Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00169-2012-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.6.1; 3.2.6.1.

2016 m. lapkričio 30 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo, ginančio viešąjį interesą Šiaulių apygardos prokuroro ieškinį atsakovams J. V., R. V. bei tretiesiems asmenims Radviliškio rajono savivaldybei ir Radviliškio rajono 2 – ojo notarų biuro notarei A. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2011-03-14 tarp atsakovų J. V. ir R. V. sudarytą santuokinio turto dalybų sutartį ir taikyti restituciją natūra – įpareigoti R. V. grąžinti bendraturčiui J. V. gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), o J. V. įpareigoti grąžinti bendraturtei R. V. automobilį VW Vento ir laikyti šį turtą atsakovų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodė, kad 2010-10-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų suklastojimo požymius dėl to, kad atsakovas J. V. būdamas Radviliškio Lizdeikos gimnazijos (duomenys neskelbtini), įdarbindamas fiktyvius darbuotojus ir jiems mokėdamas atlyginimą iššvaistė Radviliškio rajono savivaldybės turtą. Pažymėjo, kad 2011-03-21 atsakovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką. Nurodo, kad 2016-10-28 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos padarymo iš atsakovo bei kito asmens yra solidariai priteista 21 918,12 Eur Radviliškio rajono savivaldybės naudai. Ieškovas teigia, kad minėtas sandoris pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Teigia, kad žala savivaldybei atsirado dėl delikto, t. y. savivaldybės lėšų pasisavinimo, todėl atsakovas tapo skolininku nuo žalos padarymo momento, kai dar nebuvo apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu. Tvirtina, kad sudarydamas ginčo sandorį atsakovas elgėsi nesąžiningai šiuo sandoriu atsakovas įgijo gerokai mažesnės vertės turto, kurio akivaizdžiai nepakanka savivaldybės kreditoriniam reikalavimui patenkinti, tokiu būdu pažeidžiant kreditoriaus teises ir interesus. Teigia, kad atsakovas, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogino savo turtinę padėtį.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 2011-03-14 ginčijamą sandori su žmona R. V. pasirašė ne todėl, kad išvengti galimų kreditorių pretenzijų, o dėl to, kad pašlijus santykiams su sutuoktine gyvena atskirai ir norėjo jai užtikrinti materialinį stabilumą. Sudarydamas ginčo sandorį nieko nežinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Prašo ieškinio netenkinti, nurodo jog ateityje Radviliškio rajono savivaldybei skolą atlygins dalimis atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, tik šį klausimą dar reikia suderinti su savivaldybe.

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Radviliškio rajono savivaldybė prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Radviliškio rajono 2 – ojo notarų biuro notarė A. S. prašo teismą priimti sprendimą savo nuožiūra. Nurodo, kad ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo kilę jokių abejonių dėl sandorio teisėtumo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2010-10-27 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėto turto pasisavinimo iš Radviliškio Lizdeikos gimnazijos (I t., b. l. 8-9).

Atsakovui J. V. pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veika įteiktas 2011-03-21 (I t., b. l. 11-12).

2011-03-14 atsakovai J. V. ir R. V. notarine tvarka sudarė santuokinio turto dalybų sutartį, pagal kurią R. V. atiteko gyvenamasis namas, žemės sklypas ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini), o J. V. automobilis VW Vento (I t., b. l. 75-76).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-28 nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos padarymo iš atsakovo J. V. bei kito asmens solidariai priteista 21 918,12 Eur Radviliškio rajono savivaldybės naudai.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.).

Teismas pažymi, kad actio Pauliana taikyti reikia nustatyti visas paminėtas šio instituto taikymo sąlygas.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės

Nagrinėjamu atveju Radviliškio rajono savivaldybė, kaip kreditorius, teisę reikalauti žalos atlyginimą įgijo nuo to momento, kai žala atsirado. Minėta, kad atsakovas J. V. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-28 nuosprendžiu nuteistas už tai, kad būdamas Radviliškio Lizdeikos gimnazijos (duomenys neskelbtini), įdarbindamas fiktyvius darbuotojus ir jiems mokėdamas atlyginimą iššvaistė Radviliškio rajono savivaldybės turtą. Todėl dėl nusikalstamos veikos padarymo iš atsakovo J. V. bei kito asmens solidariai priteista 21 918,12 Eur Radviliškio rajono savivaldybės naudai. Kadangi žala Radviliškio rajono savivaldybei atsirado dėl delikto, t. y. jai priklausančių 21 918,12 Eur lėšų pasisavinimo, todėl atsakovas J. V. tapo skolininku nuo žalos padarymo momento (CK 6.245 str. 4 d., 6.288 str., reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 d.). Tai, kad J. V. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo buvo priteistas žalos atlyginimas priimtas vėliau, nereiškia, kad nebuvo atsiradusi reikalavimo teisė. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

Taigi, priešingai nei procesiniuose dokumentuose teigia atsakovai, nustatyta, jog kreditoriaus reikalavimo teisė jau egzistavo tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovas/kreditorius turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovams.

Dėl ieškinio senaties termino

Ginčo šalys nereikalauja taikyti ieškinio senaties termino, todėl teismas šių aplinkybių neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (CK 1.126 str. 2 d.).

Dėl kreditoriaus (ieškovės) teisių pažeidimo sudarant dovanojimo sandorį

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną, teismas turi pagrindą pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, t. y. kad sandoriu padaryta žalos skolininko mokumo sumažėjimo linkme.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio.

Aplinkybes, kad kreditoriaus teisės buvo pažeistos tam tikru skolininko sudarytu sandoriu privalo įrodyti kreditorius (ieškovas) (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats atsakovas pripažino, kad ginčo sandoriu sumažino savo turto vertę. Teismo posėdžio metu atsakovas J. V. nurodė, kad ginčijamą sandori su žmona R. V. pasirašė todėl, kad pašlijus santykiams su sutuoktine gyvena atskirai ir norėjo jai užtikrinti materialinį stabilumą. Atsakovo tvirtinimas teisme, kad ateityje Radviliškio rajono savivaldybei skolą atlygins dalimis atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį, rodo, jog atsakovo finansinė padėtis nėra gera ir kelia abejonių dėl jo galimybių atsiskaityti su kreditoriumi.

Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad sudarydamas ginčo sandorį atsakovas J. V. žymiai pablogino savo turtinę padėtį ir atitinkamai ieškovo/kreditoriaus galimybes patenkinti savo reikalavimus.

Dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu tinkamai įvertinti faktines bylos aplinkybes, t. y. nustatyti ir įvertinti, kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris ir ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ir pan.

Atsakovai nenurodė jokios galiojančios finansinio pobūdžio prievolės. Atsakovas J. V. nurodė, kad ginčijamą sandori su žmona R. V. pasirašė todėl, kad pašlijus santykiams su sutuoktine gyvena atskirai ir norėjo jai užtikrinti materialinį stabilumą, t. y. suvokė tokių savo veiksmų priešingumą kreditorių interesams.

Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos ginčo sandorio sudarymo priežastys, nelaikytinos tais imperatyvais, sukėlusiais jam neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti sandorį.

Dėl sandorių šalių nesąžiningumo

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2011-03-14 santuokinio turto dalybų sutartis sudaryta tarp sutuoktinių, taip nurodyta ir pačioje dovanojimo sutartyje.

Akivaizdu, kad atsakovai sudarydami sandorį buvo nesąžiningi.

Nustačius actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visetą, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsakovų J. V. ir R. V. 2011-03-14 sudaryta santuokinio turto dalybų sutartis pripažintina negaliojančia.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str.). Todėl atsakovė R. V. įpareigotina grąžinti bendraturčiui J. V. gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini), o J. V. įpareigotinas grąžinti bendraturtei R. V. automobilį VW Vento. Ieškovo prašymas pritaikius restituciją laikyti, kad šis turtas yra atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė laikytinas pertekliniu reikalavimu ir atmestinas, nes atsakovams gyvenant santuokoje ir pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu bei atitinkamai grąžinus turtą, jis ir įgyja atsakovų bendrąja jungtine nuosavybės teise valdomo turto statusą (CK 3.88 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų J. V. ir R. V. priteistina po 644,85 Eur žyminio mokesčio, taip pat po 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia 2011-03-14 tarp atsakovų J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sudarytą santuokinio turto dalybų sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovui J. V. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini), paimant juos iš atsakovės R. V., jai grąžinti automobilį VW Vento valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) paimant jį iš atsakovo J. V..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų J. V. ir R. V. po 644,85 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 85 ct) žyminio mokesčio, taip pat po 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.