Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2004 metais, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ įsigijęs pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“, numeris (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm (.380) kalibro (.380 ME GUM) tipo šoviniais su guminėmis kulkomis, taip pat ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, priskiriamą C kategorijos šaunamajam ginklui, bei pagal 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį iki 2014 m. liepos 1 d. negavęs leidimo laikyti arba nešioti šį ginklą, neteisėtai laikė šį šaunamąjį ginklą gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), garaže esančioje metalinėje spintoje iki 2025 m. balandžio 15 d. 07.14-09.47 val., kol kratos metu revolverį rado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Šiaulių apygardos valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.

Kaltinamasis M. P. teisiamajame posėdyje prisipažino kaltas. Parodė, kad 2004 metais nusipirko ginklą savigynai, tada buvo leidžiama. Ginklo nepanaudojo. Kurį laiką jį laikė pas tėvus. Su žmona pradėjo statyti namą, ginklą pasidėjo garaže į metalinę spintą. Ginklas buvo apkrautas visokiais daiktais. Kai vyko krata ir atsiminė, kad jį turi. Ginklas buvo surūdijęs, nežino ar veikiantis, buvo pamiršęs, kad jį turi. Nežinojo dėl registracijos, dėl įstatymo pasikeitimo. Dėl tokio savo elgesio gailisi, gailisi, kad nežinojo, kad reikia registruoti, kad laikė. Su žmona yra 25 metai kartu, tik 3 metus vedę. Visą laiką kartu tariasi, dirba, atostogauja. Vienas kitu pasitiki, klauso jos nuomonės. Blogai sutuoktinė vertino tą situaciją, nes ji irgi pamiršo, negali pasakyti, ar ji išvis žinojo. Šeimoje 4 asmenys yra, mergaitei (duomenys neskelbtini), berniukui (duomenys neskelbtini) metų. Jis net šovinių neturėjo nusipirkęs. Ten toks automobilių remonto darbo stalas, po darbastaliu metalinė spinta, tai toje spintoje ginklas žemai buvo padėtas ir apkrautas. Tos spintos nenaudoja kasdienei veiklai. Garažo pagal paskirtį nenaudoja, tik sandėliuoja daiktus – dviračius, žoliapjoves, įvairius daiktus.

Prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą pateikusi I. P. teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja parodė, kad žino, jog buvo ginklas įsigytas, kratos metu jį rado garaže. Vyras sakė, kad pamiršo, tokį jo elgesį vertina neigiamai. Judviejų santykiai yra geri, visais klausimais tariasi kartu. Ji yra atsakinga, sąžininga, darbšti, pasitiki savo vyru. Yra bausta administracine tvarka, kaip už mašinos pastatymą ne vietoje. (duomenys neskelbtini). Su M. P. kartu yra 23 metus, turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų vaikus. Kartu gyvena 16 metų, kurį laiką buvo nevedę. (duomenys neskelbtini) gauna atlyginimą, turi pastovias pajamas. Vyras (duomenys neskelbtini). Visada ieško kompromiso tiek santykiuose, tiek sprendimuose. Daug laiko praleidžia kartu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais byloje surinktais duomenimis.

2025-09-02 Europos prokuratūros nutarimu atskirti ikiteisminius tyrimus, nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, perduodant šį ikiteisminį tyrimą nacionalinei prokuratūrai (b. l. 102-104).

2025-04-15 kratos protokole užfiksuota, kad krata atlikta pas M. P., adr. (duomenys neskelbtini). Garaže, metalinėje spintoje, rastas ir paimtas dujinis revolveris „Cal 380 ME GUM MESportwaffen Solingen/Germany“ (b. l. 54-74).

2025-04-30 specialisto išvadoje užfiksuota, kad tirti pateiktas revolveris (Pav. Nr. 2), rastas ir paimtas kratos metu namo garaže, metalinėje spintoje 2025-04-15, adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolveris „ME 38 Compact-G“ numeris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm (.380) kalibro (.380 ME GUM) tipo šoviniais su guminėmis kulkomis, o taip pat ir 9 mm (.380) kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais. Pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Jis šaudymui tinkamas (b. l. 81-86).

2025-08-11 Policijos departamento prie VRM Viešosios tvarkos biuro rašte užfiksuota, kad Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos (toliau – PLVIS) duomenimis, M. P. neturi galiojančio leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ir šiuo metu nėra pateikęs prašymo dėl šių leidimų išdavimo. Kratos metu rastas pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro revolveris „ME 38 Compact G“, Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruotas PLVIS-e (b. l. 92-93).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2017, 4 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146) 5 straipsnio 6 punktą, C kategorijos ginklams priskiriami ir dujiniai pistoletai (revolveriai), kuriems laikyti reikalingas leidimas (12, 13 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus.

Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamasis M. P. prisipažino kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir davė apie tai parodymus. Kratos protokole užfiksuotos ginklo suradimo aplinkybės. Specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys apie kratos metu rastą ginklą. Policijos departamento prie VRM Viešosios tvarkos biuro duomenimis, kaltinamasis M. P. neturi leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, kratos metu rastas ginklas nėra registruotas. Nurodyti duomenys patvirtina M. P. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo gynėjas prašė M. P. išteisinti kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodė, kad M. P. ginklą įsigijo legaliai, tačiau jo nė karto nenaudojo, o vėliau apie jį visai pamiršo, todėl jo veikoje nėra tiesioginės tyčios dėl neteisėto ginklo laikymo.

Teismas su šiais argumentais nesutinka. Ginklo savininkas turi pareigą tinkamai disponuoti ginklu. Teismo vertinimu, ginklas nėra toks mažareikšmis ar įprastas objektas, kad jo savininkas pamirštų, jog išvis jį turi. M. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad garaže yra automobilių remonto darbo stalas, po darbastaliu metalinė spinta, toje spintoje ginklas žemai buvo padėtas ir apkrautas. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia 2025-04-15 kratos protokole užfiksuoti duomenys. Minėto protokolo priedo fotolentėlės Nr. 1 nuotraukose Nr. 7, Nr. 8 užfiksuota, kad ginklas rastas prie sienos pritvirtintoje, kompaktiškoje, užrakinamoje metalinėje spintelėje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. BK 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. vasario 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2017, tokiose situacijose kai asmuo dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo neįgyja leidimo ginklui, jo veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalį. Taip pat pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2017 (7 p.), asmens argumentai apie ginklo pamiršimą nepaneigia jo kaltės.

Teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodyta, kad kaltinamasis M. P. neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą, bei taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo

Kaltinamojo gynėjas taip pat prašė baudžiamąją bylą M. P. atžvilgiu nutraukti dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, vadovaujantis BK 37 straipsnio nuostatomis.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamąjį M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018). BK 37 straipsnis, nustačius šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014).

Spręsdamas dėl kaltinamojo M. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo teismas atsižvelgia į tai, kad byloje minimą ginklą M. P. 2004 m. buvo įsigijęs teisėtai, tačiau pasikeitus teisiniam reguliavimui M. P. iki 2014 m. liepos 1 d. neįgijo leidimo laikyti arba nešiotis ginklą. Ginklai civilinėje apyvartoje nėra draudžiami, yra tik ribojama jų apyvarta. M. P. turėtas ginklas yra revolveris, skirtas šaudyti šoviniais su guminėmis kulkomis, dujiniais bei garsiniais šoviniais, jis priskiriamas C kategorijos šaunamajam ginklui. Taigi, pačios ginklo kovinės savybės leidžia jį laikyti mažesnio pavojingumo, nei įprastai šaunamuosius ginklus. Taip pat ginklas buvo laikomas be šovinių, neslepiamas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginklą būtų ketinama naudoti nusikalstamiems tikslams. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl nustatyto ginklo laikymo nebuvo sukeltas realus pavojus visuomenės saugumui. Teismas sprendžia, kad esant nustatytų aplinkybių visumai, yra pagrindas kaltinamąjį M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 37 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-489/2018).

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo sutuoktinė I. P. pateikė prašymą perduoti kaltininką M. P. jos atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 175-180).

Šioje byloje pirmiau buvo prašoma baudžiamąją bylą M. P. atžvilgiu nutraukti dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, o pastarojo prašymo netenkinimo atveju reiškiamas alternatyvus prašymas baudžiamąją bylą M. P. atžvilgiu nutraukti pagal laidavimą, BK 40 straipsnio pagrindu.

Kadangi kaltinamasis M. P. nagrinėjamu atveju atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, todėl teismas nebepasisako dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamasis M. P. neteisėtai laikė revolverį „ME 38 Compact-G“, numeris (duomenys neskelbtini), todėl minėtas ginklas konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Baudžiamąją bylą nutraukti.

M. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti revolverį „ME 38 Compact-G“, numeris (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.