Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Valentinui Giriūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ukmergės žinios“ skundą atsakovei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad UAB „Ukmergės žinios" manymu Sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir naikintinas. Komisija, priimdama Sprendimą, pilnai ir visapusiškai neįvertino duomenų visumos, neišklausė pareiškėjos nuomonės, priimdama sprendimą pasirėmė tik publikacijos tekstu.

Komisija nesilaikė Reglamento V str. 5 punkto reikalavimo, kad Komisijos sprendime turi būti išdėstyta sprendimo apskundimo tvarka. Publikacijoje „Padegėją išdavė jo rašysena" (toliau -Publikacija) pateikta informacija yra aktuali Ukmergės miesto visuomenei, nes „<...keletą pastarųjų mėnesių ukmergiškiai kentėjo nežinomo padegėjo išpuolius. Jis supleškino tris automobilius, buto duris, du kartus padegė mokyklos sandėlį..>“.

Pareiškėja laikėsi ŽLEK 39 straipsnio reikalavimo, kad draudžiama skelbti atliekant ikiteisminį tyrimą surinktus duomenis, išskyrus atvejus, kai juos skelbti yra visuomenės (viešasis) interesas. Pareiškėjos teigimu, ginčo publikacijoje aprašomas kaip tik toks atvejis. Iš publikacijos teksto matyti, kad joje nėra atskleista padegėjo pavardė, vardas, gyvenamoji vieta, mokykla, kurioje jis mokosi, jo artimųjų duomenys. Ukmergės mieste yra virš dešimties įvairaus statuso mokyklų, mokosi keliolika tūkstančių mokinių. Publikacijos tekste pateiktas minimalus informacijos kiekis, o tai atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktiką. Pareiškėjos manymu, informacijos skleidėjas nenusižengė jokioms teisės normoms, informuodamas Ukmergės miesto visuomenę apie didelį atgarsį sukėlusį įvykį.

Komisija pripažino, kad pareiškėja pažeidė ŽLEK reikalavimus tik tuo aspektu, kad Publikacijoje buvo nurodoma, kad padegėjas yra įvaikintas. Pareiškėjos teigimu, pagal šį informacijos kiekį nėra jokios galimybės nustatyti nusikalstamos veikos padarymu įtariamojo asmens tapatybės. Pareiškėja mano, kad ji nepažeidė ŽLEK 40 straipsnio.

Publikacijoje nėra paskleista jokių žinių apie privatų nusikalstamos veikos padarymu įtariamojo asmens gyvenimą, jo šeimą. Informacijos kiekis „mokosi vienoje Ukmergės miesto mokyklų, vaikinui - 17 metų" yra labai minimalus, būtinas ir šis aspektas Komisijos nesvarstytas. Todėl sprendimas, kad pareiškėja pažeidė ŽLEK 36 straipsnį, yra nepagrįstas. Tik tuo atveju, jei Publikacijoje būtų įvardintas konkretus asmuo su visais duomenimis, pagal kurios galima nustatyti to asmens tapatybę, ir paskleistos žinios apie to asmens privatų gyvenimą be jo sutikimo, būtų akivaizdus ŽLEK 36 straipsnio pažeidimas. Publikacijoje tokios situacijos nėra ir informacijos skleidėjui nebuvo būtinumo gauti asmens sutikimą.

Pareiškėja, laikraštyje patalpindama Publikaciją, laikėsi ŽLEK 1 straipsnio reikalavimų, įvertino informacijos svarbą Ukmergės miesto bendruomenei, suteikė jai teisę ir galimybę gauti aktualią informaciją apie didelio atgarsio susilaukusius nusikalstamus veiksmus. Publikacijoje pateiktas informacijos kiekis nesuteikia galimybės atskleisti, nustatyti konkretų asmenį. Pareiškėja teigia, kad Publikacijoje buvo išlaikyta pusiausvyra tarp pareigos informuoti visuomenę apie nusikaltimus ir pareigos nepažeisti šeimos ir vaiko interesų (b.l.1-3).

Paaiškina, kad pareiškėja ir Publikaciją parengusi žurnalistė D. Z. buvo laiku ir tinkamai informuotos apie tai, jog 2012-08-27 bus nagrinėjamas E. Ž. skundas dėl dienraščio „Lietuvos rytas" ir laikraščio „Ukmergės žinios" Publikacijos. Pareiškėja apie šį faktą buvo informuota elektroniniu būdu, taip pat apie posėdį buvo viešai paskelbta Komisijos internetiniame tinklalapyje. Komisija iki posėdžio jokių prašymų ar kitokių žinių iš pareiškėjos ir/ar žurnalistės nesulaukė, dėl posėdžio atidėjimo nesikreipė nei laikraštis „Ukmergės žinios“, nei dienraštis „Lietuvos rytas", nei skundą pateikęs asmuo. Komisija jokiais būdais negalėjo nuspėti ar numatyti, jog laikraščio „Ukmergės žinios" redaktorė atostogaus konkrečiu laikotarpiu ir tai sutrukdys laikraščiui pateikti savo poziciją Komisijai.

Komisija visapusiškai ir išsamiai nagrinėjo pateiktą skundą, sprendimą priėmė visapusiškai išanalizavusi pateiktą medžiagą. Be to, pareiškėja skunde nenurodė, kokių aplinkybių Komisija neįvertino ir kurios sutrukdė Komisijai priimti teisingą sprendimą.

Komisija pripažįsta Sprendimo formos trūkumą, kad Sprendimo turinys neatitinka Reglamento V dalies 5 punkto reikalavimų, nes jame nėra nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Paaiškina, kad šis apsirikimas buvo padarytas dėl laiko stokos. Komisija atkreips į tai dėmesį, kad daugiau tokie formalūs trūkumai nepasikartotų. Tačiau, Komisijos manymu, šis visiškai formalus Sprendimo formos trūkumas neleidžia teigti, jog Sprendimas turėtų būti naikinamas. Sprendime nėra pripažintas ŽLEK 39 straipsnio pažeidimas, todėl pareiškėja argumentus dėl Publikacijoje aptariamo su viešu interesu susijusio įvykio dėsto be pagrindo.

Pareiškėja netinkamai supranta ir aiškina ŽLEK 36 straipsnio turinį, todėl skunde nurodomi argumentai yra nepagrįsti. Akivaizdu, jog Publikacijoje yra paskleista privataus pobūdžio informacija apie įtariamąjį asmenį, t.y. faktas, jog įtariamasis yra įvaikintas ir našlaitis, ir įtariamojo amžius, lytis. Nepaisant to, jog publikacijoje yra aptariamas svarbus Ukmergės visuomenei įvykis, kuris galimai padarė didelės žalos daliai Ukmergės gyventojų, nebuvo jokio tikslo ir pagrindo Publikacijoje paskelbti, jog įtariamasis yra įvaikintas ir našlaitis, įvardinti įtariamojo asmens amžių ir lytį. Publikacijoje šios informacijos galėjo būti nepaskelbta ir Publikacija savo turiniu būtų buvusi pakankamai išsami ir visapusiška, jos pakaktų patenkinti visuomenės interesą ir teisę žinoti apie Ukmergės mieste vykusius padegimus ir tai, jog dėl šių įvykių įtariamasis tapo teisėsaugos pareigūnams žinomas. CK 3.221 str. 2 dalis numato įvaikinimo paslapties konfidencialumą, kuris publikacijoje akivaizdžiai buvo pažeistas. Be to, EŽTT yra pripažinęs, jog įvaikinimo faktas patenka į privataus ir šeimos gyvenimo sferą, kuri yra neliečiama. EŽTT yra pabrėžęs, jog reikia iš esmės skirti diskusijai demokratinėje visuomenėje svarbių faktų, netgi prieštaringų, skelbimą nuo pigaus turinio teiginių apie asmens privatų gyvenimą kūrimo. Dėl asmens privataus gyvenimo gerbimo EŽTT primena esminę jo apsaugos svarbą, siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus asmenybės vystymąsi. Ši apsauga taikoma platesniam individų ratui, nei asmens šeima, ir apima socialinę dimensiją. Pareiškėjos argumentai visiškai neatitinka ŽLEK 36 straipsnio turinio ir prasmės, Sprendimas buvo priimtas visapusiškai išanalizavus visas Publikacijos aplinkybes, todėl naikinti Komisijos Sprendimo nėra jokio pagrindo.

Komisijos manymu, nagrinėjamu atveju ŽLEK 1 straipsnio pažeidimas buvo pripažintas visiškai pagrįstai, kadangi žurnalistė, atskleisdama įvaikinimo paslaptį, akivaizdžiai pažeidė visos įtariamojo šeimos narių privataus gyvenimo gerbimo interesą, o visuomenei nebuvo jokio poreikio žinoti ar būti informuotai apie tai, jog įtariamasis dėl padeginėjimų Ukmergės mieste yra našlaitis ir įvaikintas. Aptariamo ŽLEK straipsnio pažeidimas yra akivaizdus, nes Lietuvoje galioja įvaikinimo konfidencialumas visiems, taip pat ir žurnalistams. Komisija tinkamai išanalizavo skunde išdėstytus E. Ž. argumentus, tinkamai išanalizavo Publikaciją, o pareiškėjos skunde nurodyti nesutikimo teiginiai tik patvirtina, jog laikraštis „Ukmergės žinios" akivaizdžiai nesupranta, kokias pasekmes privačios informacijos, kurią atskleisti draudžia įstatymas, atskleidimas gali sukelti konkrečiai šeimai. Sprendimas dėl Kodekso 1 straipsnio pažeidimo yra teisėtas, pagrįstas ir teisingas (b.l. 15-17).

Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog „Ukmergės žinios“ tik perspausdino publikaciją iš „Lietuvos ryto“, laikračio tiražas nedidelis, tad ir informacijos paskleidimo mastas nedidelis. Skundžiamu sprendimu pareiškėjai užkertamas kelias dalyvauti projektuose ir gauti finansavimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad laikraštyje „Ukmergės žinios“ Nr. 41 2012-05-29 buvo išspausdintas „Lietuvos ryto“ korespondentės D. Z. straipsnis „Padegėją išdavė jo rašysena“, kuriame rašoma: „keletą pastarųjų mėnesių ukmergiškiai kentėjo nežinomo padegėjo išpuolius. Jis supleškino tris automobilius, buto duris, du kartus padegė mokyklos sandėlį. Padegėjas įkliuvo, kai padegė namą, kuriame gyveno jo draugas. Padegėjas buvo sulaikytas ketvirtadienį vienoje Ukmergės miesto mokyklų, kurioje jis mokosi. Vaikinui – 17 metų. Po kratų namuose jis trims mėnesiams uždarytas į areštinę. „Tai kas įvyko, sunkiai suvokiama ir negaliu patikėti. Mano sūnus buvo vienintelis jo draugas. Vaikinas dažnai lankydavosi pas mus, kartais pasilikdavo nakvoti, mes jį maitinome, rūpinomės – jis yra įvaikintas, prieš dvejus metus mirė jo motina. Buvo labai mandagus, gal net per daug malonus“, - su ašaromis akyse vakar kalbėjo naktį į ketvirtadienį padegto namo savininkė 41 metų K. J. Apie 2 valandą nakties iš miegų pabudusi K. J. išvydo pro langą ryškią šviesą. Išbėgusi į lauką ir pamačiusi liepsnojantį namo stogą, ji pažadino namiškius, stvėrė gesintuvą ir puolė gesinti mansardos. Ugniagesius ir medikus iškvietė draugė, nes šoko ištikta namo šeimininkė sugebėjo tik jai prisiskambinti. Šeimos galva 44 metų G. J. tą savaitę darbo reikalais buvo išvykęs į Vokietiją. Per gaisrą name buvę K. J. 66 metų tėvas ir 17-mečiai dvyniai nenukentėjo. Per gaisrą stipriai apdegė medinio apie 200 kvadratinių metrų ploto namo stogas, aprūko ir vandeniu buvo sulieti kambariai bei juose esantys daiktai. Po kovo pradžioje padegto mokyklos sandėliuko policijos tyrėjai stebėjo klasę, kurioje mokėsi K. J. sūnus, nes sudegusiame sandėliuke buvo rasta vieno šioje klasėje besimokančio vaiko piniginė, o ant sienos buvo paliktas padegėjo ženklas – ranka užrašyta K. J. pavardė. Turėdami operatyvinės informacijos, policijos pareigūnai stebėjo kelis įtariamuosius. Po ketvirtadienio naktį kilusio gaisro pareigūnai nuvyko tiesiai pas 17-metį našlaitį ir pas jį rado nusikaltimų įkalčius“.

Komisijoje 2012-06-? buvo gautas E. Ž. 2012-06-08 prašymas imtis priemonių, kad būtų ištirta ir įvertinta žurnalistės D. Z. profesinė etika. Prašyme nurodė, kad E. Ž. su žmona 1995 m. įsivaikino sūnų G.į, o 1999 m. įsivaikino dukrą P.. 2010 m. mirė jo žmona. 2012-05-26 dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir 2012-05-29 laikraštyje „Ukmergės žinios“ pasirodė minėtos žurnalistės straipsniai, kuriuose atvirai parašyta, kad E. Ž. sūnus G. yra įvaikintas ir susidaro nuomonė, kad veikas neturėjo namų, o juo rūpinosi svetimi žmonės. Nors straipsnyje nėra parašyta apie dukrą, bet dukra P.taip pat viską suprato. Dukros elgesys po šių straipsnių pasikeitė. Straipsnį perskaitė jos kiemo ir klasės draugai. Prasidėjo žinutės ir skambučiai. P. bijo išeiti į lauką, atsisako eiti į mokyklą, nemiega naktimis, guli lovoje su mamos nuotrauka. Griūva visas vaiko pasaulis. Taigi padaryta didelė žala mažametės Paulynos sveikatai, psichologiniam vystymuisi, saugiai socialinei aplinkai. Likusi viena, dukra nuolat verkia. E. Ž. bando kalbėti su dukra, bet ji tik verkia apsikabinusi (b.l. 23).

Komisijoje taip pat buvo gautas vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Žiobienės 2012-06-13 raštas Nr. (6.6-2012-198)-2-864 „Dėl E. Ž. skundo“, kuriuo kontrolierė pranešė, kad Vaiko teisių apsaugos įstaigoje 2012-06-11 buvo gautas E. Ž. skundas dėl laikraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Ukmergės žinios“ Publikacija paskleistos informacijos apie nepilnametį ir „Lietuvos rytas“ žurnalistės D. Z. veiksmų. Kontrolierė paprašė Komisijos įvertinti E. Ž. skunde nurodytas aplinkybes ir apie priimtus sprendimus ją informuoti (b.l. 26).

Komisija elektroniniu paštu dzimbliene@lrytas.lt ir ukzinios@ukzinios.lt 2012-08-21 išsiuntė pranešimą, kad 2012-08-27 posėdyje svarstys E. Ž. skundą dėl publikacijos laikraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Ukmergės žinios“ (b.l. 27).

Komisija, 2012-08-27 posėdyje apsvarsčiusi E. Ž. skundą, 2012-08-27 priėmė sprendimą (protokolo Nr. 14), kuriuo konstatavo, kad, nors informaciją apie įvaikinimą suteikė trečiasis asmuo, bet žurnalistė turėjo visapusiškai ją įvertinti ir atsirinkti, kuriuos duomenis galima viešinti, o kurių negalima. Nebuvo išlaikyta pusiausvyra tarp pareigos informuoti visuomenę apie nusikaltimą ir pareigos nepažeisti šeimos ir vaiko interesų. Įtarimai padarytu nusikaltimu niekaip nėra susiję su įvaikinimu. Komisija nusprendė, kad 2012-05-26 dienraščio „Lietuvos rytas“ ir 2012-05-29 laikraščio „Ukmergės žinios“ Publikacijoje buvo pažeisti ŽLEK 1, 36, 40 straipsniai. Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 46 str. 7 punktu, Sprendimas turi būti paskelbtas artimiausiuose laikraščių „Lietuvos rytas“ ir „Ukmergės žinios“ numeriuose (b.l. 22).

Sprendimą Komisija išsiuntė 2012-09-04 lydraščiu Nr. 113 UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Ukmergės žinios“ ir E. Ž. bei lydraščio kopiją – Vaiko teisių apsaugos kontrolierei (b.l. 21).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Minėta, jog pareiškėja šioje byloje skundžiamu sprendimu buvo pripažinta pažeidusi ŽLEK 1, 36, 40 straipsnių reikalavimus.

Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų 2005 m. balandžio 15 d. susirinkime patvirtinto Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (ŽLEK) 1 straipsnyje nustatyta, kad galimybė gauti ir skleisti informaciją, kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių, turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu užtikrinti visas kitas žmogaus teises ir laisves. Atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti tinkamos jų pusiausvyros. ŽLEK 36 straipsnyje nustatyta, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas be žmogaus sutikimo negali skelbti žinių apie privatų to žmogaus gyvenimą, nebent tos žinios yra susijusios su viešuoju asmeniu ir svarbios visuomenei arba yra fiksuojama nusikalstama veika. ŽLEK 40 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama skelbti įtariamo padarius nusikalstamą veiką asmens duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti įtariamojo tapatybę. Jeigu visuomenės interesais būtina paskelbti įtariamo padarius nusikaltimą asmens, kaltinamojo, teisiamojo pavardę, o vėliau šis nusikaltimo faktas neįrodomas, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo nedelsdamas visuomenę informuoti, kad tas asmuo nekaltas.

Pareiškėja savo teisę nurodyti ginčo publikacijoje duomenis apie įtariamąjį, kurie ir buvo nurodyti, grindžia ŽLEK 39 straipsniu, kuriame nustatyta, kad draudžiama skelbti atliekant ikiteisminį tyrimą surinktus duomenis, išskyrus atvejus, kai juos skelbti yra visuomenės (viešasis) interesas.

Todėl šioje byloje yra būtina nustatyti, ar ginčo publikacija nebuvo pažeista pusiausvyra tarp visuomenės teisės gauti informaciją ir draudimo be žmogaus sutikimo skelbti žinių apie privatų to žmogaus gyvenimą, asmens duomenis.

Minėta, kad ginčo publikacijoje apie įtariamąjį buvo paskelbti tokie duomenys: kad jis yra 17 metų vaikinas, besimokantis vienoje iš Ukmergės mokyklų, kad jis buvo nuo gaisro nukentėjusios šeimos sūnaus vienintelis draugas, kad jis yra įvaikintas, kad prieš dvejus metus mirė jo motina. Įvertinus dar ir apie nukentėjusiąją šeimą suteiktą informaciją (nurodyti abiejų tėvų vardai ir pavardžių pirmosios raidės, jų amžius, kad šeimoje auga 17 metų dvyniai), taip pat tai, kad Ukmergė yra iš esmės nedidelis provincijos miestas, teismas daro išvadą, kad tokių duomenų sankaupa leido skaitytojams identifikuoti įtariamojo asmenybę bei nukentėjusiąją šeimą, todėl ginčo publikacijoje pusiausvyra tarp visuomenės teisės gauti informaciją ir draudimo be žmogaus sutikimo skelbti žinių apie privatų to žmogaus gyvenimą, asmens duomenis buvo pažeista. Įvaikinimo paslaptį, be to, gina ir Civilinio kodeksas (CK), kurio 3.221 str. 2 dalyje nustatyta, kad be įtėvių sutikimo, kol vaikas sulaukia pilnametystės, negali būti atskleisti duomenys apie įvaikinimą.

Įvertinus pasakytą, kolegija sprendžia, kad atsakovė tinkamai išnagrinėjo skundą dėl publikacijos ir įvertino visas aplinkybes, o pareiškėja, kaip viešosios informacijos rengėja, pagrįstai patraukta atsakomybėn už ŽLEK 1, 36, 40 straipsnių reikalavimų nepaisymą. Jai paskirta atsakomybės priemonė atitinka 2006 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. X-752 (toliau - VIĮ) 46 str. 4 dalies reikalavimus, pagal kurią Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę (2 p.), ir 46 str. 7 dalį (2008-07-14 įstatymo Nr. X-1696 redakcija), kurioje nustatyta, kad Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus.

Sprendimo apskundimo tvarkos nenurodymas pats savaime nedaro sprendimo neteisėto, kaip taisyklė, tai yra pagrindas atnaujinti skundo teismui padavimo terminą.

Kadangi skundo reikalavimai netenkinami, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44, 45 str.).

Tačiau yra nustatyta, jog pareiškėja, paduodama teismui skundą, sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio vietoje ABTĮ 39 str. 1 dalyje numatytų 100 Lt (b.l. 4), todėl mokesčio perviršis (t.y. 43 litai) pareiškėjai turi būti grąžinti (ABTĮ 41 str.1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Ukmergės žinios“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos pareiškėjai UAB „Ukmergės žinios“ (j.a. kodas (duomenys neskelbtini)) grąžinti keturiasdešimt tris litus žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.