Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. G. įmonei „Vetra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2017 m. balandžio 26 d. yra priimtas pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV) pareiškimas dėl bankroto bylos R. G. įmonei „Vetra“ iškėlimo. Pareiškėjas VSDFV nurodo, kad atsakovės R. G. įmonės „Vetra“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2017 m. balandžio 7 d. sudarė 3 067,80 Eur. Pareiškėjo VSDFV teigimu, jis taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas VSD įmokas ir delspinigius nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau skola padengta nebuvo. Pažymi, kad skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas vykdyti antstoliui. Antstolė G. A. neįvykdytus sprendimus 2017 m. balandžio 5 d. grąžino su 2017 m. kovo 31 d. išieškojimo negalimumo aktais, kuriuose konstatavo, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti. Pareiškėjo teigimu, atsakovė R. G. įmonė „Vetra“ yra nemoki, nes laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įmonei bankroto byla dėl nemokumo gali būti keliama kai vienu metu yra dvi sąlygos: 1) įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) suma viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi įpareigojo R. G. įmonės „Vetra“ vadovą pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinę padėtį (popierinės b. l. 18–19). Ši teismo nutartis buvo išsiųsta įmonės registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini) ir įmonės vadovui (savininkui) R. G. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (p. b. l. 21–25). Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. pakartotinai procesinius dokumentus išsiuntė atsakovės buveinės adresu, todėl pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį procesiniai dokumentai laikomi įteikti tinkamai (p. b. l. 24). Atsakovės procesinės pozicijos dėl pareiškimo pagrįstumo nepateikimas nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti, todėl teismas bankroto bylos iškėlimo R. G. įmonei „Vetra“ klausimą sprendžia vadovaudamasis civilinėje byloje pareiškėjo VSDFV pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais.

Teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad R. G. įmonė „Vetra“ nuo jos įregistravimo 1991 m. liepos 9 d. jokių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi (p. b. l. 15–16). Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi (p. b. l. 13). VĮ ,,Regitra“ duomenys patvirtina, kad įmonės vardu registruotų transporto priemonių būsena nurodyta „išregistruota“ (p. b. l. 15). Pareiškėjas VSDFV nurodė, kad skolos išieškojimas priverstine tvarka buvo perduotas vykdyti antstoliui. Teismas nustatė, kad antstolė G. A. 2017 m. kovo 31 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nustatė, jog skolininkas R. G. įmonė „Vetra“ neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti (p. b. l. 11). Pareiškėjo VSDFV duomenimis, R. G. įmonės „Vetra“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondui 2017 m. balandžio 7 d. sudarė 3 067,80 Eur, įmonėje apdraustųjų asmenų nėra.

Teismo vertinimu, aukščiau nustatytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad R. G. įmonė „Vetra“ veiklos nevykdo. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė R. G. įmonė „Vetra“ laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (IBĮ 4 straipsnio 2 punktas, 3 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, R. G. įmonei „Vetra“ keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir 2 punkto pagrindais, t. y. nustačius, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti savo įsipareigojimų. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalis).

Administruoti atsakovės R. G. įmonės „Vetra“ bankroto procedūrą skirtinas bankroto administratorius MB „Penktas šansas“, kurio kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus R. G. įmonei „Vetra“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Individualios įmonės bankroto proceso ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa ir individualios įmonės savininkas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2044-157/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. G. įmonės „Vetra“ savininkas R. G. bankroto byloje įtraukiamas bendraatsakovu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu,

nutaria:

Iškelti R. G. įmonei „Vetra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Įtraukti R. G. įmonės „Vetra“ savininką R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraatsakovu bankroto byloje.

Paskirti R. G. įmonės „Vetra“ bankroto administratoriumi MB „Penktas šansas“ (įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA316).

Areštuoti R. G. įmonės „Vetra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, areštui galiojant iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apie R. G. įmonės „Vetra“ turtui pritaikytą areštą informuoti turto arešto aktų registrą.

Nustatyti 30 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti.

Nustatyti, kad R. G. įmonės „Vetra“ valdymo organai (savininkas) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiškėjui, atsakovei, bendraatsakovui R. G., bankroto administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt.

Pavesti bankroto administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus kandidatūros skyrimo, per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.