- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- 1-2699-1133/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01880-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
- 25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenanti (duomenys neskelbtini), susituokusi, tačiau kartu su sutuoktiniu negyvena, nedirbanti, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, neteista (teistumas išnykęs), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. K. 2024 m. sausio 14 d. apie 20.57 val., (duomenys neskelbtini) g, vairavo automobilį „Peugeot 607“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji J. K. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. sausio 14 d. susitiko su draugais, išgėrė. Su draugais gėrė (duomenys neskelbtini) g. Alkoholį vartojo gal nuo 17 val. Išgėrė trise 2-3 butelius po 0,7 l talpos brendžio. Pati nesuprato kaip tai įvyko, kad sėdo prie vairo. Neprisimena kaip atsisėdo į automobilį. Neprisimena, kad kažkas su ja kartu važiuotų. J. ją sustabdė ir paklausė, kur ji važiuoja. O ji atsakė, kad namo ir viskas. J. ją sustabdė išvažiuojant iš namų, kur jie gėrė. J. buvo atsisėdęs į galinę sėdynę, bet lyg išlipo. Neatsimena. Greitis buvo nedidelis, tačiau automobilį sumetė. Eismo įvykis įvyko važiuojant link (duomenis neskelbtini) g. Paskui ją važiavo automobilis, kuris sustojo, tai persėdo į kitą sėdynę. Paskambino broliui ir tada priėjo brolis. Taip pat atėjo buvęs sugyventinis. Automobilį padovanojo brolis apie naujuosius metus, nes ji norėjo išsilaikyti vairuotojo teises. Teisių vairuoti automobilį neturi. Vaikystėje ją vairuoti mokino tėtis. Pasielgė blogai, gailisi.
Nedirba, nes padeda draugas. Nedirba apie 2 metus. Kol kas darbo neranda. Buvo registruota Užimtumo tarnyboje, bet išregistravo ją, nes neatsižymėjo. Turi siuvėjos specialybę. Ieškosi darbo.
Kadangi kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų pripažino visiškai, padaryta nusikalstama veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
II. Byloje surinkti įrodymai
Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 14 d., apie 21 val., važiavo (duomenis neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini). Buvo tamsus paros metas, snigo. Važiuojant pastebėjo, kad automobilis „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuvažiavęs į griovį, pusnį, į kairiąją kelio pusę. Šalia automobilio pastebėjo vyrą, kuris vaikščiojo aplink automobilį. Vairavimo fakto jis nematė, matė tik automobilį griovyje. Taip pat nematė, kas iš jų, vyras ar moteris, sėdėjo už vairo, kadangi, kai pamatė automobilį griovyje, šalia jau stovėjo vyras (priekinėje automobilio dalyje), o moteris tik po kurio laiko išlipo iš automobilio keleivio pusės (b. l. 32-34).
Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, yra jo savininkė ir valdytoja. Nusipirko jį prieš 2 metus, dalis pinigų buvo jos, dalis pinigų gauti vestuvinių proga. Automobiliu naudojosi ji. Šis automobilis kelis mėnesius stovėjo jų namų kieme, nes neseniai jos tėvai jai padovanojo naują automobilį. Todėl jos sutuoktinis A. K. (A. K.) nusprendė šį automobilį padovanoti savo sesei J. K.. Ji (liudytoja) neprieštaravo, kad jis būtų padovanotas, nes automobilis buvo jau prastos būklės ir ji turėjo jau naują. J. ji beveik nepažįsta. Matėsi su ja gal vieną kartą. A. su J. neartimai bendrauja. Jis jos (liudytojos) nepažindino su ja, o ji neprašė. A. padovanojo automobilį J. tokiu būdu norėdamas paskatinti, kad ji (J. K.) greičiau išlaikytų vairuotojo teises. Kiek prisimena, automobilis padovanotas gruodį. A. su draugu nuvežė automobilį savo sesei J. Kiek jai yra žinoma, ji vairuotojo teisių neturėjo. Automobilio jie neperrašė J. vardu, bet planavo tai padaryti artimiausiu metu. 2024 m. sausio 14 d. ji buvo pas sūnų salone, jis laikė tatuiruočių meistro egzaminą ir jis jai darė tatuiruotę. Buvo pas jį nuo 14.30 val. iki 17 val., o vėliau su jaunesniu vaiku važiavo namo. Apie 19 val. jau buvo namuose ir jau niekur iš namų nėjo. Jos sutuoktinio, kai grįžo namo, namuose nebuvo. Kur jis buvo, jai nesakė, jie tuo metu buvo susipykę. Jis grįžo namo vėlai, jie su vaiku jau gulėjo lovoje, tiksliai valandos negali atsakyti, bet iki 24 val. jis grįžo. A. K., grįžęs namo, buvo blaivus, jis nevartoja alkoholio (b. l. 36-38).
Liudytojas M. L. (M. L.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 14 d., apie 21 val., dirbant su Vilniaus AVPK vyriausiuoju patruliu Ž. A. (Ž. A.) pagal pranešimą atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini)g., kur buvo į griovį nuvažiavęs „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje juos pasitiko pranešėjas G. G., kuris paaiškino, kad važiavo keliu link (duomenys neskelbtini) ir pamatė automobilį, nuvažiavusį į griovį. Jiems atvykus prie automobilio, stovėjo neblaivi J. K., kuri paaiškino, kad važiavo keliu ir nesuvaldžiusi automobilio nuvažiavo į griovį. Taip pat ji paaiškino, kad buvo ne viena, o su kažkokiu pažįstamu, o kai ji nuvažiavo į griovį, jis pasišalino iš įvykio vietos. Pranešėjas G. vairavimo fakto nematė, taip pat nematė, kas išlipo iš vairuotojo pusės. Pati vairuotoja J. paaiškino, kad ji iš vairuotojo pusės išlipti negalėjo, todėl lipo iš keleivio pusės. Įvažiavus į griovį ji buvo nuėjusi nuo automobilio, minėjo, kad nuėjo į krūmus, į tualetą, o vėliau sugrįžo atgal prie automobilio. Patikrinus J. neblaivumą alkotesterio pagalba pirmu pūtimu nustatytas 1,59 promilės girtumo laipsnis, antru pūtimu — 1,72 promilės girtumo laipsnis. J. visą laiką tvirtino, kad vairavo ji. Pripažino, kad vairavo neblaivi. Minėjo, kad gėrė degtinę prieš 2 valandas. Po to, kai įvažiavo į griovį, tvirtino, kad daugiau alkoholinių gėrimų nevartojo. Nepaaiškino, kodėl sėdo vairuoti neblaivi. Apžiūrėję minėtą automobilį alkoholio taros jame nerado. Automobilis buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 40-42).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio M. L. 2024 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio tarnybos metu nurodytos iš esmės tapačios įvykio aplinkybės, kurias nurodė liudytoju apklaustas M. L. (b. l. 12-13).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. yra jo sesuo. Bendrauja su ja nedaug, gan retai, daugiausiai telefonu, kartais pas ją užvažiuoja namo pažiūrėti, kaip ji gyvena. Jis nežino, kokį gyvenimo būdą veda J., kaip dažnai ji išgeria ir vartoja alkoholį, taip pat nežino. Ji neturi vairuotojo teisių, bet, kai bendravo, suprato, kad ji nori pradėti mokytis vairuoti, todėl jis jai padovanojo savo sutuoktinės J. K. automobilį „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 14 d. susipyko su savo sutuoktine, todėl nuvažiavo autobusu pas J. buvusį vaikiną į svečius, jos buvusio vaikino vardas J., jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet tikslaus adreso nežino. Atėjo pas jį dar kai buvo šviesu, bet tikslios valandos neprisimena. Kiek laiko pas jį buvo, neprisimena, bet jis jau buvo išėjęs, norėjo eiti pas kitą draugą, ir tuo metu jam paskambino J. ir pasakė, kad jam skambino J. ir pasakė, kad įvažiavo į griovį ir daugiau nieko nepasakė, pasakė, kad netoli (duomenys neskelbtini) gatvės. Grįžo atgal pas J., jie sėdo į autobusą Nr. 36 ir nuvažiavo ieškoti J. Išlipę vienoje iš stotelių pamatė automobilį „Peugeot“ griovyje, priėjo prie J., ji buvo išlipusi ir paklausė jos, kaip jai čia atsitiko. Jis net nepagalvojo, kad ji neblaivi, nes ji elgėsi adekvačiai. Jis pats asmeniškai taip pat buvo blaivus, kadangi nevartoja alkoholio. Tada pamatė, kad prie automobilio sustojo kitas automobilis, jis paklausė jo, kam jis stovi, jis pasakė, kad iškvietė policiją, jis bandė išsiaiškinti kam, susinervino, todėl galimai vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Tada grįžo atgal prie automobilio, kuriame vėl sėdėjo J., ir galimai pasakė jai išlipti ir tiesiog išeiti, nes ji nieko nepadarė ir policijos laukti neprivalo, bet ji liko sėdėti. J. visą tą laiką stovėjo kitoje gatvės pusėje. Jis (liudytojas) irgi nuėjo prie jo ir stovėjo dviese. Matė kaip atvažiavo policija, kaip atvažiavo tralas ir paėmė automobilį. Po to, kai pareigūnai išvažiavo, išvažiavo ir jie su J. Jis važiavo pas save namo pažymoje nurodytu adresu. Po šios situacijos automobilį, kurį vairavo J., paėmė iš aikštelės ir atidavė jį į sąvartyną. J. apie situaciją papasakojo, kad spontaniškai nusprendė kažkur nuvažiuoti ir nesitikėjo, kad taip gausis. Nesakė, su kuo ji važiavo automobilyje. Pabrėžia, kad jis automobilio tikrai nevairavo, jo kartu su J. nebuvo. Tą dieną tikrai buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja. Sesė nepapasakojo, kad jis buvo ten įvykio dieną, matyt bijojo sukelti jam dar daugiau problemų su policija, nes buvo teistas (b. l. 51, 61-63).
Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. yra jo buvusi sutuoktinė. Su ja išsiskyrė kažkur prieš 10 metų. Kartu nebegyvena, ji gyvena (duomenys neskelbtini) su kitu vyru, bet kartais su ja palaiko ryšį. Artimiau bendrauja su jos broliu A. K., jis jo geras draugas, dažnai susitinka. Prisimena įvykį, kad šių metų žiemą, sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, gali būti sausio 14 d., A. buvo pas jį (liudytoją) svečiuose dienos metu, kai dar buvo šviesu. Jie su juo pabuvo, pasėdėjo pas jį ir jis išėjo. Link vakaro jam paskambino J. ir pasakė, kad su automobiliu įvažiavo į pusnį ir ji paprašė rasti jos brolį A. ir paprašė atvažiuoti. J. vairuotojo teisių neturi, bet važinėti kažkiek mokėjo. Jis iškart paskambino A. A. grįžo iki jo namų ir jie atsisėdo į autobusą ir pavažiavo porą stotelių. Jie su A. išlipo autobusų sustojimo stotelėje „R.“ ir paėjo link (duomenys neskelbtini). Jis liko stovėti kitoje kelio pusėje, o A. nuėjo link automobilio, kuris buvo nuvažiavęs į kelią, į pusnį. Jie kažką kalbėjo su J., prisimena, kad buvo sustojęs dar kažkoks automobilis, A. kažką su juo irgi pakalbėjo, bet apie ką vyko pokalbis, nežino. A. buvo blaivus, jie tą vakarą negėrė. Tada A. grįžo prie jo ir stovėjo kitoje kelio pusėje, matė, kaip atvyko policijos pareigūnai. Jie prie jų priėję nebuvo. Po ko jie sulaikė J. ir jie su A. grįžo namo. Su J. nedaug kalbėjo apie šį įvykį. Ji nesakė, kodėl nusprendė vairuoti neblaivi, nesakė, ar buvo viena, ar su kažkuo automobilyje. Kai jie atvažiavo, ji buvo viena prie automobilio, ji jau buvo išlipusi. Kai jie atvyko, A. pasakė jam nelysti, palauk čia, todėl jis ir nėjo. Jis neturi pažįstamų asmenų, vardu J., nežino, ar J. dar palaiko kokius ryšius su vyru, vardu J. Kieno automobilį vairavo J., nežino, bet jam atrodo, kad A. žmonos. Nežino, kaip automobilis pas ją atsidūrė (b. l. 57-59).
Iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo ir jo 2024 m. sausio 17 d. jo apžiūros protokolo ir ROIK kortelės duomenų matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) pateiktas garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92252008915, skambu io prad ia_ 2024-01-14 20_57_37)“. Įrašas BPC informacinėje sistemoje užregistruotas 2024 m. sausio 14 d. 20.57 val. Įraše užfiksuotas pranešimas apie į griovį nuvažiavusį automobilį „Peugeot 607“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pabėgusius vyrą ir moterį (b. l. 9, 64-65).
Vaizdo įrašo, padaryto pareigūno „Kūno“ kamera ir jo 2024 m. vasario 7 d. - 2024 m. vasario 9 d. apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas peržiūrėtas policijos pareigūno kūno kameros įrašas „PSS-20240114-212137UTC+0200“, kuriame užfiksuotas įvykio aplinkybių aiškinimasis ir girtumo J. K. nustatymo faktas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kaltinamoji patvirtina, kad ji vairavo automobilį, kad pavežė draugą, jis išlipo ir ji važiavo namo. Kaltinamoji nurodė, kad automobilyje buvo viena. Pareigūnas sako, kad liudytojas matė vyrą, o kaltinamoji toliau tvirtina, kad ji vairavo. Kaltinamoji nurodė, kad ji neturi vairuotojo teisių. Taip pat užfiksuota, kaip pareigūnas kalbėjo su liudytoju, pranešusiu apie įvykį, kuris nurodė, kad vairavimo fakto nematė, matė tik kaip tas vyras stovėjo. Užfiksuota, kad kaltinamoji nurodė, kad iš vairuotojo vietos negalėjo išlipti, todėl perlipo (b. l. 66-68).
Vaizdo įraše ir jo 2024 m. liepos 15 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas liudytojo G. G. pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_2379“, iš kurio matyti, kad filmuojama automobilyje, pro vairuotojo pusės langą. Užfiksuotas vyras, stovintis šalia automobilio. Vyras kažką kalba, tačiau blogai girdisi, mosikuoja rankomis. Taip pat vaizdo įraše užfiksuotas nuo kelio į pusnį nuvažiavęs juodos spalvos automobilis (b. l. 90).
Neblaivumo nustatymo akte, alkotesterio Nr. ARKA0042 kvituose bei jo patikros sertifikate Nr. 1989080 nurodytais duomenimis, J. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad ji eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali. Pirmo patikrinimo metu, 2024 m. sausio 14 d. 21.33 val. jai nustatytas – 1,59 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu, 2024 m. sausio 14 d. 21.54 val. – 1,72 promilių girtumas. Patikrinimo metu alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. J. K. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 14-17).
Iš transporto priemonės techninės būklės 2024 m. sausio 14 d. patikrinimo ir apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Pegeout“ (v. n. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) g. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš visų pusių. Matyti, jog automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsidūrė griovyje (b. l. 18-24).
Priverstinio transporto priemonės nuvežimo 2024 m. sausio 14 d. akte ir 2024 m. sausio 23 d. leidime atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę nurodyta , jog įtarus, kad vairavo neblaivus, apsvaigęs asmuo ar padarytas KET pažeidimas, automobilis „Peugeut“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniaus r., Avižieniuose, Sudervės g. 2e. O 2024 m. sausio 14 d. J. K. atsiėmė minėtą automobilį (b. l. 26-27, 30).
Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Peugeut“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė nurodyta J. K. (b. l. 28).
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ išrašė nurodyta, lengvojo automobilio „Peugeut 607 HDI“ (pasirinkti metai 2002 m.) vidutinė kaina 2024 m. sausio mėnesį Lietuvoje buvo 1 270 Eur (su PVM) (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų teisme įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji J. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeut 607“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdama neblaivi (nustatytas mažiausias – 1,59 promilių neblaivumas).
J. K. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino, kad įvykio dieną su draugais vartojo alkoholį. Teisme nurodė, kad trise išgėrė stipraus alkoholio (2-3 0,7 l talpos butelius brendžio), o po to vairavo, tačiau neprisimena, kaip atsisėdo į automobilį. Gerai nepamena, kad kažkas su ja kartų važiuotų. Jeigu J. ir buvo įlipęs į automobilio užpakalinę sėdynę, tai jai atrodo, kad jis buvo išlipęs. Patvirtino, kad būtent ji vairavo, o išlipo iš keleivio vietos, nes perlipo iš vairuotojo vietos, kadangi negalėjo išlipti. Teisme kaltinamoji patvirtino, kad buvo neblaivi.
Be kaltinamosios J. K. prisipažinimo, aplinkybę, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent pati kaltinamoji patvirtina ir kiti teisme ištirti byloje surinkti įrodymai. Visų pirma, šią kaltinimo aplinkybę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų J. Š., A. K. ir policijos pareigūno M. L. duoti parodymai. Liudytojai J. Š. ir A. K. nurodė, kad jie buvo susitikę, vėliau, jiems išsiskyrus, J. Š. paskambino kaltinamoji ir pasakė, kad įvažiavo į griovį ir nurodė įvykio vietą, paprašė pakviesti brolį. M. L. nurodė, kad kaltinamoji paaiškino, kad važiavo keliu ir nesuvaldė automobilio. Taip pat ir pareigūno kūno kamera padarytame vaizdo ir garso įraše pavadinimu „PSS-20240114-212137UTC+0200“ užfiksuotas kaltinamosios prisipažinimas vairavus kaltinime nurodytą automobilį. Nors liudytojas G. G. pranešdamas apie įvykį nurodė, kad vairuotojas vyras (tai užfiksuota ir BPC skambučio garso įraše ir jo apžiūros protokole), tačiau, kaip nurodė pats liudytojas, jis vairavimo fakto nematė. Liudytojas G. G. matė tik kaltinamąją išlipančią iš keleivio pusės ir šalia automobilio stovintį vyrą. Tai, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent kaltinamoji, o ne vyras patvirtina tiek liudytojų J. Š. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad jie nuvažiavo iki įvykio vietos ir A. K. (kaltinamosios brolis) nuėjo prie automobilio apžiūrėti, o J. Š. stovėjo atokiau ir stebėjo, o po to išvažiavo. Iš pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamajai išlipti iš vairuotojo pusės trukdė krūmai. Įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, darytina išvada, kad transporto priemonę vairavo J. K..
Aplinkybę, kad automobilį J. K. vairavo būdama neblaivi, be jos duotų parodymų patvirtina ir alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, liudytoju apklausto pareigūno M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūno kūno kamera darytas vaizdo įrašas ir kt. Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad pirmo pūtimo metu kaltinamajai nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu jai nustatytas –– 1,72 promilių neblaivumas. Neblaivumo patikrinimo faktas ir jo rezultatai taip pat užfiksuoti ir pirmiau aptartame vaizdo įraše „PSS-20240114-212137UTC+0200“. Šie duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti taip pat ir neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamoji sutiko su alkotesterio rodmenimis, taip pat patvirtino, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Neblaivumo faktą be kita ko įrodo ir įvykio vietoje nustatyti J. K. neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai). Neblaivumo akte taip pat pažymėta, kad įvertinus asmens būklę nustatyta, jog J. K. negalėjo eiti tiesia linija bei stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą.
Apibendrinus pirmiau išdėstytą, konstatuotina, kad aptarti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinamoji J. K. vairavo kaltinime nurodytą transporto priemonę, vairavo šią transporto priemonę būdama neblaivi ir jai abiejų tikrinimų su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu, todėl jais vadovaujasi.
Kaltinamosios parodymai (kad ji buvo stabdoma kartu alkoholį vartojusių draugų prieš sėdant už automobilio vairo, tačiau vis tiek vairavo) ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. K. suvokė, jog ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi bei to norėjo, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.
Esant nustatytiems visiems nusikalstamos veikos objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, konstatuojama, kad J. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamosios J. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į bausmės paskirtį, kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltinamosios kaltės formą, asmenybę bei kitas jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.
J. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Kaltinamoji yra darbingo amžiaus, tačiau nedirbanti, taip pat ji nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, pasak jos, jai padeda draugas. Byloje nėra surinkta duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijusi. 2024 m. liepos 18 d. duomenimis kaltinamoji per trejus metus administracinėn atsakomybėn netraukta (b. l. 128). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdama neteista (teistumas išnykęs).
Taigi pirmiau išdėstytos kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad tai pirmas kartas, kai kaltinamoji vairavo būdama neblaivi. Vairavo neturėdama teisės to daryti, tokiais savo veiksmais keldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Aplinkybė, kad vairuodama nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į pusnį, įrodo, kad ji vairavo pavojingai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo nei ji, nei kiti asmenys.
Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui ir skyrimui svarbių aplinkybių visumą, t. y. kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, kad nagrinėjama nusikalstama veika laikytina atsitiktine, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. K. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas lygus minimaliam baudos dydžiui, skiriamam už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismas atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei į tai, kad kaltinamoji iš esmės nelinkusi nusikalsti bei laikosi įstatymų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai pakaks skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą, kuri, esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 665 Eur).
Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas
Teismas sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti J. K. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamoji J. K. vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytos 1,59 promilės girtumo), automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti asmenys. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad kaltinamoji automobilį vairavo neturėdama teisės to daryti (niekada nebuvo įgijusi teisės vairuoti kelių transporto priemones). Pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išaiškinimą - nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Vis dėlto tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (Kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-217-697/2022). Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Byloje nekyla abejonių, kad automobilis, kurį būdama neblaivi vairavo kaltinamoji, buvo nusikaltimo padarymo priemonė, nes J. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „Peugeut 607“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis registruotas ne kaltinamosios, o jos brolio sutuoktinės J. K. vardu. Tačiau tiek iš kaltinamosios duotų parodymų, tiek iš kaltinamosios brolio A. K. ir jo sutuoktinės ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šis automobilis buvo padovanotas kaltinamajai ir buvo pas ją. Tačiau iš 2024 m. sausio 23 d. leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą (paimtą) transporto priemonę (b. l. 30) matyti, kad šį automobilį iš aikštelės pasiėmė J. K., o A. K. šį automobilį atidavė į sąvartyną (A. K. nurodė ikiteisminio tyrimo metu). Išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinime nurodytas automobilis faktiškai priklausė kaltinamajam, tačiau pas kaltinamąją jo jau nebėra (kaltinamosios brolis pridavė į sąvartyną), todėl nagrinėjamu atveju minėto automobilio nėra galimybės paimti iš kaltinamosios. Tad iš kaltinamosios gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Teismų praktikoje pasisakoma, kad konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, tai yra kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Taip pat, kad tokiu atveju turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020). Kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023). Asmenims, padariusiems nusikaltimą, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Kaip minėta, kaltinamosios vairuotas automobilis „Peugeut“ (v. n. (duomenys neskelbtini) negali būti konfiskuotas, todėl nesant galimybės paimti konfiskuotiną turtą iš kaltinamosios, iš J. K. turi būti konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 1 270 Eur (b. l. 29). Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (vairuota Vilniaus mieste), į nustatytą neblaivumą (pirmo pūtimu nustatytas – 1,59 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu – 1,72 promilių girtumas, kas rodo, kad J. K. vairavo iškart po alkoholio vartojimo), taip pat į tai, kad vairavo neįgijusi tam teisės, konstatuoja, kad aptariamu atveju turi būti konfiskuotina visa automobilio „Peugeut“ automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 270 Eur. Teismo manymu, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra proporcinga, ne per griežta baudžiamojo poveikio priemonė.
VI. Kiti klausimai
J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekamas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinamas.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai J. K. (gynėja D. K.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1., 14.2.2.1 punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos 2024 m. rugsėjo 13 d. sudarė 270,83 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, todėl gynėja paskirta nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą bylą nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas.
Vertinant kaltinamosios turtinę padėtį pažymėtina, jog ji bylos nagrinėjimo metu ir dabar yra bedarbė, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, ieško darbo savarankiškai.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.
Kompaktinis diskas su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais ir Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu, paliekamas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 33 MGL (1 650 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudos.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. K. valstybės naudai konfiskuotino turto — automobilio „Peugeut“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 270 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų).
J. K. paskirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti; 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
Nepriteisti iš J. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį 1-2699-1133/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
2. Jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
3. Jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.