Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas, pirmosios instancijos teismas) 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. liepos 10 d. veika), ir jam skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;

- BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. liepos 27 d. – liepos 30 d. veika), ir jam skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė;

- BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. rugpjūčio 19 d. veika), ir jam skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes Apylinkės teismas subendrino apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir A. M. paskyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš nuteistojo A. M. civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „IKI Lietuva“ naudai priteista 227,87 Eur (du šimtai dvidešimt septyni eurai aštuoniasdešimt septyni centai) turtinei žalai atlyginti, civilinės ieškovės UAB „Gelsva“ naudai priteista 299,94 Eur (du šimtai devyniasdešimt devyni eurai devyniasdešimt keturi centai) turtinei žalai atlyginti, civilinės ieškovės UAB „Rimi Lietuva“ naudai priteista 252,37 Eur (du šimtai penkiasdešimt du eurai trisdešimt septyni centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis A. M., kuris neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei jų kvalifikavimo, tik prašo sušvelninti pagal BK 178 straipsnio 2 ir 5 dalis paskirtas bausmes, ir, atitinkamai, galutinę subendrintą bausmę. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skiriant ir individualizuojant A. M. paskirtą bausmę.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1, 2 dalyse, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

6. Skirdamas bausmę teismas privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta. Reikia pažymėti, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. M., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

7. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Už šį nusikaltimą jį įvykdęs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. už aukščiau nurodytų nusikalstamų veikų padarymą – dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. liepos 10 d. veika), skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė; dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. liepos 27 d. – liepos 30 d. veika), skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė; dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. rugpjūčio 19 d. veika), skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir A. M. paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta galutinė sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaip jau minėta, nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, tačiau sutikti su nuteistojo pozicija pagrindo nėra.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Apylinkės teismas atsižvelgė į A. M. veikų pobūdį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas ir trys baudžiamieji nusižengimai), į kaltės formą ir rūšį (veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai), į nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos), asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą bei motyvus ir tikslus (veikos padarytos siekiant materialinės naudos). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau teistas, tame tarpe už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, tame tarpe eilę kartų dėl smulkių vagysčių, gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas, įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje. Taip pat Apylinkės teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Parinkdamas bausmės rūšį, Apylinkės teismas sprendė, kad A. M. sistemingai teisiamas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam teismai jau buvo skyrę tiek baudos, laisvės apribojimo, arešto, tiek laisvės atėmimo bausmes, tačiau net ir šių bausmių atlikimas jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Apylinkės teismas konstatavo ir tai, kad nuteistasis A. M. nededa jokių realių pastangų keisti savo gyvenimo būdą, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl A. M. už vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant artimą minimaliam terminui, o už tris tyčinius baigtus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, arešto bausmes, jų dydį nustatant maksimaliam BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes Apylinkės teismas bendrino bausmių apėmimo būdu. Atsižvelgęs į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Apylinkės teismas skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

9. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Apylinkės teismas, skirdamas bausmes, padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad A. M. už vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina griežčiausia šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o už keturis tyčinius baigtus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, skirtina arešto bausmė. Pažymėtina, kad kaip jau paminėta, A. M. padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir tris, o ne keturis baudžiamuosius nusižengimus, todėl šis Apylinkės teismo padarytas rašymo apsirikimas, taisytinas.

10. Apibendrinus aukščiau paminėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bus pasiekti tik paskyrus griežčiausias BK 178 straipsnio 2 dalies ir 178 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytas bausmes. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir nuteistojo apeliaciniame skunde, kuriame iš esmės nurodoma tik tai, kad paskirtoji bausmė yra per griežta. Atkreiptinas dėmesys, kad A. M. pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnametis ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme – kartojo savo nusikalstamą elgesį (iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas trisdešimt du kartus), kas akivaizdžiai rodo, jog asmuo nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės (bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas), tačiau kadangi nuteistasis ir vėl nusikalto, yra akivaizdu, jog jos esminės reikšmės nuteistojo mąstymui neturėjo ir nuo pakartotinio nusikalstamumo nesulaikė. Priešingai, būdamas jau trisdešimt du kartus teistas, taigi puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas nusikalto pakartotinai. Šie duomenys leidžia spręsti, kad dabartinės nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtos susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybę, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant nuteistajam švelnesnę bausmę ir jo neizoliuojant.

11. Pažymėtina, kad už atskiras nusikalstamas veikas bausmių apėmimo būdu nuteistajam paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalaus šios bausmės rūšies dydžio, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki 4 (ketverių) metų bausmė, laikytina minimalaus dydžio. Taigi daryti išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir ją švelninti, įvertinus visas aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, nėra teisinio pagrindo. Bausmė yra neišvengiama už nusikalstamų veikų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmė, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytais nusikaltimais.

12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. M. paskirta bausmė yra individualizuota teisingai, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.