime paaiškinimus teikusių asmenų versijas (dėl neveikusių sistemų, dėl pietų pertraukos ir pietų valgymo Pasieniečių mokykloje, dėl ekipažo buvimo vietų ne / perspektyvumo ir kt.), vyko į pareiškėjo tarnybinio automobilio buvimo vietas, jose apklausė pareiškėją ir kitus asmenis, išsireikalavo aktualius dokumentus, rinko papildomus paaiškinimus ir t.t. Tai, kad Komisija atmetė pareiškėjo gynybinę versiją, priėmė Išvadą, su kuria pareiškėjas nesutinka nedaro šios Išvados nemotyvuota ar neišsamia. Pažymėtina, kad nors pareiškėjo pasiaiškinimas labai lakoniškas ir apibendrintas, pareiškėjo paaiškinimai tarnybinio automobilio buvimo vietose labai netikslūs (neatsimena, negali atsakyti), Komisija dėjo visas pastangas ir pati savo iniciatyva tyrė, aiškinosi įvykio aplinkybes ir visas galimas versijas.

Pareiškėjas teigia, kad pietų pertrauką jis gali naudoti savo nuožiūra. Teismas šių pareiškėjo teiginių neneigia, į juos buvo atsižvelgta Išvadoje, todėl šie argumentai nekeičia teismo išvados dėl padaryto pareiškėjo tarnybinio nusižengimo.

2. Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo

Statute nustatyta, už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams Departamento direktorius, gali skirti vieną iš šių nuobaudų: 1) pastabą, 2) papeikimą, 3) griežtą papeikimą, 4) perkėlimą į žemesnės kategorijos pareigas, 5) atleidimą iš pareigų (34 straipsnio 1 dalis).

Pagal Statuto 37 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

Proporcingumas (kaip bendrasis teisės principas) yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-5486-556/2019).

Nagrinėjamu atveju Išvadoje nustatyta, kad nėra pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra sunkinanti – pažeidimas padarytas grupės susitarusių asmenų (VTĮ 30¹ 2 dalies 1 punktas): ekipažo pareigūnai važiuoti į mišką / aikštelę priėmė kartu. Dėl to ginčo nėra. Taip pat ginčo nėra dėl Išvadoje nurodytų pareiškėjo ankstesnio darbo Departamente aplinkybių: stažas 9 metai, 2008 m. skatintas vienkartine pinigine išmoka, 2017 m. buvo skirta pastaba, galiojančių tarnybinių nuobaudų pažeidimo padarymo metu neturėjo, kvalifikaciją tobulino 25 mokymuose.

Pažymėtina, kad LVAT formuoja nuoseklią praktiką, pagal kurią adekvati ir proporcinga tarnybinė nuobauda už miegojimą tarnybos metu yra papeikimas (LVAT 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eA-5486-556/2019, LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-788-520/2018, 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2747-575/2016 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad Departamentas parinko adekvačią ir proporcingą tarnybinę nuobaudą. Pirma, pareiškėjas padarė ne vieną tarnybinį nusižengimą: iš tikrintų 2,5 mėnesių pareiškėjas neatliko savo funkcijų 12 kartų ir 1 kartą patikrinimo metu užtiktas miegantis. Tai rodo pareiškėjo elgesio sistemiškumą. Antra, dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų kilo neigiamų pasekmių – galimų (dėl neužkardymo neteisėtų veikų) ir realių finansinių (dėl nepagrįsto kuro naudojimo) nuostolių. Trečia, pareiškėjas ekipaže ėjo MGP ekipažo vyresniojo funkcijas – tai rodo aukštesnių reikalavimų jam kėlimą. Ketvirta, nustatyta sunkinanti aplinkybė: pažeidimas padarytas grupės susitarusių asmenų (VTĮ 30¹ 2 dalies 1 punktas). Penkta, pareiškėjas kaltės nepripažįsta, tai rodo jo santykį su padaryta veika, požiūrį į darbo funkcijų atlikimą einant tarnybines pareigas.

Pažymėtina, kad būtent individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės lemia, kad pareiškėjui skiriamas perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas. Spręstina, kad Departamento parinkta tarnybinė nuobauda atliks auklėjamąjį poveikį ir teigiamai paveiks teisei priešingą veiką įvykdžiusį asmenį.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Taigi teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas panaikinti skundžiamą Įsakymą yra netenkinamas. Teismas nagrinėjamoje byloje išanalizavo ir identifikavo konkrečius teisės aktus, kuriuos pareiškėjas pažeidė, išanalizavo tarnybinio nusižengimo sudėtį, tarnybinio patikrinimo teisėtumą, įvertino parinktos tarnybinės nuobaudos proporcingumą padarytiems pažeidimams, kilusioms pasekmėms, pareiškėjo kaltei ir kt. Teismas nustatė, kad Įsakymu pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, kuri yra proporcinga. Taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą, atsiradusį dėl jo perkėlimo iš Vilniaus teritorinės muitinės MGP inspektoriaus A lygio 8 kategorijos pareigų į MGP inspektoriaus A lygio 7 kategorijos pareigas yra išvestinis, netenkinus pagrindinio reikalavimo, atmetamas ir išvestinis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Beata Martišienė