Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-03 · Civilinė byla Nr. e2S-405-603/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
e2S-405-603/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10732-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas
I. J.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Registrų centras“, R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-405-603/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10732-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.5.2.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Registrų centras“ ir R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėja pateikė pareiškimą, kurį patikslinusi prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuo 1995 m. balandžio 18 d. nėra buto/patalpos – buto su rūsiu 29,29 kv. m., pažymėto R-5 su b. naud. patalpa pažymėta 5-1(1/3 nuo 2,52 kv.m.), unikalus daikto Nr.(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė; 2) įpareigoti valstybinę įmonę (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Vilniaus skyrių iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės pašalinti nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu įregistruotą turtą: butą/patalpą – butą su rūsiu 29,29 kv. m., pažymėtą R-5 su b. naud. patalpa pažymėta 5-1(1/3 nuo 2,52 kv.m.), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, jog Vilniaus rajono notarų biure patvirtintos 1995 m. balandžio 18 d. sutarties pagrindu pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą su rūsiu, plane pažymėtą indeksu 1A2/ž, sudariusį 13/100 dalių namo, turinčio 283,92 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui R. B.. Pastarasis buvo įsipareigojęs per sutarties 6 punkte nurodytą trijų mėnesių terminą įregistruoti sutartį Valstybiniame teritoriniame inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biure „Valda“. Pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo įsipareigojimo nesilaikė, todėl šiuo metu pareiškėja VĮ „Registrų centras“ bazėje nurodoma kaip savininkė, nors adresas www.regia.lt duomenimis ir nėra įregistruotas adresų registre.

3. Pareiškėja 2019 m. vasario 26 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus skyrių, prašydama ištaisyti nekilnojamojo turto registre esančius klaidingus duomenis, susijusius su buto savininku. Prašymas netenkintas, nurodant, jog nėra teisinio pagrindo išregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisės į butą, kadangi pareiškėja kartu su prašymu nepateikė teritoriniam registratoriui dokumentų, patvirtinančių prašomų išregistruoti daiktinių teisių pasibaigimą. Nors toks VĮ „Registrų centras“ sprendimas ginčytas išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2019 m. kovo 14 d. priimtu sprendimu Nr. S-30828 (1.10E), sprendimai palikti galioti.

4. Nurodė, kad 2019 m, gegužės 28 d. ir 2019 m, lapkričio 25 d. el. laiškais kreipėsi į R. B., prašydama išspręsti susiklosčiusią situaciją ir išregistruoti pareiškėją iš nekilnojamojo turto/turto savininkų registro. Suinteresuotas asmuo, atsakydamas pareiškėjai, nurodė, jog įsigytą butą jis perleido 1996 m. bendrijai, kur stovi 12 butų namas. Pareiškėjos teigimu, toks atsakymas sudaro pagrindą manyti, jog į VĮ „Registrų centras“ nebus kreipiamasi.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime prašo civilinę bylą nutraukti, o netenkinus šio prašymo – patikslinto pareiškimo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

6. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad neikilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, o 1995 m. balandžio 18 d. pareiškėjos ir R. B. sudaryta notariškai patvirtinta buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 255 straipsnio nuostatos. Pažymėjo, kad nėra jokių duomenų apie tai, jog R. B. būtų kreipęsis į teritorinį Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją įregistruoti jam nuosavybės teises į butą, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 214-4086-1997 R. B. buvo atnaujintas terminas įregistruoti sutartį, tačiau tai nebuvo atlikta.

7. Pareiškėjai yra žinoma, kad jos nuosavybės teisė šį butą galėtų būti išregistruojama dviem etapais: 1) nuosavybės teisė į butą būtų įregistruota R. B. pateikus prašymą, sutartį ir įsiteisėjusį Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 214-4086-1997 m.; 2) pareiškėja ar bet kuris kitas name esančių būtų savininkas pateiktų dokumentus, patvirtinančius namo žuvimo / nugriovimo faktą. Teigiama, jog R. B. vengia įregistruoti savo nuosavybės teisę į butą, pareiškėja turėtų pateikti VĮ „Registrų centras“ teismo sprendimą, priimtą ginčo teisenoje, kuris patvirtintų jei teisę kreiptis Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nuosavybės teisių įregistravimo į butą R. B. vardu sutarties ir 1997 m. birželio 17 d. įsiteisėjusio Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 214-4086-1997 m. pagrindu.

Atsiliepimas

8. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjos reikalavimai yra ydingai suformuluoti. Teismo sprendimas negali būti teisiniu pagrindu išnykusių statinių išregistravimui, kadangi tam yra numatyta administracinė procedūra. Taip pat negali susidaryti tokia situacija, jog nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas daiktas be įregistruotų daiktinių teisių į jį, jei nebus pateiktas prašymas ir dokumentai nurodytus Registro nuostatų 71 punkte, Kadastro nuostatų, 84, 84¹.4, 84¹.5 punktuose, Registro įstatymo 22 straipsnyje, Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1, 2 dalyse dėl namo žuvimo/nugriovimo. Net ir patenkinus pareiškėjos pareiškimą, nebus galima keisti įrašų nekilnojamojo turto registre, todėl priimtas sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių pareiškėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

10. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja teigia neturinti dokumentų, patvirtinančių buto, o tuo pačiu ir viso namo nugriovimo juridinį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti šių dokumentų, tačiau teismui teikiamas prašymas nustatyti visai kitokį juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. kad ji nuo 1995 m. balandžio 18 d. nėra buto savininkė. Teismo vertinimu tai, kad ji nėra savininkė, patvirtina ir jos pačios pateikta turto pirkimo-pardavimo sutartis.

11. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėja turi ir teismui pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nurodytas butas buvo parduotas R. B., o pirkėjas nesiėmė veiksmų įregistruoti sutartį, nesudaro pagrindo spręsti dėl būtinumo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, kad ieškovė galėtų kreiptis į teismą ginčo tvarka, kiek tai susiję su pirkėjo pareigos įregistruoti pirkimo pardavimo sutartį įgyvendinimu.

12. Teismas pažymėjo, kad remdamasis buto neegzistavimo aplinkybe negali tenkinti pareiškėjos prašymo, kadangi pareiškėja nurodė neturinti duomenų apie buto/namo nugriovimą, o išnykusiems statiniams išregistruoti egzistuoja atskiros procedūros.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Pareiškėja I. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m, lapkričio 4 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

13.1. pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui egzistuoja būtinos nustatyti aplinkybės, tačiau priimant skundžiamą nutartį to nebuvo padaryta;

13.2. teismo argumentai negalėjo būti pagrindu nutraukti bylos nagrinėjimą, o teismo procesinis veiksmas nutraukti bylą iš esmės jos neišnagrinėjus, galimai neteisingas. Pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pašalinus nustatytus trūkumus, buvo priimtas, pagal jame nurodytas aplinkybes atitiko bylos, nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka ribas, todėl byla turėjo būti išnagrinėta iš esmės, pasisakant dėl pareikštų reikalavimų;

Atsiliepimas

13.3. priimdamas skundžiamą nutartį teismas suinteresuoto asmens VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą nurodytu klaidingu argumentu, jog pareiškėja iki šiol turi galimybę pasinaudoti atskira procedūra išnykusiems statiniams išregistruoti ir ja nėra pasinaudojusi. Pareiškėja kreipdamasi į teismą siekė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji neturi dokumentų, patvirtinančių buto, o tuo pačiu ir viso namo nugriovimo juridinį faktą ir kita tvarka tokių dokumentų negali gauti. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (aktuali galiojanti redakcija nuo 2021 m. liepos 1 d.) patvirtintuose Nekilnojamojo turto registro nuostatuose reglamentuojama daiktinės teisės išregistravimo tvarka žuvus ar išnykus nekilnojamajam daiktui, pagal kurią reikalinga pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažymą, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą (Nuostatų 71 punktas). Byloje pateiktas 2021 m. kovo 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. (1.8Mr)-2D-3359, kuriame nurodoma, jog institucija neturi jokios informacijos apie buto, o tuo pačiu ir namo, kuriame jis buvo, leidimą griovimui. Taigi pareiškėja jokiais būdais iš niekur negali gauti duomenų apie pastato, kuriame yra butas, nugriovimo ir tokiu būdu nemokėti turto mokesčio ir vietinių rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčių.

14. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

14.1.pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog namas ir jame esantis ginčo butas, yra nugriauti, atskirajame skunde reiškia reikalavimus, kurie nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui. Toks juridinę reikšmę turintis faktas negalėtų būti nustatomas ypatingosios teisenos tvarka dėl teisės aktuose numatytų administracinių procedūrų. Be to, jei būtų pareikštas patikslintame pareiškime reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog namas yra nugriautas, pareiškėja į tokios civilinės bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis turėtų įtraukti visų butų, esančių name, savininkus (jų įpėdinius). Taigi priešingai nei įrodinėja apeliantė, teismas neturėjo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių buto ir tuo pačiu namo nugriovimo faktą. Kadangi apeliacinės instancijos teisme ribojamas klausimų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, kėlimas, atskirasis skundas vien dėl to turėtų būti netenkintas;

Šalies argumentai

14.2. atskirajame skunde nėra prašoma prijungti su atskiruoju skundu naujai pateiktų dokumentų, taip pat nėra nurodoma, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė atsirado apeliaciniame procese. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų nepriimti kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų;

14.3. pareiškėja nepagrindė, jog egzistuoja juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti aplinkybės. Pareiškėja turi dokumentą, patvirtinantį jos nuosavybės teisių pasibaigimą, t. y. Sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 1 punktas), taip pat yra galimai įsiteisėjęs 1997 m. birželio 17 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2¹⁴-4086-1997 m., patvirtinantis, kad teismas atnaujino terminą R. B. įregistruoti Sutartį (suinteresuotas asmuo įsiteisėjusio šio teismo sprendimo neturi, o pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji šio įsiteisėjusio teismo sprendimo negali gauti). Taigi, pareiškėja realiai turi arba gali turėti visus dokumentus, patvirtinančius, kad jos nuosavybės teisės į butą yra pasibaigusios, tačiau pagal teisinį reglamentavimą negali daikto įgijėjo vardu pateikti tokių dokumentų įregistravimui. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog aplinkybę, kad pareiškėja nėra buto savininkė, patvirtina ir jos pačios pateikta turto pirkimo – pardavimo sutartis;

14.4. nekilnojamojo daikto žuvimo / išnykimo atveju, pateikus tinkamus teisės aktuose nustatytus dokumentus, pareiškėja būtų tinkamas subjektas pateikti prašymą dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių išregistravimo. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą detalią tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau - Kadastro nuostatai), kuriuose įtvirtinta, kokie dokumentai turi būti pateikti norint išregistruoti statinį iš Nekilnojamojo turto registro. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji negali gauti tokių dokumentų;

14.5. pareiškėja ydingai suformulavo pareiškimo reikalavimus. Statinių sugriuvimo/žuvimo faktas pripažįstamas ne teismo sprendimo pagrindu. Taip pat teismo sprendimas negali būti teisiniu pagrindu išnykusių statinių išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi tokiam faktui įregistruoti įstatymų leidėjas įtvirtino administracinę procedūrą. Be to, negali būti tokia situacija, kuomet Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas nekilnojamasis daiktas be įregistruotų daiktinių teisių į jį, jei nebus pateikti aukščiau nurodyti dokumentai dėl namo žuvimo/nugriovimo. Todėl teismui patenkinus šioje byloje reiškiamus reikalavimus, jokie įrašai Nekilnojamojo turto registre nebūtų keičiami. Taigi, pareiškėjos suformuluoti reikalavimai net ir jų patenkinimo atveju nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl civilinė byla teisėtai ir pagrįstai buvo nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Žemesnės instancijos teismas

16. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių įrodymų

18. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, tačiau neprašo jų prijungti prie bylos, taip pat nenurodo, dėl kokių priežasčių su atskiruoju skundu pateikiami rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmeniui, prašančiam išimties taikymo, privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausantį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikį pateikimą ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo nustatymo tikslus ir įvertinęs aplinkybę, jog apeliantė neprašo prijungti rašytinių įrodymų, taip pat į tai, kad apeliantė nepagrindė ir nenurodė, dėl kokių priežasčių kartu su atskiruoju skundu teikti rašytiniai įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, bei nenurodė būtinybės tokių rašytinių įrodymų pateikti apeliacinės instancijos teisme, rašytinių įrodymų nepriima ir jų sprendžiant skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo klausimą jų nevertina.

Dėl atskirojo skundo esmės

21. Nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į pirmosios instancijos teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog: 1) pareiškėja nuo 1995 m. balandžio 18 d. nėra buto/patalpos – buto su rūsiu 29,29 kv. m., pažymėto R-5 su b. naud. patalpa pažymėta 5-1(1/3 nuo 2,52 kv.m.), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė; 2) įpareigoti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus skyrių iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės pašalinti nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu įregistruotą turtą: butą/patalpą – butą su rūsiu 29,29 kv. m., pažymėtą R-5 su b. naud. patalpa pažymėta 5-1(1/3 nuo 2,52 kv.m.), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog su suinteresuotu asmeniu R. B. sudarytos 1995 m. balandžio 18 d. notariškai patvirtintos Buto pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 1-1924 pagrindu suinteresuotam asmeniui perleido nuosavybės teise butą, tačiau sandoris pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo įregistruotas per tris mėnesius viešajame registre.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinę bylą, remdamasi CPK 293 straipsnio 1 dalimi nutraukė, nurodydamas, jog civilinė byla nenagrinėtina teisme ypatingosios teisenos tvarka. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis dvejopais argumentais: visų pirma pažymėdamas, kad pareiškėjos pateikta 1995 m. balandžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina aplinkybę, jog pareiškėja nėra buto savininkė; antra, nurodydamas, jog buto neegzistavimo aplinkybės negali patvirtinti, kadangi pareiškėja nurodė neturinti duomenų apie buto/namo nugriovimą, be to, išnykusiems statiniams išregistruoti egzistuoja atskiros procedūros.

23. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, visų pirma nurodydama, jog pareiškimas priimtas ištaisius trūkumus jame nurodytas aplinkybės atitiko bylos, nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka ribas, todėl byla turėjo būti išnagrinėta iš esmės, pasisakant dėl pareikštų reikalavimų. Taigi, kaip matyti, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu procesiniu veiksmu – nutraukti civilinę bylą.

24. CPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

25. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo, kasacinis teismo doktrinoje ne kartą yra pažymėta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010 ir kt.).

26. Iš skundžiamos nutarties argumentų matyti, jog teismas vis tik vertino kasacinio teismo doktrinoje nurodytas aplinkybes, kurių visumą nustatęs teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus ir, nustatęs jog civilinė byla nenagrinėtina teisme (šios nutarties 22 punktas), civilinę bylą nutraukė. Taigi pareiškėjos argumentai, jog teismas neįvertino, ar prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui egzistuoja būtinos nustatyti aplinkybės, atmestini kaip nepagrįsti. Kartu pažymėtina, jog pareiškimo priėmimo aplinkybė nesudaro pagrindo vertini, kad civilinė byla negali būti nutraukta CPK 293 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Taigi net priėmęs pareiškimą teismas turėjo teisę, nustatęs pagrindus, civilinę bylą nutraukti.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, pareiškėja pateiktame pareiškime neprašė nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, jog namas (o taip pat ir butas) yra nugriauti, t. y. nekilnojamasis turtas yra žuvęs/išnykęs. Tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Pareiga suformuluoti ieškinio/pareiškimo reikalavimą, tokiu būdu išreiškiant siekiamą materialinį teisinį rezultatą, tenka reikalavimą reiškiančiam asmeniui. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams, jog pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad namas (ir) butas yra nugriauti. Kita vertus, apeliantės argumentai, jog neturi dokumentų, patvirtinančių buto, o tuo pačiu ir viso namo nugriovimo aplinkybę, nesudaro pagrindo nustatyti visiškai kitokį juridinę reikšmę turintį faktą - tai, jog apeliantė nėra buto savininkė.

28. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, jog pagal tokį suformuluotą pareiškėjos reikalavimą nėra pagrindo spręsti dėl būtinumo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jie nepaneigti atskirojo skundo argumentais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – pareiškėjos su suinteresuotu asmeniu 1995 m. balandžio 18 d. sudaryta ir notariškai patvirtinta Buto pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio reg. Nr. 1-1924 ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2¹⁴-4086-1997 m., patvirtinantis, kad teismas atnaujino terminą R. B. įregistruoti sutartį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėja turi dokumentus dėl jos nuosavybės teisės pasibaigimo, kas sudaro pagrindą vertinti, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neatitinka teisės doktrinoje pateiktų išaiškinimų dėl nustatytinų aplinkybių visumos. Dėl aplinkybių visumos nebuvimo apeliacinės instancijos teismas pritaria ir apylinkės teismo argumentui, jog vien aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo neatliko registracijos viešame registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kita vertus, matyti, jog teismas pareiškėjai nurodė galimybę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, kiek tai susiję su pirkėjo pareigos įregistruoti pirkimo pardavimo sutartį įgyvendinimu.

29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, jog 2021 m. kovo 3 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr. (1.8Mr)-2D-3359 pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėja jokiais būdais iš niekur negali gauti duomenų apie pastato, kuriame yra butas, nugriovimą. Viena vertus, kaip matyti iš pareiškimo, nebuvo reiškiamas reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pastatas yra nugriautas. Taigi toks juridinę reikšmę turintis faktas, nesant reikalavimo, negali būti nustatytas. Antra, pareiškėja nepagrindė, jog toks raštas yra vienintelis dokumentas, ir pareiškėja negali gauti jokių duomenų, pagrindžiančių dėl daikto nugriovimo aplinkybę. Trečia, kaip pagrįstai nurodė suinteresuotas asmuo, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą detalią tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, kurių 84, 84¹.4, 84¹.5 punktuose nurodyti dokumentai, sudarantys teisinį pagrindą išregistruoti statinį iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro numatyta speciali administracinė procedūra, apie kurią, kaip matyti iš byloje pateikto Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. CSPR-151 turinio, buvo žinoma.

30. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo doktriną, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, pagrįstai civilinę bylą nutraukė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantės atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

netenkinti apeliantės atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė