Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruotos ir gyvenamosios vietos neturi, teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (2 veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs. 2020 m. rugpjūčio 19 d ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 38 straipsnį dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, t. y. faktinėje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą); visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., 2024 m. lapkričio 12 d. apie 17.16 val. parduotuvėje X590 (duomenys neskelbtini), priklausančios (duomenys neskelbtini) iš prekybos salės atvirai pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: 1 vnt. degtinės ,,Zaladkowa De Luxe“, 0,7 l, 12,99 Eur vertės ir matant apsaugos darbuotojai R. S. išėjo iš parduotuvės neatsiskaitęs už prekes, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 12,99 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pasitvirtino, kad 2024 m. lapkričio 12 d. apie 17.16 val. parduotuvėje X590 (duomenys neskelbtini), priklausančios (duomenys neskelbtini), iš prekybos salės atvirai pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą: 1 vnt. degtinės "Zaladkowa De Luxe", 0,7 l., 12,99 Eur vertės ir matant apsaugos darbuotojai R. S. išėjo iš parduotuvės neatsiskaitęs už prekes, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą (duomenys neskelbtini)priklausantį 12,99 Eur vertės turtą, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį 12,99 eurų vertės turtą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko atliktų veiksmų atvirumas. Laikoma, kad vagystė yra atvira, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suprantantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas suvokia, kad jo veiksmus mato ir supranta kiti asmenys, tačiau to nepaiso. Slaptoji vagystė gali virsti atvira, kai kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas užvaldo turtą ir įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Svarbu ir tai, kad veika, kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Kaltinamojo A. D. kaltė įrodyta ne tik jo paties nuoširdžiu prisipažinimu, bet ir liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat jo kaltę patirtina 2024 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) pareiškimas, 2024 m. lapkričio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, įvertinus kaltinamojo veiksmus, pobūdį, intensyvumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis A. D. suvokė, kad savo veiksmais veikia be turto savininko sutikimo, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų norėjo ir siekė tokių rezultatų, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir elgėsi savo nuožiūra, realiai disponavo pagrobtu turtu, todėl konstatuotina, kad A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų, arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. D. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. D. teistas, administracine tvarka baustas, LSMULKK neregistruotas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita nekonsultuotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturiu deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos, nėra duomenų apie šeiminius ryšius, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalyje bausmė – areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, esant visoms nustatytoms sąlygoms, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai 12,99 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 10, 11 – 13). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino visiškai. Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad jo kaltė veikiant neteisėtais nusikalstamais veiksmais pagrobiant civilinio ieškovo turtą įrodyta visiškai, pavogti daiktai nesugrąžinti, tokiais veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta turtinė žala ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Ieškinio dydį patvirtina pateikti dokumentai dėl pavogtų prekių vertės, padarytą žalą sudaro prekės pardavimo kaina, kuri buvo vagystės dieną. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Kaltinamasis turi pareigą šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo A. D. kaltę, nustačius, jog civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant įrodytam, civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo A. D. civilinio ieškovo naudai priteistina 12,99 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 110 – 113), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje (b. l. 46), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę –20 (dvidešimties) parų areštą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo A. D. 12,99 Eur (dvylika eurų 99 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.