Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. (S. R.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 70 (septyniasdešimties) MGL (3 500 – trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas S. R. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. 22.20 val. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. 17 val., t. y. 2 (dvi) paros, ir laikytina, kad jis sumokėjo 4 (keturis) MGL (200 – du šimtus eurų) baudos.

S. R. įpareigotas likusią baudos dalį, t. y. 3 300 (tris tūkstančius tris šimtus) eurų sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui.

Iš S. R. konfiskuotini 5 000 (penki tūkstančiai) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Atsiliepimo į nuteistojo S. R. apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo S. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistajam S. R. paskirtos bausmės

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad S. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteistas (b. l. 96), vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą viršijant greitį (b. l. 98-99), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju (b. l. 100), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs (b. l. 103). Iš gyventojų registro duomenų išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) jam baigėsi leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turi galiojantį (duomenys neskelbtini) pasą. Taip pat, žemesnės instancijos teismas įvertino ir tai, kad S. R. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę su puspriekabe vakare, pavojingai manevruodamas, esant intensyviam transporto eismui bei atsisakė pasitikrinti savo blaivumą. Todėl tokiais savo veiksmais jis padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

9. Nuteistasis S. R. apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – lietuvių kalbos nemokėjimą (BK 59 straipsnio 2 dalis).

1.1. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalį, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. BPK 8 straipsnio 1 dalis numato, kad „Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba”. To paties straipsnio 3 dalis nurodo, kad „lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis šio Kodekso nustatyta tvarka“.

1.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, nemokantis lietuvių kalbos (b. l. 45). Todėl, vadovaujantis BPK 8 straipsnio 3 dalimi, tiek apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiek atliekant ikiteisminį tyrimą jam buvo paskirtas vertėjas (b. l. 77, 81, 83, 91, 116, 118-124). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis apylinkės teisme aktyviai dalyvavo baudžiamajame procese, uždavinėjo liudytojams klausimus, kas paneigia jo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą „nespėjo orientuotis pagreitintame procese“. Nuteistajam taip pat buvo išaiškintos jo teisės, jis suprato kuo yra kaltinamas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos manymu nėra procesinio pagrindo nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę – nemokėjimą lietuvių kalbos – pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe.

11. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos trys alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus S. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Dėl nuteistajam S. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – vilkiko su puspriekabę vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo.

13. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

14. Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą.

15. Taigi nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vilkiko su puspriekabe, kaip nusikalstamos veikos priemonių, konfiskavimo privalomumas nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nekelia abejonių. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-183-942/2018).

16. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

17. Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-489/2019, 2K-315-303/2018, 2K-7-304-976/2016). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

18. Be to, nagrinėjamų apeliacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad nors baudžiamojo poveikio priemonės savo esme ir turiniu yra labai panašios į bausmes, tačiau nėra tapačios joms, nes yra skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-183-942/2018). Taigi, nors nusikalstamai veikai daryti naudojamo turto konfiskavimas turi nubaudimo elementų, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja kaltininkui paskirtos bausmės – baudos.

19. Baudžiamojoje byloje yra nustatyti šie duomenys: 2019 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonių aprašuose matyti, kad įvykio metu buvo apžiūrėtos šios transporto priemonės – puspriekabė „KRONE“, pagaminimo metai (duomenys neskelbtini), savininkas – „(duomenys neskelbtini)“ AB bei vilkikas „MERCEDES BENZ“, pagaminimo metai (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 36-39). Iš byloje esančio VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikto puspriekabės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad puspriekabė „KRONE“, modelis „(duomenys neskelbtini)“, savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41). VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vilkiko registracijos liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad vilkikas „MERCEDES BENZ“, modelis „(duomenys neskelbtini)“, savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 42). 2019 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas ir transporto priemonė – vilkikas „MERCEDES BENZ“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) su dokumentais grąžinti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio pristatymo jo gavėjui (b. l. 113-114). Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra nei vieno dokumento (pvz. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ autotransporto kainos Lietuvoje išrašo, įmonės pateiktų finansinių dokumentų ir pan.), dėl minėtų transporto priemonių vidutinių rinkos kainų, siekiant nustatyti S. R. skirtiną konfiskuotiną transporto priemonių piniginę vertę.

20. Pritartina apylinkės teismo argumentui, kad minėtų vilkiko ir puspriekabės piniginė vertė yra žymiai didesnė. Vertinant konfiskuotino turto vertės dydį byloje nėra tikslios informacijos apie vilkiko „MERCEDES BENZ“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės „KRONE“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertes (gavus pažymas su didesnėmis rinkos vertėmis, būtų nepagrįstai sunkinama asmens padėtis, nesant prokuroro skundo), tačiau žemesnės instancijos teismas, nustatęs, jog S. R. įvykio metu vairavo ne jam priklausančias transporto priemones – vilkiką „MERCEDES BENZ“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, o transporto priemonės su puspriekabe savininkė 2019 m. rugpjūčio 22 d. prašyme nurodė, kad nežinojo, jog jos įmonės vairuotojas S. R. reiso metu yra neblaivus (b. l. 110), bei atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama minėtų transporto priemonių vertę atitinkanti pinigų suma – 5 000 (penki tūkstančiai eurų) Eur.

21. Taigi esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkanti pinigų suma yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyti BK straipsniai, kuriais vadovaujantis nuteistajam S. R. taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – turto piniginę vertę atitinkančios sumos konfiskavimas ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) metams. Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę nėra aiškiai nurodoma konfiskuotinas turtas iš kurio yra konfiskuojama piniginė vertė. Teisėjų kolegija sutinka, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė reikiamų BK straipsnių, dalies ir/ar punkto, bei nepaminėjo turto, iš kurio konfiskuoja piniginę vertę, tačiau, kuo vadovaujasi, išsamiai aptarė nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Šie netikslumai nekeičia fakto, jog yra būtina taikyti abi paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas šią rezoliucinės dalies nuostatą patikslina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, S. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonių – vilkiko „MERCEDES BENZ“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės „KRONE“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų suma – 5 000 (penkis tūkstančius) Eur.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, S. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui.