Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-09 · Civilinė byla Nr. e2A-304-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-09
Bylos Nr.
e2A-304-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02932-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
UAB „Trakų energija“
Kategorijos
  • 2.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.11.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-304-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02932-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4; 2.5.1.5; 2.5.11.5; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Trakų energija“ (buvusi UAB „Prienų energija“) ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Trakų energija“ (buvęs UAB „Prienų energija“) prašė priteisti iš atsakovės V. B. 166,17 Eur skolą už jai tenkančią daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti sunaudotos šilumos dalį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jam 2004 m. kovo 8 d. nutarimu Nr. O3-28 buvo suteikta licencija Nr. L4-ŠT-29 teikti šilumą Trakų rajono teritorijoje, kurios pagrindu Ieškovas šiuo metu tiekia šilumą visiems šioje teritorijoje esantiems centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. Atsakovei V. B. priklauso butas, esantis adresu Mindaugo 18-9, Trakai, kurio šildymo sistemos įrenginiai atjungti nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau pastatui, kuriame yra butas tiekiama centralizuotai gaminama šilumos energija. Nors atsakovės butas šildomas autonomiškai, tačiau ji, kaip buto, kurio šilumos įrenginiai teisėtai atjungti nuo centralizuotai teikiamos šilumos tiekimo tinklų, savininkė – buitinė šilumos vartotoja, privalo prisidėti prie namo išlaikymo ir šilumos ir karšto vandens tiekėjui apmokėti už jai tenkančią daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti sunaudotos šilumos dalį. Atsakovė tinkamai nevykdė pareigos apmokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, todėl laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2015-09-01 susidarė 166,17 Eur skola.Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad kilęs ginčas, jos nuomone, yra spręstinas remiantis Energetikos įstatymo 34 str. nustatyta ikiteismine tvarka, taip pat kilęs ginčas yra neteismingas Trakų rajono apylinkės teismui, jis, turėtų būti sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme, todėl byla nutrauktina, kaip neteisminga Trakų rajono apylinkės teismui. Be to, ieškovas teismui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. jis šilumą Trakų rajone tiekia ne remdamasis 2004-03-08 išduota licencija Nr. L4-ŠT-29, o 2005-09-28 Koncesijos sutartimi Nr. T1-273, kurios 12.1 punktas nustato vartotojų sutarčių perėmimą. Ieškovas neteisingai nurodo, jog rašytinė sutartis tarp jo ir atsakovės sudaryta nebuvo. Remdamasis Koncesijos sutartimi ieškovas perėmė iš SPUAB „Trakų šilumos tinklai“ 2000-11-02 sutartį Nr. 20001102A tarp šios įmonės ir atsakovės. Sutartyje buvo individualiai aptartos sąlygos dėl apmokėjimo už bendro naudojimo patalpos (laiptinės) šildymą. Laikotarpiu 2005-09-28 - 2010-10-01 ieškovė iš esmės laikėsi šios sutarties sąlygų ir jokio ginčo nebuvo. Nuo 2010-10-01 ieškovas vienašališkai, ignoruodamas sutarties sąlygas, ėmė siųsti 2,5 karto didesnes sąskaitas bei stengiasi įteisinti išsigalvotą mokesčio dydį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės V. B. 166,17 Eur skolą už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-09-01, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 166,17 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-10-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 188,76 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Trakų energija“ naudai.Teismas nurodė, jog pagal Energetikos įstatymo 34 str. 2 d. nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl /.../ energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų /.../. Šio straipsnio 4 d. nustatyta, jog Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, /.../, kainų ir tarifų taikymo. Vartojimo ginčas, kilęs tarp ieškovo ir atsakovės dėl šilumos paskirstymo daugiabučiame name, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, ikiteismine tvarka jau išnagrinėtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2013-03-18 sprendimu Nr. R2-852 ir 2013-10-25 sprendimu Nr. R2-3133, Valstybinės energetikos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2013-06-04 sprendimu Nr. 2R-1406 ir 2013-10-16 sprendimu Nr. 2R-3228. Šie sprendimai aukščiau minėtu 2014-12-18 Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir 2015-10-21 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikti nepakeisti. Taigi atsakovė jau pasinaudojo ikiteismine kilusio ginčo sprendimo tvarka ir sutikdamas su ieškovo argumentais teismas nurodė, jog šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo nagrinėjamas pagal bendrąsias LR CPK nustatytas taisykles.Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu 2014-12-18 Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-21 nutartimi nustatyta, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymui (toliau – ir įstatymas) ir jo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų nuostatoms, iki šio įstatymo su vartotojais sudarytos sutartys turėjo būti pakeistos, nes jose rekomenduojama taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 nustatyta tvarka neatitiko įsigaliojusio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių šilumos kiekio paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms tvarką. Įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, ieškovas UAB „Trakų energija“ viešai informavo vartotojus apie naujų sutarčių sudarymą ir sudarytų sutarčių pakeitimą. Atsakovė neišreiškė noro pakeisti sudarytą sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti jai priimtiną šilumos paskirstymo metodą, todėl jos atžvilgiu sudarytos sutarties nuostatos buvo taikomos tiek, kiek jos neprieštaravo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms šilumos kiekio paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms tvarką. Komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinta metodika galėjo būti naudojama paskirstant centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, tačiau nenumatė šilumos kiekio paskirstymo tvarkos atsijungusiems nuo centralizuoto šildymo sistemos vartotojams, todėl pasikeitus teisiniam reguliavimui bei atsakovei nepasirinkus Komisijos rekomenduojamo ar patvirtinto šilumos paskirstymo metodo, jos atžvilgiu pagrįstai buvo taikomas šilumos tiekėjo parinktas labiausiai tinkantis šilumos paskirstymo metodas. Nurodytų aplinkybių ir padarytų išvadų pagrindu, teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovas, skaičiuodamas apmokėjimą už bendro naudojimo patalpos (laiptinės) šildymą, turi vadovautis 2000-11-02 Sutartimi Nr. 20001102A, sudaryta tarp šios įmonės ir atsakovės.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) V. B. apeliaciniu skundu prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, sujungti šią ir civilinę bylą Nr. e2-28-231/2015, skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, remiantis CPK 184 str. ir CPK 300 str. dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į dokumentą (ieškinį) bei jo panaudojimo (pateikimo teismui), galimai sukčiaujant, įteisinti mokestį didesnį, nei numatyta sutartimi, pranešti prokurorui, remiantis CPK 95 str. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis- nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio skirti ieškovei 4000 Eur baudą (2000 Eur - Valstybei, 2000 Eur- atsakovei). Apeliacinį skundą grindžia argumentais: Trakų apylinkės teismo 2015-12-23 sprendime remiamasi sprendimu ir nutartimi, kurie yra priimti dėl ginčo tarp šalių dėl sutarties sąlygų laikymosi, t.y. dėl dalyko, kuris nėra ieškinio pagrindu, nieko nepasisakoma dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, svarstoma dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo, kas yra Vilniaus apygardos teismo kompetencija. Darytina išvada, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, nagrinėjo ne ieškinį, o kitus, ieškinyje nekeliamus klausimus, kitos bylos dėl kito ginčo pagrindu motyvuoja sprendimą. 2000-11-02 sutartis Nr. 20001102A nepakeista ir nenutraukta šalių susitarimu ar teismo sprendimu, ieškovė tokio reikalavimo net nereiškė. Pagal CK 6.157 straipsnio 2 dalį imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms, o šilumos tiekėjo sąskaita–faktūra, kurioje pateikiamas pagal šalių nesutartą metodą paskirstytas bendro naudojimo patalpoms priskirtas šilumos kiekis, negali būti traktuojamas kaip sutartį Nr. 20001102A pakeičiantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). Trakų rajono apylinkės teisme yra civilinė byla Nr. e2-28-231/2015 tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko. Skiriasi tik skolos laikotarpiai. Tačiau šios abi bylos yra viena kitos nepertraukiamas tęsinys. Apeliantės nuomone, bylas būtų racionalu sujungti. Su advokatu A. G. atsakovė nėra sudariusi nei rašytinės, nei žodinės atstovavimo sutarties, niekada jo neprašė būti atstovu. Advokatas prašo prijungti prie bylos dokumentus, patvirtinančius ne ieškovės, bet atsakovės įrodymus dėl sutarties buvimo bei jais remtis priimant sprendimą, nors ieškinyje bei patikslintame ieškinyje teigiama, kad rašytinės sutarties nėra. „Skolos“ paskaičiavime pateikia informaciją apie atsakovės sumokėtas sumas, kas prieštarauja ieškinio pagrindo teiginiui, kad atsakovė visiškai nustojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Trakų energija“ prašo atmesti atsakovės V. B. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 2005 rugsėjo 28 dieną pasirašyta koncesijos sutarties 12.1 punktas numatė, kad ieškovas, kaip Koncesinikas, perima visas šilumos tiekimo bendrovių (tame tarpe ir SP UAB „Trakų šilumos tinklai“) teises ir pareigas pagal Sutartis su šilumos vartotojais, o 12.2 punktas numatė, kad ieškovas, kaip Koncesinikas, įsipareigoja per protingą laikotarpį sudaryti naujas sutartis su Šilumos vartotojais pagal standartines sutarčių sąlygas bei viešai informuoti vartotojus apie ketinamas sudaryti sutartis su šilumos vartotojais. Vykdydamas šį įpareigojimą ieškovas po koncesijos sutarties pasirašymo ir pasikeitus teisiniam reguliavimui viešai ir individualiai (įmesdama pranešimus į pašto dėžutes) informavo vartotojus, apie sudaromas naujas sutartis su šilumos vartotojais. Tačiau nuo Koncesijos sutarties pasirašymo, apeliantė nesikreipė į ieškovą dėl sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas perrašymo, todėl rašytinės sutarties tarp ieškovo ir apeliantės nėra. Patikslintame ieškinyje niekur neminima, kad apeliantė visiškai nevykdo savo įsipareigojimų, be to visos apeliantės sumokėtos sumos buvo parodytos skolos paskaičiavimo pažymoje, tačiau sumokėtos sumos nepakako, todėl susidarė įsiskolinimas dėl kurio ieškovas ir kreipėsi į teismą. Trakų apylinkės teismas savo sprendime remiasi apeliantės nurodytomis bylomis, nes jomis buvo patvirtinta, kad ieškovas taiko teisingą mokėtinų sumų apskaičiavimo tvarką. Tačiau teismas nenagrinėja šio klausimo, o tik konstatuoja, kad tokie teismų sprendimai buvo ir nurodytų aplinkybių pagrindu. Tai, kad ieškovas pateikė ieškinį dėl skolos išieškojimo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog kreditorius siekė ginti pažeistas teises, nes skolininkui negražinant skolos ieškovas kito teisėto būdo apginti savo pažeistas teises neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, niekaip negalima daryti išvados, kad ieškovas, kaip kreditorius savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.2016-04-11 teisme gauti ieškovės paaiškinimai dėl reikšmingų aplinkybių, kuriame nurodo su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutikimo motyvus (dėl ieškinio laikytino nepaduotu, nes ieškinį pateikė galimai neįgaliotas atstovas, dėl pasikeitusių imperatyviųjų teisės normų įtakos anksčiau sudarytos sutarties sąlygoms, dėl faktiškai suvartoto šilumos kiekio, dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į šilumos paskirstymą), taip pat pateikė savo nesutikimo su priteistomis ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidomis motyvus. Pagal CPK nuostatas papildyti apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis), taip pat ribojama galimybė (su tam tikromis išlygomis) teikti papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Bet koks apeliacinio skundo pildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis teikiamas, yra leistinas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Susipažinus su nauju paaiškinimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiamas procesinis dokumentas pagal savo turinį yra pateikto apeliacinio skundo argumentų pildymas, o kai kuriais iš šiame paaiškinime pateiktų argumentų apeliantė nesirėmė netgi pirmos instancijos teisme. Kadangi tokiu būdu keisti (pildyti) apeliacinio skundo turinį šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios normos draudžia, apeliantės V. B. pateiktus rašytinius paaiškinimus, taip pat ir teikiamus naujus dokumentus, kaip rašytinių paaiškinimų priedus, atsisakoma priimti ir jie grąžinami apeliantei (CPK 323, 314 straipsniai).2017-05-26 teisme gauti nauji apeliantės pateikti įrodymai – Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui A. G. bei advokato A. G. atsiliepimas į atsakovės V. B. kasacinį skundą.Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateikdama šiuos du rašytinius įrodymus, apeliantė nurodo, kad ši informacija yra betarpiškai susijusi su šia byla. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla. Ieškovo ieškinys pareikštas dėl skolos už šilumos energiją bendrosioms patalpoms iš atsakovės priteisimo, tuo tarpu, Lietuvos advokatūros priimtas ieškovo advokatui sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo ir kitoje civilinėje byloje rašytas advokato atsiliepimas į kasacinį skundą negali turėti įtakos nagrinėjamai bylai, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos įrodymus.Apeliantė skunde prašo sujungti šią nagrinėjamą bylą su civiline byla Nr. e2-28-231/2015. Apeliantės nurodoma civilinė byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka ir priimtas galutinis neskundžiamas sprendimas (civilinė byla Nr. e3K-3-230-686/2017), todėl prašymas dėl sujungimo negali būti tenkinamas. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šios bylos yra susiję (nagrinėjami tie patys klausimai, tarp tų pačių šalių, kurie keliami ir šioje byloje, tačiau skiriasi skolos laikotarpiai) ir ši nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinė byla Nr. e3K-3-230-686/2017 bus išnagrinėta, teismas nagrinėdamas šią bylą remsis Kasacinio Teismo išaiškinimais, susijusiais su skolos priteisimu, civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017.Pasak apeliantės, pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kitų teismų sprendimais, buvo svarstoma šilumos paskirstymo metodų taikymo klausimai, nagrinėjama ieškinyje nekeliami klausimai, tačiau nepasisakoma dėl ginčo esmės. Su šiuo apeliantės argumentu nėra jokio pagrindo sutikti. Ieškiniu UAB „Trakų energija“ siekė prisiteisti skolą iš apeliantės už jai daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkančią sunaudotą šilumos dalį. Apeliantei apskritai neigiant savo prievolę ieškovo reikalaujamą apmokėti skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą atitinkamu laikotarpiu, pirmos instancijos teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2014-12-18 nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-21 nutartimi, pagrįstai nurodė, kad apmokėti susidariusią skolą apeliantei kyla Lietuvos Respublikos Šilumos įstatymo pagrindu, nurodant, kad įsigaliojus šiam įstatymui, iki šio įstatymo su vartotojais sudarytos sutartys turėjo būti pakeistos, nes jose rekomenduojama taikyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 nustatyta tvarka neatitiko įsigaliojusio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių šilumos kiekio paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms tvarką. Kadangi įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, ieškovas UAB „Trakų energija“ viešai informavo vartotojus apie naujų sutarčių sudarymą ir sudarytų sutarčių pakeitimą, o atsakovė neišreiškė noro pakeisti sudarytą sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti jai priimtiną šilumos paskirstymo metodą, todėl jos atžvilgiu sudarytos sutarties nuostatos buvo taikomos tiek, kiek jos neprieštaravo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms šilumos kiekio paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms tvarką. Teismas sprendė, kad Komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 patvirtinta metodika galėjo būti naudojama paskirstant centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, tačiau nenumatė šilumos kiekio paskirstymo tvarkos atsijungusiems nuo centralizuoto šildymo sistemos vartotojams. Todėl pasikeitus teisiniam reguliavimui bei atsakovei nepasirinkus Komisijos rekomenduojamo ar patvirtinto šilumos paskirstymo metodo, jos atžvilgiu pagrįstai buvo taikomas šilumos tiekėjo parinktas labiausiai tinkantis šilumos paskirstymo metodas. Taigi teismas nurodė, kokiu pagrindu apeliantei kyla prievolė mokėti mokesčius už bendro naudojimo patalpos (laiptinės) šildymą ir kodėl buvo nesivadovaujama apeliantės nurodoma 2000-11-02 Sutartimi Nr. 20001102A. Kad pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukščiau nurodomomis teismų nutartimis, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017 padarytos išvados, kuriose nurodyta, kad ginčas dėl šilumos paskirstymo būdo parinkimo, nuo kurio priklauso atsakovės (V. B.) mokėtinos sumos už šilumos energiją dydis, yra išspręstas 2014 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ir 2015 m. spalio 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-539-407/2015. Toje byloje atsakovė dalyvavo kaip šalis, įrodinėjimo dalykas buvo tai, ar teisėtai šilumos energijos tiekėjas suvartotai šilumos energijai ir skolai apskaičiuoti taikė pasirinktą šilumos energijos nustatymo ir paskirstymo metodą. Nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl skolos už šilumos energiją priteisimo ir turi prejudicinę galią, nes jų nebereikia iš naujo įrodinėti nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovui pateikus įrodymus, pagrindžiančius susidariusios 166,17 Eur skolos dydį už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-09-01, tuo tarpu apeliantei nenuginčijus šių įrodymų, pagrįstai ieškinys buvo tenkintas. Apeliaciniame skunde nėra pateikiami argumentai dėl paskaičiuoto skolos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to daugiau nepasisako.Apeliantė nurodo, kad ieškovo advokatas netinkamai atlieka savo pareigas, nes prisistato kaip ieškovės ir atsakovės advokatas vienu metu. Tokią išvadą apeliantė daro atsižvelgdama į ieškovo pirmos instancijos teismui pateiktą prašymą prijungti prie bylos ne ieškovės, bet atsakovės dokumentus, taip pat ieškovo atstovas pateikdamas paskaičiavimus apie susidariusią skolą pats prieštarauja savo ieškinyje nurodytam teiginiui, kad apeliantė visiškai nustojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Tokie advokato veiksmai, apeliantės nuomone, prieštarauja Advokatūros įstatymo 39 str. 1 dalies 1 punktui, kuriame įtvirtinta, kad advokatas turi sąžiningai atlikti savo pareigas. Susipažinus su ieškovo advokato A. G. 2015-12-11 pirmos instancijos teismui pateiktu prašymu dėl papildomų dokumentų pridėjimo (b.l. 70), šiame dokumente ieškovo atstovo atliktas įrašas, kad jis yra atsakovės advokatas, vertintinas kaip rašymo apsirikimas, kuris teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturėjo. Pasisakant dėl apeliantės nurodomų argumentų, kad advokatas ieškinyje pats sau prieštarauja, neteisingai nurodydamas apie skolos susidarymo ir apmokėjimo laikotarpius, pažymėtina tai, kad įstatymas suteikia ieškovui teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, nurodyti teisinį pagrindą, pateikti įrodymus, tuo tarpu atsakovas turi teisę paneigti ieškovo nurodomus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas šalių ieškinio reikalavimus ir atsikirtimus įvertino tinkamai, nuspręsdamas, kad skola įrodyta, tuo tarpu ieškovo atstovo ieškinyje nurodyti argumentai negali būti laikomi nesąžiningumu net jei apeliantei atrodo, kad ieškovo atstovas dėstydamas savo argumentus prieštarauja pats sau. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas apeliacinio skundo prašymas kreiptis į prokurorą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į dokumentą (ieškinį) bei jo panaudojimo (pateikimo teismui), galimai sukčiaujant, įteisinti mokestį didesnį, nei numatyta sutartimi CPK 300 str. 1 d. punkto pagrindu.Apeliantė taip pat prašė remiantis CPK 95 str. dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis- nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio skirti ieškovui 4000 Eur baudą (2000 Eur - Valstybei, 2000 Eur- atsakovei).Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taigi, vien ieškinio pateikimas, tuo labiau pripažinus jį pagrįstu, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Taip pat byloje nėra duomenų kad ieškovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl apeliantės prašymas ieškovui skirti 4 000 Eur baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui Vilniaus apygardos teisme 2016-04-11 ir 2017-05-26 gautus atsakovės (apeliantės) V. B. pateiktus rašytinius paaiškinimus kartu su pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teisėja Rita Kisielienė