Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja D. Šabanskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00016-2011-3

2012 m. lapkričio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės (toliau AB) „Šiaulių grūdai“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Bocas“ ir Ko ieškinį atsakovui AB „Šiaulių grūdai“, trečiajam asmeniui UAB „Dangsta“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) AB „Šiaulių grūdai“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir teismas pažeidė materialinės teisės normas. Tvirtinama, kad trečiasis asmuo perdavė reikalavimo teisę be apelianto sutikimo. Apelianto manymu reikalavimo perleidimas buvo negalimas. Atkreipia dėmesį, kad negalėjo pateikti priešieškinio, nes ieškovo ieškinys buvo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) AB „Šiaulių grūdai“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl skundo ribų ir byloje nustatytų aplinkybių

Kolegija pažymi, kad nagrinėjama byla nepriskiriama kategorijai bylų, kuriose teismas turi būti aktyvesnis ar galėtų peržengti skundo ribas, todėl šalys privalo įrodyti nurodytas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Dangsta“ su atsakovu AB „Šiaulių grūdai“ (apeliantas) 2010 m. balandžio 9 d. sudarę rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiasis asmuo atsakovui atliko statybos rangos darbus, ir jie atsakovui buvo perduoti pagal atliktų darbų aktus, tačiau atsakovas, teigdamas, jog dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, neapmokėjo dalies PVM sąskaitų faktūrų. Pagal 2010 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį trečiasis asmuo perleido ieškovui savo reikalavimo teisę į atsakovo AB „Šiaulių grūdai“ įsipareigojimus ir 27849,32 Lt dydžio skolą pagal rangos sutartį ir neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras. 2010-12-14 pranešimu ieškovas informavo atsakovą apie perleistą reikalavimo teisę ir pareikalavo įvykdyti prievoles.

Dėl reikalavimo teisės perleidimo

Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties, arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą buvo pranešta tinkamai ir atsakovas šio perleidimo neginčijo, sprendė, jog reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti. Kolegija sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas pranešimu buvo informuotas apie perleistą reikalavimą (1 tomas, 20–21 b. l.) ir perleidimo neginčijo.

Apelianto vertinimu, UAB „Dangsta“ negalėjo 2010 m. lapkričio 18 d. perleisti ieškovui reikalavimo teisės į apeliantą, kadangi ieškovas neprisiėmė pareigas pagal 2010 m. balandžio 9 d. rangos sutartį. Kolegija nesutinka su šiais apelianto skundo teiginiais ir pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas yra du atskiri asmenų pasikeitimo prievolėje institutai, kurie skiriasi savo sąlygomis, todėl savaime šių dviejų institutų sutapties neatsiranda (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011 ir kt.).

Apelianto skundo turinys patvirtina, kad apeliantas savo nesutikimą su reikalavimo perleidimu taip pat grindžia CK 6.101 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, ir teigia, jog jam neaišku, kas turėtų šalinti darbų trūkumus. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. balandžio 9 d. rangos sutartyje nėra nuostatų, draudžiančių perleisti reikalavimą (1 tomas, 14–15 b. l.), prieš tai minėta, jog reikalavimo perleidimu perleidžiama reikalavimo teisė į skolininką, o ne pareigos. Aiškinant CK 6.101 straipsnio 5 dalį, pažymėtina, kad įstatyme neapibrėžta ir atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas dėl trūkumų šalinimo kreipėsi į UAB „Dangsta“ (1 tomas, 126 b. l.), todėl kolegija, įvertindama prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir tai, jog UAB „Dangsta“ neperkėlė ieškovui savo įsipareigojimų, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog reikalavimo perleidimas pažeidė apelianto teises ir jam neaiškus subjektas, jo teigimu, turintis pareigą šalinti rangos darbų trūkumus.

Dėl bylos nagrinėjimo ypatumų

Skunde apeliantas kelia klausimą dėl galimybių byloje pateikti priešieškinį stokos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ieškovo ieškinys iš pradžių buvo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (1 tomas, 62–63, 88–89, 163–165 b. l.), Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (1 tomas, 179–182 b. l.). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. preliminarų sprendimą ir nustatė ieškovui terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį tam, kad ieškinys būtų nagrinėjamas ginčo teisena (2 tomas, 1–2 b. l.). Pažymėtina, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. teismo posėdyje apelianto atstovas pats nurodė, jog, jeigu byla būtų nagrinėjama ginčo teisena, būtų pateiktas priešieškinys (1 tomas, 193 b. l.), tačiau apeliantas priešieškinio nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad apelianto prieš minėti skundo teiginiai yra nepagrįsti.

Dėl apelianto, priėmusio rangos darbus, teisės remtis atliktų darbų trūkumais

Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog apeliantas be pastabų priėmė rangos darbų rezultatą ir neginčijo 2010 m. lapkričio 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties, nesuponuoja išvados, jog apeliantas automatiškai neteko teisės remtis trūkumų faktu, todėl laiko būtinu įvertinti apelianto skundo teiginius dėl atliktų darbų kokybės.

Iš bylos medžiagos matyti, kad rangovas UAB „Dangsta“ pagal 2010 m. balandžio 9 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti konkrečius rangos darbus: atlikti grūdų saugyklos talpų stogų sandarinimo darbus, paruošti dažymui ir nudažyti laikino grudų saugojimo bunkerius, rekonstruoti grūdų išpylimo rampą, atlikti administracinių ir buitinių patalpų vidaus remonto darbus (1 tomas, 14 b. l., sutarties 1.1–1.4 punktai).

Apeliantas ir UAB „Dangsta“ sutarė, kad atsiskaitymas vykdomas po atliktų darbų akto pasirašymo ir sąskaitos faktūros išrašymo per 10 d. (rangos sutarties 3.5 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas be pastabų priėmė rangos darbus (jų rezultatą) (1 tomas, 64–72 b. l.), tačiau neapmokėjo paskutinių rangovo UAB „Dangsta“ 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. spalio 29 d. išrašytų sąskaitų faktūrų (1 tomas, 16–19 b. l.). 2010 m. spalio 28 d. atliktų darbų patikrinimo akte, nepatvirtintame UAB „Dangsta“, apeliantas nurodė atliktų rangos darbų trūkumus (1 tomas, 124 b. l.), 2010 m. lapkričio 25 d. pranešimu informavo rangovą apie nustatytus trūkumus, sustabdytus mokėjimus ir pareikalavo trūkumus ištaisyti (1 tomas, 126 b. l.).

Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 str. 1 d.). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta (šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2, 3 d.). Kartu pažymėtina, kad ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismo praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Bylos nagrinėjimo metu apeliantas rėmėsi 2011 m. kovo 25 d. atliktų dažymo, betonavimo darbų apžiūros ir defektų nustatymo aktu, ir jame, be kita ko, nurodyta, kad vizualiai apžiūrėjus grūdų saugojimo talpų ir konstrukcijų būklę, matosi, jog dažyti paviršiai dėmėti, nevienodai nudažyti paviršiai ir pan., taip pat apžiūrėjus rampos betonavimą, matosi dangos įtrūkimai (1 tomas, 131–132 b. l.). Apeliaciniame skunde apeliantas remiasi tik šiais trūkumais (nekokybiškai atliktais grūdų saugojimo talpų ir konstrukcijų dažymo ir rampos betonavimo darbais) (2 tomas 36 b. l.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto nurodyti grūdų saugojimo talpų ir konstrukcijų dažymo darbų ir rampos betonavimo trūkumai buvo užfiksuoti 2010 m. spalio 28 d., ir jų nepatvirtino rangovas (1 tomas, 124 b. l.), į tai, jog apelianto prašymu ekspertas rangos darbų trūkumus aprašė tik 2011 m. kovo 25 d., t. y . žymiai vėliau nei buvo išrašytos sąskaitos faktūros už atliktus dažymo ir betonavimo darbus (pats apeliantas nurodė, kad sustabdė mokėjimus pagal paskutines UAB „Dangsta“ pateiktas sąskaitas faktūras, o jos išrašytos ne už dažymo ir betonavimo darbus), taip pat į tai, jog pats apeliantas pažymėjo, kad trūkumai buvo akivaizdūs (dažai iškarto atsilupo, rampa suskilinėjo, po pirmo lietaus dažai suskilinėjo (2 tomas, 26, 36 b. l.)), ekspertas akte trūkumus taip pat įvardijo vizualiai pastebimais (1 tomas, 131–132 b. l.)). Taip pat įvertindamas tai, kad apelianto atstovas nurodė, jog rangos darbams atlikti buvo panaudotos paties apelianto pateiktos statybos medžiagos (2 tomas, 26 b. l.), ekspertas akte pabrėžė, kad nėra panaudotų medžiagų atitikties deklaracijų (1 tomas, 131–132 b. l.), į tai, jog apeliantas akivaizdžius darbų trūkumus neužfiksavo atliktų darbų aktuose (1 tomas, 64–71 b. l.) ir nenurodė kliūčių, sutrukdžiusių tai padaryti, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog šie trūkumai apsunkino daiktų naudojimą pagal paskirtį, priešingai, apeliantas pažymėjo, kad rampa gera (2 tomas, 26 b. l.), rangos sutartyje šalys nenumatė rangovo atsakomybės už atliktus darbus, darbų garantinio laikotarpio ir pan., sprendžia, jog apeliantas prarado teisę remtis trūkumų faktu. Be to, kolegijai kelia abejones atliktų dažymo, betonavimo darbų apžiūros ir defektų nustatymo akte užfiksuoti darbų defektai. Aktas surašytas 2011 m. kovo 25 d., nors paskutinės sąskaitos faktūros už atliktus rangos darbus buvo išrašytos 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir 2010 m. spalio 29 d., ekspertas rangos darbas apžiūrėjo apelianto prašymu, eksperto išvados yra neinformatyvios, ekspertas tik nurodė tikėtinus defektus. Apeliantas neprašė skirti ekspertizės galimiems darbų trūkumams nustatyti, ir byloje nėra duomenų apie daiktų (rampos, grūdų saugojimo talpų) būklę, normalų susidėvėjimą ir tinkamą eksploatavimą.

Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, kolegija atmeta apelianto skundą, kaip nepagrįstą.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skundą atmetus, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų iš apelianto ieškovui priteistinos 600,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 tomas, 50–52 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui UAB „Bocas“ ir Ko (į. k. 145824874) iš atsakovo AB „Šiaulių grūdai“ (į. k. 144084218) 600,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.