Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas V. P., išieškotojas T. S., antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja skundžia antstolės Daivos Milevičienės 2016-07-18 patvarkymą, kuriuo VĮ „Registrų centras“ paprašyta įregistruoti V. P. vardu nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 2017-04-14 patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti V. P. prašymą, kuris įvardintas skundu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir paskelbtų varžytynių atšaukimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad turtas, kuris yra registruotas skolininko V. P. vardu, pastarajam nepriklauso - turtas nuosavybės teise priklauso L. J. 2001-06-05 išduoto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu.Antstolė Daiva Milevičienė 2017-04-28 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydama, jog skolininko nuosavybės teisės į žemės sklypus įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl teigti, kad antstolė realizuoja skolininkui nepriklausantį turtą nėra pagrindo. Be to, šiai dienai jokių ginčų teisme dėl turto priklausomybės nėra, todėl nėra ir pagrindo atšaukti turto pardavimą iš varžytynių ar sustabdyti vykdomąją bylą. Antstolė taip pat konstatavo, jog skundas dėl 2016-07-18 patvarkymo pateiktas praleidus senaties terminą, todėl negali būti nagrinėjamas. Antstolė, atsisakiusi tenkinti pareiškėjos skundą, persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.Išieškotojas T. S. pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog skundas yra visiškai nepagrįsta, pareiškėja neįrodė, jog parduodamas turtas priklauso jai nuosavybės teise. Vien civilinės bylos iškėlimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, o pareiškėjos nurodytas vekselis taip pat neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog skolininkas perleido pareiškėjai turtą, į kurį yra nukreiptas išieškojimas. Teigė, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie tai, kad žemės sklypai priklauso V. P., yra teisingi, kol jie nenuginčyti, todėl nėra pagrindo teigti, jog antstolė realizuoja skolininkui nepriklausantį turtą. Išieškotojo manymu, skolininkas V. P. naudojasi pareiškėja ir klaidina teismą, siekdamas išvengti skolos išieškojimo iš jam priklausančio turto. Prašė pareiškėjos skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjos atstovavimo išlaidas.Skolininkas V. P. pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog pareiškėja yra teisėta turto savininkė, todėl antstoliai neturi teisės pardavinėti šio turto varžytynėse, o skolininkas yra tik turto naudotojas. Teigia, jog dėl šio turto yra paduotas ieškinys ginčo teisena. Prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-06 nutartimi pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio veiksmų dalyje dėl 2017-04-14 patvarkymo panaikinimo atmetė. Nutraukė civilinę bylą Nr. 2YT-24905-541/2016 dalyje dėl antstolės 2016-07-18 patvarkymo panaikinimo. Priteisė iš pareiškėjos L. J. išieškotojo T. S. naudai 200,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.Teismas, įvertinęs tai, kad Nekilnojamojo turto registre ginčo objektai yra įregistruoti skolininko V. P. vardu ir jie nenuginčyti, nenustatė pagrindo išvadai, jog antstolė Daiva Milevičienė realizuoja skolininkui nepriklausantį turtą. Kadangi teismuose ginčų dėl skolininko V. P. nuosavybės teisių į žemės sklypus nėra, teismas neturėjo pagrindo abejoti skolininko nuosavybės teisėmis. Teismas pažymėjo ir tai, jog pareiškėjos nurodomas 2001-06-05 paprastasis neprotestuotinas vekselis taip pat nepatvirtina jos nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja L. J. (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-06 nutartį ir tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar gali tiesiogiai antstolis registruoti naudotojo teises kaip turto savininką be jokio teismo sprendimo. Skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamos turto savininko teisės. Nepagrįstai teigiama, kad jokių ginčų teisme dėl turto priklausomybės nėra, nes tokius argumentus paneigia civilinės bylos Nr. e2S-1459-560/2017, e2S-1563-XX/2017. Antstolis nėra įgaliotas valstybės registruoti nuosavybės teisių VĮ Registrų centre. Ginčo turtas priklauso apeliantei ir antstolis neturi teisės registruoti pats savarankiškai apeliantės turtą kito asmens vardu. V. P. yra ir buvo tik naudotojas, bet ne savininkas. Apeliantė taip pat nurodo, kad išieškotojas T. S. atsisakė išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-06-06 nutartimi nutarė atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, o kitoje dalyje nutraukti civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-06-06 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Dėl antstolės veiksmų pagrįstumo

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Daiva Milevičienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-01-14 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2072-467/2012 dėl 1 506,02 EUR skolos išieškojimo iš skolininko V. P. (buvęs V. R.) išieškotojo T. S. naudai. Vykdomojoje byloje pateikta 2014-10-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 48S-1001 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P., kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui V. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,96 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybės lygiavertį turėtajam 0,5831 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); bei perduodant neatlygintai nuosavybėn (lygiaplotį turėtajam) 0,2500 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kopija. 2016-04-08 turto arešto aktu buvo areštuota turtinė teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016-07-18 patvarkymu dėl skolininko nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo antstolė patvarkė paprašyti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro įgyvendinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2014-10-24 sprendimą Nr. 48S-1001, t. y. įregistruoti V. P. nuosavybės teises į 0,2500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog nuo 2016-08-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-10-24 sprendimo Nr. 48S-1001 pagrindu buvo įregistruota V. P. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei turtinės teisės areštas. 2016-08-10 turto arešto aktu areštuotos turtinės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016-08-12 patvarkymu dėl skolininko nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo antstolė patvarkė paprašyti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro įgyvendinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 48S-1001, t. y. įregistruoti V. P. nuosavybės teises į 0,5831 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog nuo 2016-09-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-10-24 sprendimo Nr. 48S-1001 pagrindu buvo įregistruota V. P. nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016-09-07 turto arešto aktu buvo areštuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė paskirtos ekspertizės pagrindu nustatyta 1 940,00 EUR, 2017-03-28 patvarkymu antstolė paskelbė pirmąsias šio turto varžytynes, o 2017-04-14 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti V. P. prašymą, kuris įvardintas skundu, dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ir paskelbtų varžytynių atšaukimo. L. J. 2017-04-24 antstoliui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2016-07-18 ir 2017-04-14 patvarkymus, motyvuojant tuo, kad antstolis iš varžytynių pardavinėja jai priklausančius žemės sklypus. Antstolis 2017-04-28 patvarkymu L. J. skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi L. J. skundo dėl antstolės priimtų patvarkymų dalyje netenkino, motyvuodamas tuo, kad remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad antstolis realizuoja skolininkui nepriklausantį turtą, o teismuose nėra ginčų dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus. Likusioje dalyje teismas nutraukė civilinę bylą, motyvuodamas tuo, kad praleistas antstolio patvarkymo apskundimo terminas.Atskirąjį skundą L. J. grindžia aplinkybėmis, kad teismas nepagrįstai vertino, jog žemės sklypai priklauso skolininkui V. P., nes antstoliai esą neteisėtai pareikalavo VĮ Registrų centro įregistruoti V. P. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė, teigdama, jog antstolis nepagrįstai VĮ Registrų centro pareikalavimo įregistruoti V. P. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus, reiškia nesutikimą su antstolės 2016-07-18 patvarkymu, tačiau skundžiama nutartimi teismas nutraukė bylą dėl antstolės 2016-07-18 patvarkymo panaikinimo, nes konstatavo, kad pareiškėja praleido apskundimo terminą. Apeliantė atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl nutarties dalies, kuria civilinė byla nutraukta dėl antstolės 2016-07-18 patvarkymo, nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja, neperžengdamas atskirojo skundo nustatytų ribų, ir nenustatyta, jog byloje egzistuotų viešasis interesas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako iš esmės dėl antstolės veiksmų, pareikalaujant VĮ Registrų centrą įregistruoti skolininko V. P. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus, pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais dėl antstolės 2017-04-14 patvarkymo neteisėtumo ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ginčo žemės sklypai nuosavybės teisėmis priklauso V. P. ir antstolė realizuoja skolininkui priklausantį turtą. Tokią pirmosios instancijos teismo išvadą pagrindžia VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad ginčo žemės sklypai nuosavybės teise priklauso V. P.. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra teisingi, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.), o nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre esantis įrašas dėl V. P. nuosavybės teisių nėra nuginčytas. Nors apeliantė teigia, kad dėl ginčo žemės sklypų nuosavybės teisių teismuose yra ginčas ir nurodo civilines bylas Nr. e2S-1459-560/2017 ir Nr. e2S-1563-XX/2017, tačiau remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šios civilinės bylos išnagrinėtos ir palikti pirmosios instancijos teismų procesiniai sprendimai, kuriais pareiškėjos L. J. ieškinys dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nustatymo laikytas nepaduotas nepašalinus trūkumų ir atsisakyta priimti L. J. pareiškimą dėl piniginio reikalavimo. Taigi, šiuo metu teismuose nėra nagrinėjamos bylos dėl ginčo žemės sklypų nuosavybės teisių nustatymo ieškovei L. J. ir nėra pagrindo abejoti skolininko V. P. vardu viešame registre registruoto nekilnojamojo turto duomenimis. Net ir atsižvelgus į apeliantės argumentus, kad antstolė nepagrįstai pareikalavo VĮ Registrų centro įregistruoti V. P. nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus, pažymėtina, jog išieškojimas turi būti vykdomas iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto bendra tvarka net ir tuo atveju, jeigu skolininkas neatliks šio turto teisinės registracijos savo vardu. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypų nuosavybės teisės V. P. įgytos ne VĮ Registrų centro įrašais, bet Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu, kuriuo V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi, nuosavybės teises V. P. įgijo Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu priimant valstybės institucijos sprendimą, todėl nepaisant to, kad V. P. jų neįregistravo viešajame registre, nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus priklauso šiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantės nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypus nepatvirtina ir į bylą pateiktas 2001-06-05 paprastasis neprotestuotinas vekselis, nes sandoriams tarp privačių asmenų dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo nustatyta privaloma sandorių sudarymo notarinė tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog ginčo žemės sklypai nuosavybės teise priklauso jai, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo nutarčiai.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantė (pareiškėja) išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui.Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar gali tiesiogiai antstolis registruoti naudotojo teises kaip turto savininką be jokio teismo sprendimo.Apeliantės prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo netenkinamas, nes apeliantės prašymu nėra keliamas klausimas dėl konkrečios teisės normos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjos L. J. prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo.

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.