Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-59-544/2012

2012 m. sausio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Utenos alaus darbininkų sąjungos atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškėjo Utenos alaus darbininkų sąjungos ieškinio trūkumams pašalinti, atsakovė - UAB „ŠVYTURYS – UENOS ALUS“, dėl 2011-11-02 potvarkio Nr. 95P pripažinimo nepagrįstu ir panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2011-11-30 Utenos rajono apylinkės teisme gautas ieškovės Utenos alaus darbininkų sąjungos ieškinys atsakovei UAB „ŠVYTURIO – UTENOS ALUS“ dėl 2011-11-02 potvarkio Nr. 95P skirti drausminę nuobaudą V. Č. panaikinimo, nes jis pažeidžia DK 35 str. 1 d., 134 str. 2 d., 3 d. numatytą drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą (b. l. 3-5).

Utenos rajono apylinkės teismas 2011-12-12 nutartyje nurodė, kad ieškovės ieškinys nevisiškai atitinka reikalavimus, numatytus CPK 111, 113, 135 str., todėl nustatė terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Teismo nuomone, ieškinys neatitinka CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d. reikalavimų, nes jame nenurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes ir šie įrodymai nepridėti prie ieškinio. Kadangi DK 295 str. 2 d. 4 p. numato, kad teismuose nagrinėjami ginčai pagal profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymo numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises, o ieškovė ieškinio dalyką suformulavo taip, kad prašo panaikinti atsakovės priimtą potvarkį dėl drausminės nuobaudos skyrimo konkrečiam asmeniui, tai, teismo nuomone, ieškovė turi nurodyti aplinkybes, ar ji kreipėsi į atsakovę dėl 2011-11-02 potvarkio panaikinimo, kokį sprendimą dėl šio profesinės sąjungos reikalavimo priėmė atsakovė ar nepriėmė jokio sprendimo bei teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė, nors gina darbuotojo interesus, paties darbuotojo trečiuoju asmeniu į bylą neįtraukė, nors teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms bei nepateikė trečiajam asmeniui skirto įteikti ieškinio su priedais egzemplioriaus, todėl ieškinys neatitinka CPK 111 str. 2 d. 2 p., 113 str. 1 d. reikalavimų. (b. l. 21).

Atskirasis skundas tenkintinas. Utenos rajono apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.), nes šis teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas (CPK 115 str. 2 d., 4 d., 135 str. 1 d. 3 p., 2 d., 138 str.), dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje ieškovas turi nurodyti ieškinio pagrindą, bet ne jį įrodyti. Teismas šioje stadijoje turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi, teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.). Civilinis procesas pagrįstas šalies disponavimu jai suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia, kas reiškia, kad civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė, kurią jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų, susijusių su ieškovės reikalavimo teise, nepakankamumą bei nustatyti jai įpareigojimus, kurie galimai turėtų reikšmę ateityje sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai tenkintini, ar jie pagrįsti ir įrodyti konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis. Šioje proceso stadijoje teismo manymas, kad ieškovės reikalavimas nėra pakankamai pagrįstas įrodymais, negali turėti įtakos ieškinio priėmimui ir jo nagrinėjimui bei riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.), įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.) bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamai išnagrinėti bylą. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę reikalauti, kad ieškovė nurodytų ieškinio faktinį pagrindą ir jį sudarančias aplinkybes, jei ji jų visai nebūtų nurodžiusi, tačiau neturėjo pagrindo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu reikia reikšti ieškinį ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis jį pagrįsti. Taigi, nebuvo pagrindo taikyti LR CPK 115 str. 2 d. nuostatų ir nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškovės ieškinys iš esmės atitiko CPK 111, 113, 114, 135 straipsniuose numatytus reikalavimus, keliamus jo formai ir turiniui, ir jame nebuvo tokių netikslumų, kurie sudarytų esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Todėl daroma išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o klausimą dėl ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.