- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2-7-339/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02224-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Liauzginienė
- Atsakovas
- R. A., P. A.
- Ieškovas
- AS PAREX banka
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė, Arnas Ilgauskas
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Aistei Marijai Pakarklytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arnui Ilgauskui, atsakovei R. A., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS PAREX banka ieškinį atsakovams R. A., P. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą 2008-12-29 dovanojimo sutartį Nr. D-5925, pagal kurią perleistas 3 kambarių butas, unikalus Nr. 7898-9000-9015:0031, esantis Telšių m., Lygumų g. 57-10; grąžinti atsakovės R. A. nuosavybėn atsakovui P. A. perleistą 3 kambarių butą, unikalus Nr. 7898-9000-9015:0031, esantį Telšiuose, Lygumų g. 57-10, panaikinant minėto turto registraciją P. A. vardu; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas nurodė, kad pagal 2007-07-16 kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1142 AB Parex bankas suteikė atsakovei R. A. ir V. C. 86161,95 EUR kreditą sodo pastato su žemės sklypu ir priklausiniais pirkimui ir jo remontui. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas žemės sklypo su priklausiniais – sodo pastatu ir šiltnamiu, esančių Klaipėdos r., Derceklių k., hipoteka. Kredito gavėjai savo įsipareigojimų nevykdė, todėl AB Parex bankas 2009-10-26 kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė ir 2009-11-17 pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-11-27 priėmė nutartį areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir įspėti skolininkus per vieną mėnesį grąžinti skolą, priešingu atveju įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui. Skolininkams nesumokėjus skolos, AB Parex bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių, kuris 2010-02-20 nutartimi iš atsakovės R. A. ir V. C. AB Parex banko naudai priteisė 83288,41 EUR negrąžinto kredito, 2729,67 EUR nesumokėtų palūkanų, 9221 EUR nesumokėtų delspinigių, 131 Lt žyminio mokesčio, 156,99 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, 6 mėn. LIBOR EUR+1,2 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pareiškimo pateikimo dienos - 2010-02-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei leido parduoti įkeistą turtą iš varžytinių. Ši nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui, kuris 2010-08-06 patvarkymu areštavo įkeistą turtą bei paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Turto vertė nustatyta 130000 Lt. 2010-07-31 Lietuvos AB Parex bankas su Latvijos AS Parex banka pasirašė kreditų portfelio perleidimo sutartį, pagal kurią buvo perleista reikalavimo teisė į R. A. ir V. C. skolą, todėl 2010-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi vykdomojoje byloje buvo pakeistas kreditorius ir juo tapo ieškovas. Paaiškėjus, kad bankui įkeisto turto vertės neužteks įsiskolinimui padengti, ieškovas išanalizavo skolininkų turtinę
padėtį, siekdamas nustatyti kiek ir kokio turto turi atsakovė R. A., į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. 2011 m. gegužės mėn. ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė R. A. be banko žinios 2008-12-29 dovanojimo sutartimi Nr. D-5925 perleido atsakovui P. A. 3 kambarių butą, esantį Telšių m., Lygumų g. 57-10, kurio vidutinė rinkos vertė 71432 Lt. Ši dovanojimo sutartis pažeidė kreditoriaus interesus, nes atsakovė R. A., matydama, kad neturi galimybių grąžinti kredito, turėdama aiškų tikslą paslėpti likusį turtą, jį perleido atsakovui P. A.. Likus dviem savaitėms iki ginčijamo sandorio sudarymo buvo patenkintas atsakovės R. A. prašymas pakeisti sutarties sąlygas ir, įvertinus atsakovės R. A. nemokumą, siekiant užtikrinti kredito grąžinimą, banko paskolų komitetas priėmė sprendimą, kuriuo nustatė atsakovei R. A. sąlygą įkeisti ginčijamo sandorio butą. Po šio sprendimo priėmimo atsakovė R. A. butą perleido sūnui P. A.. Tik atlikus atsakovės R. A. įkeisto turto vertinimą ir nustačius, kad įkeisto turto nepakaks kreditui grąžinti, buvo patikrintas kitas atsakovės R. A. turtas. Tai nebuvo padaryta ne iš karto, nes visų pirma reikia išieškoti iš įkeisto turto, todėl apie buto perleidimą ieškovas sužinojo tik 2011 m. gegužės mėn.
Atsiliepimas
Atsakovė R. A. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2007-07-16 sudarytos paskolos užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis Klaipėdos r., Derceklių k. Kredito sutarties sudarymo metu ji buvo moki, kurį laiką vykdė įsipareigojimus bankui, tačiau dėl ekonominės krizės neteko pastovių pajamų, nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų bankui, ieškovas atsisakė pakeisti kreditavimo sąlygas ir terminus, vienašališkai 2009-10-26 nutraukė kreditavimo sutartį. Ji prašė paskolos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau bankas nesutiko. Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-02-20 nutartimi iš jos ir V. C. buvo priteista 95239,08 EUR skola, kuri visų pirma turėtų būti išieškoma iš įkeisto turto. Turtas dar nėra parduotas. Kai 2008-12-29 buvo sudarytas ieškovo ginčijamas dovanojimo sandoris, ji buvo moki, jokių įsiskolinimų bankui neturėjo ir buto perleidimas P. A. jos mokumui jokios įtakos neturėjo. Ji nežinojo apie banko paskolų komiteto sprendimą, kad paskolos mokėjimas dalimis gali būti išdėstytas su sąlyga įkeičiant ginčijamo sandorio butą. Sudaryti dovanojimo sandorį ji turėjo, nes tokia buvo faktinės buto savininkės J. K. valia. J. K. buvo sumokėjusi visus pajinius įnašus už butą ir norėjo, kad butas būtų padovanotas vaikaičiui P. A.. Atsakovės atstovė nurodė, kad kreditorius yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes galėjo gauti informaciją apie jos turtą anksčiau. Sutartis buvo sudaryta tarp fizinio ir juridinio asmens. Šiuo atveju bankas yra stipresnė sandorio šalis ir jam taikomi didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai. Ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2008 m. gruodžio mėn. Tuo metu tarp AB Parex banko ir atsakovės R. A. sudaryta kreditavimo sutartis galiojo, ji buvo nutraukta tik 2009-10-06. Nutraukiant kredito sutartį, ieškovas aiškinosi atsakovės R. A. turtinę padėtį, jos mokumą ir galimybes mokėti paskolą, turėjo visą informaciją apie atsakovės turtą, tačiau į teismą nesikreipė. Kreditavimo sutarties užtikrinimui įkeistas turtas dar nėra parduotas, todėl ieškovas negali teigti, kad yra pažeisti kreditoriaus interesai. Teikdamas kreditą ir priimdamas įkeistą turtą, bankas turėjo prisiimti riziką, kad turto vertė gali sumažėti. Butas, esantis Telšių m., Lygumų g. 57-10, faktiškai nebuvo atsakovės R. A. ir jo perleidimas vyko ne jos, o J. K. iniciatyva.
Atsakovas P. A. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. K. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš 2007-07-16 kreditavimo sutarties Nr. BKS/14/1142 matyti, kad AB Parex bankas suteikė atsakovei R. A. ir V. C. 86161,95 EUR kreditą sodo pastato su žemės sklypu ir priklausiniais pirkimui ir jo remontui (1 t. 19-25 b. l.). Kredito grąžinimas buvo užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. 5513-0006-0253, su priklausiniais – sodo pastatu, unikalus Nr. 5500-3004-2019, šiltnamiu, unikalus Nr. 5500-3004-2020, esančių Klaipėdos r., Derceklių k., S/B „Dituva“ hipoteka (1 t. 26-27 b. l.). Iš 2009-01-09, 2009-01-26, 2009-01-29 raštų matyti, kad skolininkai nevykdė savo įsipareigojimų bankui ir buvo raginami laikytis paskolos mokėjimo
grafike numatytų atsiskaitymo terminų (1 t. 28-31 b. l.). 2009-04-02 raštu skolininkai buvo įspėti, kad neįvykdžius finansinių įsipareigojimų kredito sutartis bus nutraukta (1 t. 32 b. l.). 2009-09-07 raštu bankas pranešė skolininkams, kad iki 2009-10-05 nesumokėjus pradelsto kredito, palūkanų bei delspinigių, nuo 2009-10-06 vienašališkai bus nutraukta 2007-07-16 kreditavimo sutartis (1 t. 33 b. l.). 2008-12-05 atsakovė R. A. pateikė bankui prašymą pakeisti sutarties sąlygas, kuriame prašė 2009-01-01 grąžintiną įmoką išdėstyti prie kas mėnesį mokamų sumų bei atidėti paskolos dalimis mokėjimus 6 mėnesių laikotarpiui (1 t. 34 b. l.). Iš 2008-12-16 paskolų komiteto protokolo išrašo matyti, kad buvo pakeistos atsakovės R. A. ir V. C. kreditavimo sutarties sąlygos, numatant papildomą prievolės užtikrinimo priemonę – buto, esančio Telšių m., Lygumų g. 57-10, įkeitimą (1 t. 35 b. l.). 2010-07-31 Lietuvos AB Parex bankas su Latvijos AS Parex banka pasirašė kreditų portfelio perleidimo sutartį, pagal kurią AS Parex banka buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės R. A. ir V. C. skolą (1 t. 5-18 b. l.). Iš 2010-09-09 turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad kredito sutarties užtikrinimui įkeisto turto, esančio Klaipėdos r., Derceklių k., S/B „Dituva“, vertė 2010-09-09 buvo 90000 Lt – 130000 Lt (1 t. 36-37 b. l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, dovanojimo sutarties matyti, kad butas, esantis Telšių m., Lygumų g. 57-10, nuosavybės teise priklauso atsakovui P. A. pagal 2008-12-29 dovanojimo sutartį (1 t. 38, 74-78 b. l.). Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2012-03-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-137-671/2012 (1 t. 136-138 b. l.) matyti, kad trečiajam asmeniui J. K. nebuvo pripažinta nuosavybės teisė į butą, esantį Telšių m., Lygumų g. 57-10 (1 t. 111-112 b. l.). Šalys pripažįsta, kad iš atsakovės R. A. ir V. C. AB Parex banko naudai yra priteista 83288,41 EUR negrąžinto kredito, 2729,67 EUR nesumokėtų palūkanų, 9221 EUR nesumokėtų delspinigių, 131 Lt žyminio mokesčio, 156,99 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, 6 mėn. LIBOR EUR+1,2 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pareiškimo pateikimo dienos - 2010-02-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei leista parduoti įkeistą turtą iš varžytinių. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei R. A. ir V. C. priklausantis turtas, esantis Klaipėdos r., Derceklių k., S/B „Dituva“, yra areštuotas (1 t. 126-129, 131-132 b. l.). Iš 2013-02-18 pranešimo dėl turto pardavimo iš varžytinių matyti, kad vykdant priverstinį žemės sklypo, unikalus Nr. 5513-0006-0253, su priklausiniais – sodo pastatu, unikalus Nr. 5500-3004-2019, šiltnamiu, unikalus Nr. 5500-3004-2020, esančių Klaipėdos r., Derceklių k., S/B „Dituva“ pardavimą, 2013-03-27 buvo skelbiamos varžytinės, turto pardavimo pradinė kaina 66400 Lt (2 t. 33 b. l.). Iš ataskaitos Nr. LDC-30426 (2 t., ?b. l.) matyti, kad turto esančio Klaipėdos r., Derceklių k., rinkos vertė yra 140000 Lt.
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal LR CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydamas šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismas turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, LAT nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.
Įvertinus tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pirma sąlyga reiškia, kad actio Pauliana institutas gali būti taikomas kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali naudoti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi iki visiško prievolės įvykdymo. 2007-07-16 kreditavimo sutartimi Nr. BKS/14/1142 atsakovei R. A. ir V. C. buvo suteiktas 86161,95 EUR kreditas, nustatytas jo grąžinimo grafikas. Kaip matyti iš bylos medžiagos iki 2008 m. gruodžio mėn. jie vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, mokėjo kredito įmokas. Vėliau atsakovė R. A. ir V. C. kredito įmokų nebemokėjo, AB Parex bankas 2009-10-06 vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį. Iš R. A. ir V. C. AB Parex banko naudai priteista 83288,41 EUR negrąžinto kredito, 2729,67 EUR nesumokėtų palūkanų, 9221 EUR nesumokėtų delspinigių, 131 Lt žyminio mokesčio, 156,99 Lt už procesinių dokumentų įteikimą, 6 mėn. LIBOR EUR+1,2 procento metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pareiškimo pateikimo dienos - 2010-02-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. AB Parex bankas reikalavimo teises į atsakovę R. A. ir V. C. yra perleidęs ieškovui. Šiuo metu atsakovės R. A. ir V. C. prievolė pagal kreditavimo sutartį ieškovui yra įvykdyta tik iš dalies, įkeistas turtas, esantis Klaipėdos r., Derceklių k., nėra parduotas iš varžytinių, todėl ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę R. A.. Antra sąlyga yra, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. 2007-07-16 kreditavimo sutartimi suteikto 86161,95 EUR kredito (kas apytiksliai atitinka 297259 Lt) užtikrinimui buvo įkeistas turtas: žemės sklypas, sodo pastatas bei šiltnamis, kurių vertė hipotekos lakšte nurodyta 350000 Lt (1 t. 26 b. l.). Skolininkams nevykdant įsipareigojimų ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui priteisus skolą banko iniciatyva 2010-09-09 buvo atliktas įkeisto turto vertinimas, kuriuo nustatyta įkeisto turto vertė 90000 Lt - 130000 Lt. Taigi, nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos praėjus trejiems metams šio turto vertė ženkliai sumažėjo. 2008-12-05 atsakovė R. A. pateikė prašymą AB Parex bankui dėl sutarties sąlygų pakeitimo, nes iki 2009-01-01 turėjo bankui sumokėti apie 60000 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad tuo metu dėl ekonominės krizės šalyje pasikeitė jos pajamos, ji nebegalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų bankui. Šis R. A. prašymas buvo tenkintas, tai liudija paskolų komiteto išrašas, kuriame nurodyta, jog nei kredito paskirtis, nei terminas, nei kitos kredito sąlygos nesikeičia, tačiau keliama papildoma sąlyga – buto, esančio Telšių, Lygumų g. 57-10, įkeitimas iki 2009-01-16. Praėjus kelioms dienoms po paskolų komiteto sprendimo atsakovė R. A. 2008-12-29 dovanojimo sutartimi šį butą perleido sūnui atsakovui P. A.. Kito neįkeisto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ir patenkinti ieškovo reikalavimą, atsakovė neturėjo. Iš to darytina išvada, kad ši dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti buto įkeitimo bankui, kadangi tuo metu atsakovės R. A. finansinė padėtis buvo prasta, ji negalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį ir iki 2009-01-01 sumokėti bankui 60000 Lt. Tai, jog dovanojimo sutartimi buvo siekiama išvengti buto įkeitimo, įrodo ir vėlesnis civilinės bylos dėl nuosavybės teisės į butą J. K. pripažinimo iškėlimas. Pateikus teismui ieškinį buvo siekiama nuosavybės teisę į butą pripažinti J. K., kad bankas nebegalėtų ginčyti dovanojimo sutarties. Banko interesas išduodant kreditą yra jį susigrąžinti bei uždirbti palūkanas. Tuo tikslu kreditų suteikimas yra užtikrinamas įkeičiant turtą. Šiuo atveju, atsakovei R. A. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartyje numatyta tvarka nemokant dalinių įmokų, o įkeisto turto vertei sumažėjus, bankui šis kreditavimo sandoris tapo nuostolingas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė R. A. neginčija, jog 2009-01-01 dienai atsakovė R. A. turėjo sumokėti bankui apie 60000 Lt. Ji šią sumą 2008-12-05 prašymu prašė išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau po 2008-12-16 paskolų komiteto sprendimo, jog kredito sutarties sąlygos bus pakeistos įkeitus butą, kurio vidutinė rinkos vertė buvo
71432 Lt, atsakovė R. A. šį butą 2008-12-29 padovanojo sūnui P. A. butą, Iš to matyti, kad dovanojimo sutartimi buvo pažeistos kreditoriaus teisės, nes dovanoto buto vertės būtų užtekę tuo metu susidariusio kreditorinio įsiskolinimo padengimui. Trečia, atsakovė R. A. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog buto dovanojimo sandoris vyko ne jos iniciatyva, tokia buvo faktinės buto savininkės trečiojo asmens J. K. valia. Kaip jai minėta Telšių rajono apylinkės teismas 2012-03-20 sprendimu nepripažino J. K. nuosavybės teisės į butą, esantį Telšių m., Lygumų g. 57-10. J. K. neįrodė, kad butas nuosavybės teise priklauso jai. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, turi prejudicinę galią ir jame nustatyti faktai reikšmingi nagrinėjamoje byloje. 2012-03-20 sprendime nurodyta, kad gyvenamojo namo statybos kooperatyvo nare buvo ir pajų už butą 1994 m. išmokėjo R. A.. 2003 m. ji įregistravo savo nuosavybės teisę į butą ir disponavo juo iki 2008 m. pabaigos, kuomet perleido sūnui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė R. A. privalėjo sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį. LAT praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Būtinybe sudaryti sutartį traktuojami ikisutartiniai susitarimai, viešas konkuresas ar kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais ir kitos faktinės aplinkybės gali būti pripažįstamos būtinybe sudaryti sandorį, t. y. jei ginčijamo sandorio sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (LAT 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Šiuo atveju atsakovė R. A. sudarė neatlygintiną sandorį, iš jo negavo jokių pajamų, kurias būtų galėjusi panaudoti kredito padengimui, ir atlikusi ginčijamą sandorį, pažeidė kreditoriaus interesus. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovė R. A. neprivalėjo sudaryti buto dovanojimo sutarties. Ketvirtoji sąlyga, kad turi būti nustatyta, jog skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (LR CK 6.66 str. 2 d.). Dovanojimo sandoris yra neatlygintinas sandoris, todėl būtina nustatyti tik skolininkės, t. y. atsakovės R. A. nesąžiningumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas iškart po papildomų kreditavimo sutarties pakeitimo sąlygų iškėlimo. Atsakovė R. A., žinodama, jog negali vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį, o būtent iki 2009-01-01 negalėdama sumokėti apie 60000 Lt sumos, siekdama išvengti buto įkeitimo bankui, 2008-12-29 perleido jį atsakovui P. A.. LR CK 6.66 str. 3 d. nustatytas vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu pagal kreditoriaus reikalavimą apginti jo teises. Atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį, argumentuodama tuo, jog bankas turėjo domėtis atsakovės turtine padėtimi. 2009-10-06 nutraukus kreditavimo sutartį, bankas domėjosi R. A. turtine padėtini, nustatinėjo jos mokumą, užsakė įkeisto turto vertinimą, todėl turėjo žinoti apie 2008-12-29 sudarytą dovanojimo sutartį ir, jei ketino ginti savo interesus į teismą privalėjo kreiptis anksčiau nei 2011-11-09. Actio Pauliana ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (LR CK 1.127 str.), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles nustatančio LR CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. LR CK 6.66 str., reglamentuojančiame kreditoriaus teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį, nustatyta, kad terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Šia nuostata reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba
turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: 1) informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, 2) informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino
vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 str. 3 d. prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013). Šioje byloje teismas vertina šias aplinkybes, t. y. kada buvo sudarytas dovanojimo sandoris – 2008-12-29, kada apie jį sužinojo ar turėjo sužinoti kreditorius – bankas apie dovanojimo sutartį galėjo sužinoti kredito sutarties nutraukimo metu 2009-10-06, taip pat aplinkybę, kada kreditorius suprato, jog sudarytu skolininko sandoriu kreditoriaus teisės buvo pažeistos, nes įkeisto turto nepakanka įsiskolinimui padengti – 2011 m. gegužės mėn., ir nuo tada yra taikomas LR CK 6.66 str. 3 d. įtvirtintas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinys Telšių rajono apylinkės teismui pateiktas 2011-10-24, t.y. nepraleidus vienerių metų termino, todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visetą, matyti, kad ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovę R. A., 2008-12-29 sudaryta dovanojimo sutartis pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises, atsakovė R. A. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio bei jį sudarydama buvo nesąžininga ieškovo atžvilgiu, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas. Tarp atsakovų R. A. ir P. A. 2008-12-29 sudaryta dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia ir taikytina restitucija, pripažinus sandorį negaliojančiu, kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti antrajai viską, ką yra gavusi pagal sandorį (LR CK 6.66 str., 6.145 str. 1 d.). Pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį turi būti atkurtas atsakovės R. A. pažeistas mokumas ir atsakovė R. A. sugrąžintina į ankstesnę turtinę padėtį, todėl butas, esantis Telšių m., Lygumų g. 57-10, grąžintinas atsakovės R. A. nuosavybėn, panaikinant šio buto daiktinių teisių įregistravimą atsakovo P. A. vardu.
Ieškinys tenkintinas, todėl ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovų R. A. ir P. A. lygiomis dalimis 500 Lt žyminis mokestis (LR CPK 93 str. 1 d.) ir iš atsakovo P. A. 476 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų jam įteikimu per antstolį (1 t. 96-98 b. l.) (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę, todėl actio Pauliana ieškinys žyminiu mokesčiu apmokestinamas pagal LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. kaip turtinis reikalavimas (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Ginčijama dovanojimo sutartimi perleisto buto rinkos vertė 71432 Lt, todėl ieškinys turėjo būti apmokėtas 2143 Lt žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas sumokėjo 500 Lt, ieškinys tenkintinas, todėl nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 1643 Lt priteistini iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos valstybei 92,19 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,
n u sprendė:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančia tarp R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2008-12-29 sudarytą buto, unikalus Nr. 7898-9000-9015:0031, esančio Telšių m., Lygumų g. 57-10, dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. Nr. D-5928.
Grąžinti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn Pauliui
Anglickui perleistą butą, unikalus Nr. 7898-9000-9015:0031, esantį Telšių m., Lygumų g. 57-10, panaikinant šio buto daiktinių teisių įregistravimą P. A. vardu.
Iš R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteisti AS PAREX banka, kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus Lt) žyminį mokestį.
Iš P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti AS PAREX banka, kodas (duomenys neskelbtini) 476 Lt (keturi šimtai septyniasdešimt šeši Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Iš R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteisti valstybei (įmokos kodas 5660) 1643 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt tris Lt) žyminį mokestį ir 92,19 Lt (devyniasdešimt du Lt 19 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.