Telšių apylinkės teismo sprendimas

2012-03-20 · Civilinė byla Nr. 2-137-671/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-20
Bylos Nr.
2-137-671/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
R. A.
Trečiasis asmuo
AS PAREX BANKA, P. A.
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-137-671/2012Procesinio sprendimo kategorija 30.1.; 30.3.; 116.4. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012m. kovo 20d.Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant G. N., dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei G. M., atsakovei R. A., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovei R. A., tretiesiems asmenims AS PAREX BANKA, P. A. dėl nuosavybės teisės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pateiktame ieškinyje, ieškovė vadovaudamasi LR CK 4.37str., 4.47str. 1d., 1p., prašė pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį .(duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, kad tretysis asmuo AS P. B. kreipėsi į teismą su A. P. ieškiniu dėl dovanojimo sutarties, sudarytos 2008m. gruodžio 29d. tarp dukters R. A. ir anūko P. A., pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, motyvuodamas tuo, kad R. A. sudarydama šį sandorį pažeidė AS Parex banka kaip kreditoriaus interesus. Kadangi iškilo ginčas dėl nuosavybės, ieškovė priversta kreiptis į teismą, nes šis butas, esantis .(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise turi priklausyti ieškovei. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turėjo dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jos dukra R. A. 1984 metais nutraukė santuoką, todėl liko be gyvenamojo būsto. Dukra turėjo galimybę įsigyti kooperatinį butą, tačiau neturėjo pinigų, todėl ji 1987 01 24 pardavė turėto namo dalį ir už gautus pinigus nusprendė įsigyti kooperatinį butą. Pirminį įnašą 3885 rublius ji įmokėjo pati savo vardu 1988 metų vasario mėnesį. Butas buvo pastatytas 1990 metais. Ji iš karto apsigyveno minėtame bute ir iki šios dienos gyvena, jį išlaiko, juo rūpinasi. Butas tik 2003 metais buvo įregistruotas atsakovės vardu, tačiau ji tam neprieštaravo, nes dukra pasitikėjo, dukra neginčijo jos nuosavybės teisių. Kadangi anūkas susirado draugę, o ji yra silpnos sveikatos, ji patarė dukrai padovanoti butą anūkui, kuris pasižadėjo ja rūpintis senatvėje. Ginčo bute ieškovė apsigyveno šeimos nario teisėmis, pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 117str. nuostatas. Lietuvos Respublikos vyriausybės 1993 04 23 nutarimo Nr.280 „dėl Gyvenamojo namo statybos bendrijos ir Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pagrindinių įstatų patvirtinimo“ 14str. numatė, kad šeimos nariai, gyvenantys kartu su bendrijos nariu, turi lygias teises į gyvenamąsias patalpas bendrijos statomame name. Ji dėl savo amžiaus ir išsilavinimo nesuprato, kad kooperatyvo narys, išmokėjęs pajų už butą tampa buto savininku. Kadangi kooperatyvo narė buvo atsakovė, jos butą įregistravo atsakovės vardu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad turto registracija atliekama įgytų teisių pagrindu, bet šiuo veiksmu nesukuriamos teisės, kurios atsiranda juridinių faktų pagrindu. Ieškovės nuosavybės teisės nebuvo ginčijamos, todėl tai ir nesudarė jai pagrindo atlikti buto teisinę registraciją savo vardu.

Ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad visus pajinius įnašus sumokėjo ji, Su dukra buvo susitarę, kad gyvens kartu, ir kad butas bus jos, o vėliau paliks anūkui, kuris ja rūpinsis. Ji kitos gyvenamosios vietos neturi ir neturi kur išsikelti.

Atsakovė su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsakovė paaiškino, kad mama 1988 – 1989 metais pardavė savo namo dalį ir jai atidavė pinigus kooperatinio buto įsigijimui. Ji tuo metu buvo išsituokusi, šalia mamos gyvenamojo namo gyveno buvusio vyro tėvai, todėl kartu su mama tame name ji gyventi negalėjo. Ji 1996 metais išsikėlė gyventi į Klaipėdą. Pajus už butą jau buvo išmokėtas. Mama liko gyventi minėtame bute - (duomenys neskelbtini). 2008 metais butą padovanojo savo sūnui, nes tokia buvo mamos valia. 2006 metais ji su draugu gavo paskolą gyvenamojo būsto įsigijimui. Tuo metu jie turėjo geras pajamas. Po to, prasidėjo krizė ir nebeišgalėjo laiku vykdyti įsipareigojimų, todėl buvo areštuotas jų gyvenamasis namas. Šiuo metu kreditorius – trečiasis asmuo AS Parex banka ginčija dovanojimo sutartį ir pretenduoja į butą, kuris faktiškai yra mamos, nes toks buvo susitarimas, kai mama jai davė pinigus pajiniams įnašams sumokėti.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo P. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko.

Tretysis asmuo AS Parex banka pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal 2007 07 16 kreditavimo sutartį Nr.BKS/14/1142 su vėlesniais pakeitimais, AB Parex bankas suteikė R. A. ir V. C. 86161,95 EUR kreditą sodo pastato su žemės sklypu ir priklausiniais pirkimui ir 41850,09 EUR kreditą sodo pastato remontui. 2010 07 31 Lietuvos AB Parex bankas ir Latvijos AS Parex banka pasirašė dalies kreditų portfelio perleidimo sutartį, pagal kutrią buvo perleistos pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės pagal nurodytą kreditavimo sutartį. 2011m. gegužės mėnesį kreditoriui tapo žinoma, kad skolininkė R. A., žinodama apie pradelstus įsiskolinimus bankui, 2008 12 29 dovanojimo sutartimi perleido P. A. 3 kambarių butą, esantį .(duomenys neskelbtini), todėl kreditorius kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovės pozicija yra nepagrįsta, nes gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Ąžuolas“ narė buvo R. A.. Su ja gyvenusi ieškovė nebūdama gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narė, neturėjo teisės tapti buto savininke. Net ir nustačius faktą, kad pajus sumokėjo ieškovė, ji neįgijo teisės į butą. Pagal LR 1990 10 16 įstatymo Nr.I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1str., gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu, o pagal iki 2001 07 01 galiojusio 1964m. LR CK 149str., asmuo įgyja nuosavybės teisę į viešame registre registruotiną turtą nuo nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre momento. Tokiu būdu asmuo kooperatinio buto savininku tampa nuo nuosavybės teisės įregistravimo viešame registre, o butas 2003 metais buvo įregistruotas R. A. vardu. Ieškovė bendrais veiksmai su dukra R. A. siekia sumažinti R. A. vardu registruotą turtą, į kurį bankas galėtų nukreipti išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš 1987 01 24 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė pardavė ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) už 12000Lt (b.l.5-6). Iš Buto kortelės matyti, kad 1990 05 04 R. A. įregistruota adresu .(duomenys neskelbtini) kaip nuomininkė, o P. A. ir J. K. kaip šeimos nariai (b.l.7). Iš Įregistravimo kortelės matyti, kad R. A. išregistruota iš minėto buto 1996 03 07 (b.l.7-8). Iš Pranešimo matyti, kad 1988 02 08 J. K. dukters R. A. vardu kooperatyvui „Ąžuolas“ sumokėjo 33885 rublius (b.l.9). Iš GNSB „Ąžuolas“ pirmininko atsakymo matyti, kad duomenys apie pajininkų įnašus už butą .(duomenys neskelbtini), neišliko (b.l.10). Iš 1994 04 06 Pažymėjimo matyti, kad R. A. yra pilnai išmokėjusi pajų už savo butą 1366,08 rublius, kooperatyvinis namas priimtas valstybinės komisijos 1990 01 02 (b.l.11-13). Iš Buto dovanojimo sutarties matyti, kad 2008 12 29 R. A. butą, esantį .(duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui P. A.. Dovanojimo sutarties 5.1.1. punkte R. A. pareiškė ir garantavo, kad „Dovanojamas nekilnojamasis daiktas priklauso Dovanotojui nuosavybės teise >>....<< nėra trečiųjų asmenų teisių ir/ar pretenzijų į jį, jokių sąlyginių ar kitokių susitarimų dėl nekilnojamojo daikto disponavimo su trečiaisiais asmenimis >>....<< “, bei sutarties 5.1.3 punktu garantavo, kad „Asmenų, kurie išsaugo teisę naudotis šiuo nekilnojamuoju daiktu, nei pagal įstatymą, nei šia sutartimi, nėra“ (b.l.14-18). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į butą .(duomenys neskelbtini), 2008 12 31 įregistruotos P. A. vardu, iki to nuosavybės teisė buvo registruota R. A. vardu – įregistruota 2003 09 18 (b.l.19-20). Iš pensijos gavimo pažymėjimo ir pažymos apie gaunamas pajamas matyti, kad ieškovės mėnesio pajamos yra 655,09Lt (b.l.23-24). Iš 2007 07 16 Kreditavimo sutarties Nr.BKS/14/1142 su vėlesniais pakeitimais, matyti, kad AB Parex bankas suteikė R. A. ir V. C. 86161,95 EUR kreditą sodo pastato su žemės sklypu ir priklausiniais pirkimui ir 41850,09 EUR kreditą sodo pastato remontui (b.l.49-56). Iš Kreditų portfelio perleidimo sutarties matyti, kad 2010 07 31 Lietuvos AB Parex bankas ir Latvijos AS Parex banka pasirašė dalies kreditų portfelio perleidimo sutartį, pagal kurią buvo perleistos pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės pagal nurodytą kreditavimo sutartį Nr. BKS/14/1142 su vėlesniais pakeitimais (b.l.57-65).

Iš byloje esančių paminėtų rašytinių įrodymų matyti, kad Kooperatinių namų statybos kooperatyvo „Ąžuolas“ narė buvo atsakovė R. A., kurios vardu buvo mokami pajaus įnašai. R. A. 1994 metais buvo pilnai išmokėjusį pajų už savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). ir 2003 metais įregistravo nuosavybės teises į butą. Lietuvos respublikos A. T. 1990 10 16 įstatymu Nr.I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“, 1str. buvo nustatyta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Teismui nekyla abejonių, kad ieškovė, turėdamas finansines galimybes, rėmė savo dukrą materialiai, skirdama savo asmenines lėšas pajų įnašams, kooperatinio buto statybai, tačiau tai nesuteikė ieškovei nuosavybės teisių į ginčo butą, nes ieškovė nebuvo gyvenamojo namo statybos kooperatyvo narė. Atsakovė turėjo galimybę įteisinti nuosavybę ieškovės vardu pajų perleidimo sutartimi, tačiau to nepadarė. Vėlesni atsakovės veiksmai rodo, kad ji butu (duomenys neskelbtini), pilnai disponavo kaip savininkė: 2003 metais įregistravo savo nuosavybės teises, o 2008 metais padovanojo butą savo sūnui P. A., dovanojimo sutartyje garantuodama, kad asmenų, kurie išsaugo teisę naudotis šiuo nekilnojamuoju daiktu nei pagal įstatymą, nei pagal dovanojimo sutartį – nėra. Ieškovė neįrodė, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso jai, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (LR (duomenys neskelbtini).)

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93str.1d.), tačiau atsakovė ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė buvo atleista nuo nesumokėto žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (b.l.28), todėl iš ieškovės priteistinos tik išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas 27Lt (LR CPK 88str.1d.3p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)., 270str., 279str.,303str.,

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) proceso išlaidas - 27Lt, į valstybės pajamas ( įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja A. A.