Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo A. P. prašymas dėl nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenų matyti, kad A. P. šiuo metu atlieka 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą būtent Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu ir nagrinėjamu atveju yra aktualus tik šis teismo nuosprendis.

3. Nuteistasis A. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties dalį ir už perkvalifikuotas nusikalstamas veikas skirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei švelninti nuteistajam A. P. galutinę laisvės atėmimo bausmę.

5.1. Skundu gynėjas, pirmiausia, nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiais, kad „Nustatyta, kad A. P. ne kartą teistas, dalį nuosprendžiais paskirtų bausmių yra atlikęs, o šiuo metu vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-865/2023 paskirtą galutinę 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (Liteko duomenys, ĮKNR duomenų išrašas)“, nes ankstesni A. P. teistumai yra išnykę, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę tik pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-865/2023, dėl kurio ir kreiptasi į teismą dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, bausmės švelninimo pagal BK pakeitimo įstatymą. Gynėjo teigimu, dėl neteisingų nutartyje nustatytų aplinkybių dėl nuteistojo bausmės atlikimo, ankstesnių nuteisimų konstatavimo kaip dalies vykdomų, buvo neteisingai išspręstas klausimas dėl galutinės subendrintos bausmės nuteistajam sušvelninimo.

5.2. Skunde gynėjas nurodo, kad sutiktina su skundžiamos nutarties dalimi dėl to, kad dalis nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteistas A. P., negali būti perkvalifikuojamos ir keičiama (švelninama) dėl to jam bausmė, kadangi pakeistas BK nenumato tokios galimybės, tačiau nesutiktina su kita nutarties dalimi dėl atsisakymo perkvalifikuoti nusikalstamas veikas, nors akivaizdu, jog jos neatitinka galiojančios materialinės teisės normos – baudžiamojo įstatymo. Pasak gynėjo, nuteistasis negali atlikinėti laisvės atėmimo bausmės pagal tokią BK redakciją, kuri nebeatitinka galiojančio įstatymo redakcijos, todėl akivaizdu, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi turėjo perkvalifikuoti atskiras nusikalstamas veikas, atitinkančias galiojančio įstatymo redakciją: BK 178 straipsnio 2 dalį (prieš nukentėjusįjį A. A. O.; turto pagrobimas įsibrovus į patalpas) perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija); pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (prieš nukentėjusiuosius R. ir E. M. bei M. S. didelės – 148 623,39 Eur – vertės turto pagrobimas įsibrovus į patalpas) perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija); pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (prieš nukentėjusiuosius V. ir L. B.; turto pagrobimas įsibrovus į patalpas) perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija); pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (prieš nukentėjusiuosius V. ir T. M.; turto pagrobimas įsibrovus į patalpas) perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija); galimai ir nekeičiant skirtų laisvės atėmimo bausmių dydžių, kadangi sankcijos už nusikaltimus analogiškos, išskyrus BK 178 straipsnio 4 dalį, numatančią alternatyvią bausmę – baudą.

5.3. Taip pat gynėjas skunde teigia, kad bet kuriuo atveju, teismui perkvalifikavus nusikalstamas veikas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir parinkus švelnesnes bausmės rūšis už baudžiamuosius nusižengimus, subendrinant bausmes ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę teismas turėjo sušvelninti galutinę skiriamą laisvės atėmimo bausmę, kadangi įstatymų leidėjas, priimdamas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925, galiojantį nuo 2023 m. birželio 1 d., suponavo situaciją, jog teismų priimamuose nuosprendžiuose turi būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė už atskirus nusikaltimus.

5.4. Gynėjo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo to paties teismo suformuotos praktikos toje pačioje baudžiamojoje byloje, nes kitam nuteistajam V. Ž. (nuteistojo A. P. bendrininkui) pagal jo prašymą, perkvalifikavus nusikalstamas veikas, buvo sušvelninta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 mėnesiais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis Nr. T-1161-1202/2023).

5.5. Be to, pasak gynėjo, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė baudžiamojo įstatymo klaidą, nes A. P. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiuosius V. M. ir T. M., 265 Eur vertės turto sugadinimas) perkvalifikavo tik į BK 187 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis savo prašymu perkvalifikuoti ir švelninti bausmę neprašė eliminuoti BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo, o taikomo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, galiojančio nuo 2023 m. birželio 1 d., redakcija tokios modifikacijos galimybės nenumato. Todėl, gynėjo įsitikinimu, aukštesnės instancijos teismas turi ištaisyti teismo klaidą ir palikti šiame epizode nuorodą į BK 24 straipsnio 6 dalį.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundas tenkinamas iš dalies.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, įvertinęs nuteistojo A. P. gynėjo skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi buvo pagrįstai atsisakyta sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. P. paskirtą galutinę 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau nuteistojo A. P. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, turėjo būti perkvalifikuota pagal šiuo metu galiojančią BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartis šioje dalyje keistina.

8. Visų pirma, pažymėtina, kad nepagrįsti skundo argumentai, jog buvo neteisingai išspręstas klausimas dėl galutinės subendrintos bausmės nuteistajam A. P. sušvelninimo, nes, anot gynėjo, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė aplinkybes dėl nuteistojo bausmės atlikimo, ankstesnių nuteisimų konstatavimo kaip dalies vykdomų. Kaip jau minėta, ĮKNR ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, LITEKO duomenys patvirtina, kad A. P. šiuo metu atlieka tik 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu. Skundžiama nutartimi, pasisakydamas apie ankstesnius A. P. teistumus ir atliktas bausmes, apylinkės teismas, priešingai nei teigia gynėjas, nekonstatavo, kad ankstesni A. P. teistumai nėra išnykę. Nors ir pavartojo sąvoką teistas bei nurodė, kad A. P. yra atlikęs dalį nuosprendžiais paskirtų bausmių, tačiau, kaip matyti iš nutarties turinio, apylinkės teismas ankstesnius A. P. teistumus ir įvykdytas bausmes vertino ne BK 97 straipsnio, reglamentuojančio teistumo institutą, prasme, o tik tiek, kad nustatytų, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl nuteistajam skirtos bausmės švelninimo, aktualus (vykdomas) yra tik minėtas paskutinis A. P. atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, dėl kurio ir buvo kreiptasi į teismą su prašymu dėl bausmės švelninimo. Todėl teigti, kad dėl minėtų apylinkės teismo pavartotų sąvokų ir frazių skundžiama nutartimi buvo kažkaip neteisingai išspręstas klausimas dėl galutinės subendrintos bausmės nuteistajam A. P. sušvelninimo, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.

9. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau ir – BK pakeitimo įstatymas). Šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

10. A. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-865/2023 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (visos veikos prieš nukentėjusįjį A. A. O. (neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas, svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą bei svetimo turto sugadinimas)), BK 178 straipsnio 3 dalyje (prieš nukentėjusiuosius R. ir E. M. bei M. S. (didelės vertės svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą)), BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (abi veikos prieš nukentėjusiuosius V. ir L. B. (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą bei svetimo turto sugadinimas)), BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (abi veikos prieš nukentėjusiuosius V. ir T. M. (svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą bei svetimo turto sugadinimas)).

11. BK 167 straipsnio nuostatos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 nebuvo keičiamos. Todėl dėl šios nusikalstamos veikos nuteistojo atsakomybę švelninantis įstatymas nebuvo priimtas ir šioje dalyje, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, nuteistojo teisinė padėtis nesikeičia. To neginčija ir pats nuteistasis. Skundu gynėjas sutinka ir su tuo, kad dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, dėl kurių nuteistas A. P., jam negali būti keičiama (švelninama) bausmė, kadangi pakeistas BK nenumato tokios galimybės, tačiau kartu teigia, jog šios veikos turėjo būti perkvalifikuotos pagal šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalį, nes neatitinka galiojančios materialinės teisės normos – baudžiamojo įstatymo. Tokia gynėjo išvada visiškai nepagrįsta. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. P., be kita ko, nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas (vienu atveju – veikė kaip padėjėjas). Svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą (pažymėtina, kad šios veikos kvalifikavimui turto vertė reikšmės neturi, svarbus tik nusikaltimo padarymo būdas) iki 2023 m. birželio 1 d., kai įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, buvo kvalifikuojamas kaip BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų tokia veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius. Tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje, tiek iki tol galiojusioje BK 178 straipsnio redakcijoje už svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą numatytos analogiškos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 6 metų. Dėl šios priežasties apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog baudžiamojo įstatymo pakeitimai, kuriems įsigaliojus nusikalstamos veikos – svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą – sudėtis išdėstyta to paties straipsnio kitoje dalyje, nekeičiant sankcijoje numatytų bausmės rūšių ir jų dydžių, niekaip nešvelnina nuteistojo A. P. teisinės padėties (neturi jokios reikšmės jo teisinei padėčiai). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei skunde teigia gynėjas, apylinkės teismas neturėjo perkvalifikuoti ir pagrįstai neperkvalifikavo A. P. nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalį (prieš nukentėjusįjį A. A. O.), BK 178 straipsnio 2 dalį (prieš nukentėjusiuosius V. ir L. B.), BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (prieš nukentėjusiuosius V. ir T. M.), atitinkamai į nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalį, o paskutinio nusikaltimo atžvilgiu – į BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nesant nusikalstamumą panaikinančio, bausmę švelninančio arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamojo įstatymo, šių veikų perkvalifikavimas negalimas, asmuo turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikalstamų veikų padarymo metu.

12. Kita vertus, gynėjas skunde pagrįstai teigia, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi turėjo perkvalifikuoti A. P. padarytą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nuteistas pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 178 straipsnio 3 dalį (prieš nukentėjusiuosius R. ir E. M. bei M. S.) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), į BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, A. P. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už didelės – 148 623,39 Eur – vertės turto pagrobimą įsibrovus į patalpas, t. y. pagal du alternatyviai numatytus kvalifikuojančius požymius (didelė vertė, įsibrovimas į patalpas). Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12 500 Eur) sumą, labai didelės vertės turto sąvoka nebuvo apibrėžta. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje, be kita ko, nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur), bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos, labai didelės vertės – kai jo vertė viršija 900 MGL sumą. Taigi, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusia BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija nustatyta didesnė riba, nuo kurios turtas laikomas didelės vertės, taip pat apibrėžta labai didelės vertės turto sąvoka. Be to, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 178 straipsnio 4 dalies redakcijoje, be kita ko, numatyta, jog tas, kas pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Taigi, A. P. pagal iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusią įstatymo redakciją pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuota veika, įvertinus nuteistojo pagrobto turto labai didelę vertę (virš 900 MGL), nuo 2023 m. birželio 1 d. atitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Pažymėtina, kad tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio 3 dalies, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijose numatyta griežčiausios rūšies ir tokios pačios maksimalios trukmės bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų, tačiau nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 178 straipsnio 4 dalies redakcijos sankcijoje taip pat numatyta ir alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – bauda, todėl vertintina, kad šia prasme įstatymo redakcija yra švelnesnė. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Taigi, A. P. nusikalstama veika, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), turėjo būti perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas iš esmės nustatė, kad minėtos nusikalstamos veikos kontekste naujasis įstatymas lengvina A. P. teisinę padėtį, tačiau nepagrįstai šios nusikalstamos veikos neperkvalifikavo, todėl skundžiama nutartis keičiama ir nurodyta veika perkvalifikuojama. Kita vertus, ši aplinkybė savaime nenulemia apylinkės teismo sprendimo nesušvelninti pagal šį straipsnį A. P. paskirtos bausmės teisėtumo.

13. Apylinkės teismas, įvertinęs A. P. charakterizuojančius duomenis, jo įvykdytų veikų skaičių ir pobūdį, visas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendyje nurodytas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad A. P. už jo įvykdytas ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas nusikalstamas veikas buvo paskirtos griežčiausios rūšies (laisvės atėmimo), o ne sankcijoje alternatyviai numatytos švelnesnės bausmės, neįžvelgė pagrindų A. P. už 148 623,39 Eur vertės turto pagrobimą įsibrovus į patalpas skirti ne laisvės atėmimą, o baudą. Tokių pagrindų neįžvelgia ir skundą nagrinėjantis teismas.

14. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžio turinio matyti, kad parenkant A. P. skirtinos bausmės dydį buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų nusikalstamų veikų, tai yra, jog pripažino kaltę ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyta viena jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamas veikas, išskyrus veikas, nukreiptas prieš nukentėjusįjį A. A. O. (padarė vienas), padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įvertinti kiti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys (anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, dirba, turi gyvenamąją vietą, sugyventinę, vaiką, narkologinėje, psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas, gydytas nuo priklausomybės ligų), taip pat įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas (padaryti 8 tyčiniai baigti nusikaltimai, iš kurių vienas sunkus, tai yra pagrobtas didelės vertės turtas, kitos vagystės su kvalifikuojančiais požymiais – įsibrauta į nukentėjusiųjų namus, apgadintas trims nukentėjusiesiems priklausantis turtas, visos veikos nukreiptos prieš nukentėjusiųjų turtą, kad prieš nukentėjusiuosius M., grobiant jų turtą ir jį gadinant, A. P. veikė kaip padėjėjas, o prieš nukentėjusįjį A. A. O. padarė ir veiką, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje, ne tik kvalifikuotą vagystę bei turto sugadinimą), atsižvelgta ir į pagrobto turto vertę, pareikštus civilinius ieškinius, jų dydį, į tai, jog turtinė žala nėra atlyginta, išskyrus nukentėjusiajam A. A. O.. Įvertinus bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistajam A. P. už visų nusikaltimų padarymą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jų dydį nustatant didesnį nei minimalus (išskyrus turto sugadinimą veikiant kaip padėjėjui, nes už šią veiką paskirta minimali laisvės atėmimo bausmė), tačiau mažesnį nei baudžiamojo įstatymo numatytas vidurkis. Apygardos teismo vertinimu, net ir nuo 2023 m. birželio 1 d. už labai didelės vertės svetimo turto pagrobimą BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje atsiradus švelnesnei bausmės rūšiai – baudai, įvertinus nuteistąjį A. P. charakterizuojančius duomenis, šios jo padarytos veikos pavojingumą bei kitas bausmės paskyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistajam A. P. už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą turėtų būti paskirta švelnesnė už laisvės atėmimą baudos bausmė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas šia dalimi yra teisingas ir pagrįstas.

15. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi pagrįstai A. P. dvi nusikalstamos veikos (svetimo turto sugadinimai, nukentėjusieji A. A. O. bei V. ir T. M.), už kurias jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, iš BK 187 straipsnio 1 dalies (nesunkus nusikaltimas) perkvalifikuotos į BK 187 straipsnio 3 dalį (baudžiamasis nusižengimas) dėl nuo 2023 m. birželio 1 d., pasikeitus BK 190 straipsnio nuostatoms, nustatytos didesnės ribos (padidinta nuo 5 iki 10 MGL), iki kurios turtas laikomas nedidelės vertės (nurodytais atvejais sugadinto turto vertė neviršija 10 MGL), ir už jų įvykdymą nuteistajam pagrįstai skirtos naujos – arešto bausmės. Kadangi trečios nusikalstamos veikos (nukentėjusiųjų V. ir L. B. turto sugadinimas) atžvilgiu BK 190 straipsnio pasikeitimai neturi jokios įtakos (šiuo atveju sugadinto turto vertė viršija 10 MGL), ši veika pagrįstai neperkvalifikuota ir už jos padarymą A. P. skirta bausmė neperžiūrėta. Skundu nuteistojo gynėjas sutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, tai yra neginčija nei minėtų veikų perkvalifikavimo, nei už jas paskirtų švelnesnių bausmių (nei bausmės rūšies, nei dydžio), tačiau teigia, jog apylinkės teismas turėjo iš naujo subendrinti A. P. už visas jo padarytas nusikalstamas veikas skirtas bausmes ir paskirdamas jam galutinę laisvės atėmimo bausmę turėjo ją sušvelninti. Tokius savo teiginius gynėjas motyvuoja tik tuo, jog įstatymų leidėjas, priimdamas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925, galiojantį nuo 2023 m. birželio 1 d., suponavo situaciją, jog teismų priimamuose nuosprendžiuose turi būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė už atskirus nusikaltimus. Nors, nuteistajam A. P. perkvalifikavus dvi minėtas jo padarytas nusikalstamas veikas jam buvo paskirtos ir švelnesnės bausmės (atitinkamai vietoj laisvės atėmimo 6 ir 3 mėnesiams paskirta po 20 parų arešto), tai yra formaliai buvo sušvelninta A. P. teisinė padėtis, sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, jog šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu A. P. subendrintą, taip pat, atitinkamai, ir jam skirtą galutinę, bausmę. Kaip matyti iš minėto nuosprendžio, už svetimo turto sugadinimą A. P. skirtos bausmės buvo subendrintos su kitomis bausmėmis apėmimo būdu, tai yra jas apėmė griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl idealių nusikalstamų veikų sutapčių). Kadangi A. P. dėl naujai pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos) paskirtų bausmių visų bausmių bendrinimo tvarka nesikeičia, naujas bausmių bendrinimas neturėtų jokios įtakos galutinei A. P. skirtai bausmei.

16. Gynėjo vertinimu, apylinkės teismas skundžiama nutartimi nukrypo nuo to paties teismo praktikos toje pačioje byloje, nes kitam nuteistajam V. Ž., perkvalifikavus nusikalstamas veikas, 2 mėnesiais buvo sušvelninta galutinė laisvės atėmimo bausmė (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis Nr. T-1161-1202/2023). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad bausmės švelninimo klausimas dėl kiekvieno nuteistojo sprendžiamas individualiai, įvertinus konkrečias su tuo asmeniu susijusias aplinkybes. Todėl vien tai, kad nagrinėdamas kito nuteistojo prašymą dėl jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, apylinkės teismas sumažino jam tuo pačiu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, kad teismas tą patį turėjo padaryti ir skundžiama 2023 m. liepos 24 d. nutartimi A. P. atžvilgiu. Pažymėtina, kad šių nuteistųjų teisinė padėtis skiriasi jau vien tuo, kad minėtu nuosprendžiu V. Ž. nuteistas už mažiau nusikalstamų veikų nei A. P., todėl klausimas dėl bausmės švelninimo, jau vien dėl šio aspekto, negali būti sprendžiamas vienodai.

17. Gynėjas pateiktame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas A. P. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiuosius V. M. ir T. M., 265 Eur vertės turto sugadinimas, kur jis veikė kartu su bendrininkais kaip padėjėjas) perkvalifikavo tik į BK 187 straipsnio 3 dalį, tai yra nepaliko nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, bei atsižvelgęs į tai, kad BK 24 straipsnis 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, galiojančiu nuo 2023 m. birželio 1 d., nebuvo keičiamas, o, pagal BK 26 straipsnio 4 dalį, padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 6 dalį, vertina, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri taisytina paliekant nuorodą į BK 24 straipsnio 6 dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje, tai yra tiek jos aprašomojoje, tiek ir rezoliucinėje dalyse, padaryta rašymo apsirikimo klaida, neteisingai nurodant nuosprendžio, kuriuo nuteistas A. P., datą – 2022 m. vasario 21 d., kai nuosprendžio data yra 2023 m. vasario 21 d. Ši klaida, kaip nekeičianti skundžiamos nutarties esmės, taip pat taisytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362² straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį pakeisti:

vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. P. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), už kurią jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad A. P. nusikalstama veika, numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiuosius V. M. ir T. M., 265 Eur vertės turto sugadinimas), perkvalifikuojama į BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, taip pat aprašomojoje ir rezoliucinėje nutarties dalyse klaidingai nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio datą, vietoj 2022 m. vasario 21 d. nurodant 2023 m. vasario 21 d.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.