Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) namo pirmininkas, šias pareigas eina apie 20 metų. Jis pažįsta atsakovę, ji yra išsikrausčiusi į Klaipėdą. Jam žinomas užliejimo atvejis, ne vieną kartą buvo kreiptasi į jį, ieškojo iš kur bėga vanduo. (duomenys neskelbtini) bute lankėsi, apžiūrėjo, nubėgimų nepastebėjo. Vėliau nubėgimu nebebuvo, bendrija nieko neremontavo. Butus apžiūrėjo iki draudimo atstovei atvykstant. Taip pat apžiūrėjo skalbimo mašiną, vandens nuotėkio nepastebėjo, tačiau nuotėkis galėjo atsirasti dėl jungčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šilutėje, ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu (2017-09-03 draudimo liudijimas TIA Nr. 389448591). 2018-04-15 įvyko draudiminis įvykis, kurio metu vandeniu buvo užlietas ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šilutėje. Ieškovės apdraustas butas (duomenys neskelbtini) buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šilutėje. Butas (duomenys neskelbtini) yra virš ieškovės apdrausto buto (duomenys neskelbtini). 2018-04-19 turto sugadinimo, sunaikinimo akte aprašytos draudiminio įvykio aplinkybės: „Pasak kliento aplieta iš viršutinio aukšto buvo ir ankščiau. Kai 2018-04-15 pastebėjo šlampančias lubas, telefonu informavo numanomą kaltininką. Po to informavo bendrovės pirmininką, administratorius buvo atėjęs apžiūrėti. Taip pat draudėja buvo pasikvietusi kaimynę iš 21 bt., kuri matė padarytą žalą. Apsilankius pas numanomą kaltininką, po klozetu prie vamzdyno šlapia. Klozeto vamzdynas buvo uždengtas kartonu. Buto savininkei parodyta žalos priežasties vieta“. 2018-04-19 turto sugadinimo, sunaikinimo akte aprašytos aplietos buto (duomenys neskelbtini) patalpos 24-1, bendro ploto 17,62 kv.m., nuostoliai: „Lubos dėmėtos, labai šlapios. Reikia keisti dalį pl., tapetuoti, dažyt“. 2018-04-23 ieškovė apskaičiavo buto (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, iš viso 426,39 Eur, iš kurios atskaičius 40 Eur franšizės mokestį, nuspręsta draudėjai išmokėti 386 Eur. Ieškovė 2018-04-23 pranešimu apie žalos atlyginimą, informavo draudėją apie išmokamą 386 Eur žalos atlyginimą. Apskaičiuota draudimo išmoka išmokėta 2018-04-24. 2018-04-30 ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl 386 Eur žalos atlyginimo. Iš byloje pateikto VĮ „Registrų centro“ 2018-04-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), Šilutėje, įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei.

Dėl žalos priteisimo

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 straipsnis, CPK 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 išaiškinta, kad teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų.

Nagrinėjamoje byloje iš ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog užliejimas įvyko iš viršuje esančio buto, kuris ir priklauso būtent atsakovei, t. y. užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute iš jai priklausančių įrenginių.

Nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, teismas turi nurodyti, kad ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Ieškovas turi įrodyti, kad jo turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas, t. y. ieškovė turi pateikti įrodymus, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

Pažymėtina, kad atsakovė deklaratyviai teigė, jog nukentėjusiojo asmens butas galėjo būti užlietas iš bendro naudojimo objektų, tačiau šio savo teiginio niekaip neįrodinėjo ir nepagrindė. Atsakovei iš esmės neginčijant šių aplinkybių, atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas ir jis pasireiškė kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai, apdairiai ir rūpestingai ir užtikrinti, kad iš jos buto nebūtų padaryta žalos, nevykdymas (neužtikrinimas, kad jos bute esanti įranga nekeltų žalos kitiems asmenims) ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 187 straipsnis).

Atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę dėl vandens gadinančio poveikio (CPK 182 straipsnio 1 punktas), įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nuotraukas, liudytojo parodymus, teismas laiko esant nustatyta, kad dėl užpylimo buvo sukelta žala nukentėjusiajam asmeniui.

Teismas sprendžia, jog dėl atsakovės aplaidumo ir nerūpestingumo buvo aplietas ir apgadintas žemiau esantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Šilutėje, ir tokiu būdu padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, jog aplietasis butas buvo apdraustas, o ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką aplieto buto savininkei, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti 386 Eur dydžio draudimo išmoką, todėl ieškovės reikalavimas dėl 386 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Iš atsakovės taip pat priteistina 13,75 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018-05-16) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6. 210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Ieškovės pateiktą kompensacinių palūkanų skaičiavimą, teismas vertina kaip adekvatų bei kaip atitinkantį teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į tai bei esant ieškovės prašymui, iš atsakovės priteisiamos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną sumą laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovė nurodė, jog byloje kilęs ginčas atsirado iš draudimo teisinių santykių, todėl turi būti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017; 2017-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-219/2017 ir kt.).

Draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamoje byloje ieškovė subrogacijos pagrindu perėmė apdrausto buto savininkės - draudėjos reikalavimo teises, kad atsakovė atlygintų padarytą žalą, todėl ieškovės teiktam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas ir bylos duomenimis ji šio termino nepraleido, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės naudai priteistina 8,04 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 386 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) žalos atlyginimo, 13,75 Eur (trylika eurų 75 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 399,75 Eur sumą nuo 2020-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,04 Eur (aštuonis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismui per Šilutės rūmus.