- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-195-259/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01556-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- R. G., UAB „Rimpava“
- Advokatai
- Kristina Gontienė
Procesinio dokumento kategorija 102.2, 102,5, 122.1, 121.14, 122.4
2010 m. vasario 17 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Raimondo Buzelio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G. ir UAB „Rimpava“ atstovės advokatės Kristinos Gontienės atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2432-737/2009, kuria atsisakyta atnaujinti pareiškėjams terminą atskirajam skundui paduoti civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir UAB „Rimpava“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. M. ir UAB „Lintera“ dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009-09-17 nutartimi (t.2, b.l.30-34) atmetė pareiškėjų skundą suinteresuotiems asmenims dėl antstolės R. M. veiksmų, areštuojant pareiškėjų lėšas banko sąskaitose.
2009-09-29 Jonavos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjų atskirasis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-09-17 nutarties (t.2, b.l.40-44). 2009-09-29 nutartimi (t.2, b.l.48) teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti, kadangi nustatė, jog jis buvo pateiktas praleidus CPK 335 str. nustatytą terminą, o praleistą terminą atnaujinti pareiškėjai (apeliantai) neprašė.
2009-10-09 Jonavos rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjų prašymas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti (t.2, b.l.56-57).
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009-10-19 nutartimi (t.2, b.l.65) pareiškėjų prašymo netenkino ir termino atskirajam skundui paduoti neatnaujino, o atskirąjį skundą dėl 2009-09-17 nutarties laikė nepaduotu.
Teismas nurodė, jog pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų buvo nagrinėtas žodinio proceso tvarka, apie posėdį buvo informuoti tiek pareiškėjai (t.2, b.l.1-2), tiek jų atstovė advokatė K. Gontienė. Skundžiamos nutarties priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, apie nutarties paskelbimo vietą ir laiką pareiškėjų atstovei buvo pranešta 2009-09-09 teismo posėdžio metu (t.2, b.l.29), tačiau į nutarties paskelbimą nei pareiškėjai, nei jų atstovė neatvyko. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjų teiginys, kad skundžiama nutartis priimta nedalyvaujant nei pareiškėjams, nei jų atstovei, negali būti laikytinas svarbia priežastimi, dėl ko buvo praleistas terminas skundui paduoti, kadangi tiek pareiškėjų, tiek jų atstovės dalyvavimas skelbiant nutartį priklausė tik nuo jų pačių valios ir noro. Teismas nurodė, jog pareiškėjai nepagrįstai skaičiuoja terminą atskirajam skundui paruošti nuo skundžiamos nutarties gavimo dienos, kadangi atvykę į teismo posėdį, pareiškėjai ir jų atstovė galėjo tą pačią dieną susipažinti su teismo nutartimi. Teismas sutiko su pareiškėjų nurodyta aplinkybe, kad 7 dienų terminas skundui paduoti yra trumpesnis nei bylose, nagrinėjamose ginčo teisenos tvarka, tačiau atkreipė dėmesį, jog apie šią aplinkybę tiek pareiškėjai, tiek ir jų atstovė, paduodami skundą dėl antstolio veiksmų, žinojo, nes būtent šia tvarka ir buvo prašoma nagrinėti skundą, daugumą dokumentų proceso metu pateikė patys pareiškėjai, jų atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, be to, kaip prašyme nurodė patys pareiškėjai, skundas buvo paruoštas per 6 dienas, todėl teismas sprendė, jog šios apimties bylai 7 dienų terminas skundui paduoti yra pakankamas ir pareiškėjai būtų spėję pateikti atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu, jeigu būtų sąžiningai ir rūpestingai naudojęsi įstatymo jiems suteiktomis teisėmis. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog pareiškėjai nepateikė teismui jokių argumentų ir įrodymų, kuriais vadovaudamasis teismas galėtų atnaujinti pareiškėjams terminą atskirajam skundui paduoti.
Atskiruoju skundu (t.2, b.l.72-74) pareiškėjų R. G. ir UAB „Rimpava“ atstovė advokatė Kristina Gontienė su teismo nutartimi nesutiko, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą priimti, dėl šių motyvų:
1) teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie nutarties paskelbimo datą ir laiką jiems pranešta nebuvo. Nors apie nutarties paskelbimo dieną pareiškėjų atstovei buvo pranešta, tačiau pareiškėjų atstovės darbo vieta yra kitame mieste (Kaune), be to, pareiškėjų atstovė turi daug kitų bylų, o 2009-09-17 ji turėjo atstovauti dvejose kitose bylose Kauno rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos administraciniame teisme (t.2, b.l.75), kur posėdžio data buvo iš anksto suderinta ir pareiškėjų atstovė niekaip negalėjo tą pačią dieną atvykti į nutarties paskelbimą Jonavos rajono apylinkės teisme. Todėl skundžiamos nutarties motyvas, jog apie 2009-09-17 nutartį pareiškėjai ir jų atstovė galėjo sužinoti 2009-09-17 atvykę į Jonavos rajono apylinkės teismą ir gauti nutartį, yra neteisingas;
2) pareiškėjas R. G., bylos nagrinėjime nedalyvavo, apie nutarties paskelbimo atidėjimą 2009-09-17 jam pranešta nebuvo, jis taip pat negalėjo atvykti į 2009-09-17 nutarties paskelbimą, kadangi jo darbas susijęs su važinėjimu pas klientus ir tuo metu jis buvo išvykęs į komandiruotę (t.2, b.l.76);
3) tai, kad teismas paštu išsiuntė 2009-09-17 nutartį pareiškėjams ir jų atstovei, nedalyvavusiems paskelbiant nutartį, rodo, jog šiuo atveju svarbus momentas yra tai, kada pareiškėjai ir jų atstovė galėjo susipažinti su nutartimi tam, kad galėtų ginti pažeistas teises, skųsdami priimtą nutartį. Pareiškėjų atstovė 2009-09-17 nutartį gavo tik 2009-09-22, t.y. likus 2 dienom iki termino pabaigos, tuo tarpu pareiškėjai nutartį gavo tik 2009-09-23, t.y. likus 1 dienai iki termino pabaigos. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, atsisakydamas atnaujinti terminą, praleistą vos kelias dienas. Termino neatnaujinus, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principai, konstitucinė teisė teisme apginti pažeistas teises, nepagrįstai atimta galimybė pareiškėjams teisme išnagrinėti jų atskirąjį skundą, pateiktą teismui beveik laiku;
4) teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti svarbia termino praleidimo priežastimi aplinkybę, kad nutartis buvo gauta tik 2009-09-22, pareiškėjai ir jų atstovė skelbiant teismo nutartį nedalyvavo, pareiškėjų atstovė yra kitame mieste, be to, ji užimta kitose bylose. Teismas neatsižvelgė, kad gavusi nutartį, pareiškėjų atstovė per 7 dienas nuo nutarties gavimo parengė atskirąjį skundą ir 2009-09-28 pateikė jį teismui. Būtina įvertinti ir tai, kad pareiškėjų atstovei reikėjo bent kelių dienų susipažinti su nutarties motyvais, susisiekti su pareiškėjais, parengti skundą. Teismas neatsižvelgė, jog pareiškėjų atstovei gavus nutartį, skundui dėl jo paduoti buvo likę tik 2 dienos, kurių nepakanka motyvuotam atskirajam skundui surašyti;
5) teismas neatsižvelgė į tai, kad terminas praleistas tik kelias dienas, o įprastinėje ginčo teisenoje apskundimo terminas yra žymiai ilgesnis - 30 dienų (CPK 307 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog nors bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tačiau joms būdingi ginčo teisenos bruožai. Be to, atskiriesiems skundams paduoti taikomas trumpesnis 7 dienų terminas akivaizdžiai nepakankamas atskirajam skundui parengti, ypač negavus teismo nutarties ir su ja nesusipažinus. Paskutiniu metu įstatymų leidėjo valia pakeičiant ir pratęsiant CPK 510 str. terminus antstolio veiksmams apskųsti rodo tendenciją pratęsti terminus šiose bylose, suteikiant galimybę labiau apginti teises dėl neteisėtų antstolio veiksmų. Todėl tik gavus 2009-09-17 nutartį, susipažinus su jos motyvais, buvo galima parengti atskirąjį skundą dėl šios nutarties;
6) šioje situacijoje antstolės veiksmais padaryti pažeidimai dėl pareiškėjų sąskaitų arešto išliko ir jeigu teismas ir vėl atsisakys priimti atskirąjį skundą vien dėl formalaus kelių dienų termino praleidimo, pareiškėjai bus priversti iš naujo kreiptis į teismą dėl antstolės veiksmų, nes nepašalinus pradinio pažeidimo, toliau tęsiasi antstolės daromi pažeidimai, kadangi antstolė, nepaisant areštuoto pareiškėjų nekilnojamojo turto ir areštuoto neįvertinto kilnojamojo turto, iki šiol laiko areštavusi pareiškėjų pinigines lėšas banko sąskaitose, sustabdyta visa pareiškėjo įmonės UAB „Rimpava" veikla, antstolė vengia atlikti pareiškėjų turto vertinimą. Todėl jeigu pareiškėjų atskirasis skundas nebus priimtas, jie reikš naujus skundus dėl antstolės neveikimo, susijusio su šiuo pažeidimu, bus gaišinamas procesas, pažeistas koncentracijos ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (t.2, b.l.83-84) suinteresuotas asmuo UAB „Lintera“ su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti, pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkinti ir atskirojo skundo nepriimti, dėl šių motyvų:
1) LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje apeliacijos teisė nėra absoliuti. Taikant CPK normas, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta šio termino praleidimo priežastis svarbiomis. Svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-835/2007; LAT 2007-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007, LAT 2002-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002; LAT 2001-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-800/2001). Apie 2009-09-17 skelbiamą nutartį pareiškėjų atstovė buvo informuota dar 2009-09-08 vykusio bylos žodinio nagrinėjimo metu. Nutartį paštu atstovė gavo 2009-09-22, t.y. likus dar dviem dienom iki termino atskirajam skundui dėl nutarties paduoti pabaigos (CPK 335 str.), tačiau atskirasis skundas bei prašymas atnaujinti terminą teismui buvo pateiktas tik po 12 dienų, t.y. 2009-09-28. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad gavusi teismo nutartį, atstovė turėjo dar dvi dienas atskirajam skundui paruošti bei tinkamai atstovauti pareiškėjų teises procese. Vis dėlto, atstovė nepateikia jokių įrodymų, pateisinančių atstovės neveikimą, ar įrodančių jog buvo svarbių aplinkybių - išskirtinis užimtumas, nedarbingumas, komandiruotė ar pan., dėl kurių atskirasis skundas negalėjo būti pateiktas teismui per šias dvi dienas, nors byloje pareiškėjams atstovauja profesionalus teisininkas - advokatas, kas teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikoma svarbia aplinkybe, vertinant tokio pobūdžio byloje dalyvaujančio asmens tinkamą rūpinimąsi savo procesinėmis teisėmis, taip pat vertinant procesinių terminų praleidimo priežasčių svarbą;
2) pareiškėjai nepagrįstai akcentuoja, jog terminas praleistas labai nedaug, o atskirasis skundas paduotas nepraėjus nei 7 dienoms nuo jo gavimo. Įstatymų leidėjas aiškiai ir pagrįstai išskiria atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus, kai 1) skundžiama nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, ir 2) kai nutartis priimta žodinio proceso tvarka ir nutarties paskelbime šalys turi galimybę dalyvauti (CPK 335 str.). Logiška, kad nutartį priėmus rašytinio proceso tvarka, atskirojo skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, nes šiuo atveju šalių galimybė susipažinti su nutartimi yra labiau apribota, nei tada, kai šalys turi galimybę dalyvauti nutarties paskelbime jos priėmimo dieną. Šiuo atveju dalyvavimas nutarties paskelbime priklauso tik nuo proceso šalių valios, o pareiškėjų atstovės atveju - nuo pasirinkto būdo tinkamai atstovauti pareiškėjus šioje byloje bei užtikrinti jų teises, kadangi pareiškėjų atstovė, būdama profesionali teisininkė, negalėjo nežinoti šios įstatymo nuostatos ar atskirųjų skundų padavimo tvarkos;
3) nors skunde teigiama, kad pareiškėjas R. G. nutarties skelbimo metu, t.y. 2009 m. rugsėjo 16-17 dienomis, buvo išvykęs į komandiruotę, tačiau svarbu yra tai, kad pareiškėjų atstovė, kuri 2009-09-08 dalyvavo bylos nagrinėjime ir buvo informuota apie nutarties skelbimo datą (2009-09-17), vis dėlto neužtikrino pareiškėjo dalyvavimo nutarties skelbime. Atkreiptinas dėmesys, kad įsakymas dėl R. G. išsiuntimo į komandiruotę buvo surašytas 2009-09-14, t.y. tuo metu, kai pareiškėjams ir jų atstovei jau buvo žinoma apie nutarties paskelbimo datą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei CPK 13 str. ir 7 str. nuostatas, darytina išvada, jog pareiškėjai ir jų atstovė nesiekė ir neplanavo dalyvauti nutarties paskelbime, t.y. savo valia pasirinko būdą informaciją apie nutartį ir jos motyvus gauti vėliau, nors ir žinojo apie sutrumpintus atskirojo skundo padavimo terminus bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė R. M. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (įsakymai, nutartys), išskyrus CPK nustatytus atvejus (LR CPK 301 str. 1 d.). LR CPK 305 straipsnyje įtvirtinta, jog apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti visi byloje dalyvaujantys asmenys. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama LR CPK nustatyta tvarka, kuria reglamentuojami ir įstatymo nustatyti terminai procesiniams veiksmams atlikti. LR CPK 335 straipsnyje nustatyta, kad atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 dienas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą, suteikiama galimybė ir procesinė teisė motyvuotai prašyti šį terminą atnaujinti. LR CPK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja LR CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta LR CPK 78 straipsnyje - tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog lemiamą reikšmę teismui sprendžiant, ar termino praleidimo priežastis svarbi ar ne, svarbu nustatyti kiek prašomas atnaujinti terminas yra praleistas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių santykių stabilumą. Todėl jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiama teismo nutartis priimta 2009 09 17 (2 t. b.l. 30), 2009 09 28 pareiškėjai pateikė Jonavos rajono apylinkės teismui atskirąjį skundą dėl nutarties. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įstatymo nustatytą 7 dienų terminą skundui pateikti suinteresuoti asmenys byloje praleido viena (darbo) diena (2 t. b.l. 47).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisminės gynybos garantija detalizuojama LR CPK 5 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinė asmens teisminės gynybos garantija netektų prasmės, jeigu taptų neprieinama teismų sprendimų kontrolė apeliacinio proceso tvarka. Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, įtvirtinta 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, jas neteisingai įvertino, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reguliuojančias procesinių terminų pasibaigimą sukeliančias pasekmes, todėl 2009 10 19 nutartimi (2 t. b.l. 65) nepagrįstai atsisakė tenkinti apeliantų prašymą dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantai būtų nesąžiningai naudojęsi savo procesinėmis teisėmis. Kolegija pripažįsta, kad terminas formaliai buvo praleistas, tačiau atsižvelgiant į nedidelę praleisto termino trukmę, bei įvertinus praleidimo priežastis, termino praleidimas neturėtų apeliantui užkirsti kelio apskųsti 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas patenkinamas, Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis panaikinama. Atskirasis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 19 d. nutarties atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus. Proceso ekonomijos ir koncentracijos principais vadovaujantis naikinama ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 09 29 d. nutartis (2 t. b.l. 48) ir todėl klausimas išsprendžiamas iš esmės - apeliantų 2009 09 29 Jonavos rajono apylinkės teisme gautas atskirasis skundas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m spalio 19 d. nutarties priimamas, o byla perduotina Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (CPK 307 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 09 29 d. nutartį panaikinti. Apeliantų 2009 09 29 Jonavos rajono apylinkės teisme gautą atskirajį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m spalio 19 d. nutarties priimti. Byla perduoti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.