Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės L. J. pareiškimą skolininkui V. P. dėl piniginio reikalavimo atsiradusio iš sutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė L. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko V. P. 724,05 Eur skolos bei skubos tvarka taikyti apsaugos priemones – panaikinti antstolio varžytinių pardavimą ir neleisti skelbti bet kokių varžytinių turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017-04-21 nutartimi kreditorės L. J. pareiškimą, kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui, atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog pagal CPK 29 straipsnį, ieškinys (taip pat pareiškimas) pareiškiamas teismui pagal atsakovo (skolininko) gyvenamąją vietą. Kreditorė nurodė, kad skolininko gyvenamoji vieta yra Justiniškių g. 75-101, Vilniaus m. sav., kas pagal teritorinį pasiskirstymą yra Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokio bylos teismingumo, byloje nėra. Kadangi sprendžiant kreditorės pareiškimo priėmimo klausimą paaiškėjo, kad pareiškimas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui ir pareiškimą grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), išaiškindamas kreditorės teisę kreiptis su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorė L. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-21 nutartį ir priimti jos pareiškimą bei pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad byla teisminga būtent Vilniaus rajono apylinkės teismui, kadangi ginčo turto vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl Vilniaus rajono apylinkės teismas turėjo išduoti teismo įsakymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė L. J. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko V. P. 724,05 Eur skolos. Kreditorė L. J. skolininko gyvenamąją vietą pareiškime nurodė (duomenys neskelbtini). CPK 29 straipsnyje numatyta, jog ieškinys (šiuo atveju – pareiškimas (CPK 432 straipsnis)) yra pareiškiamas teismui pagal atsakovo (skolininko) gyvenamąją vietą. Tokiu būdu Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog civilinės bylos teismingumas priklauso nuo fizinio asmens gyvenamosios vietos. Kadangi skolininko gyvenamoji vieta pagal Lietuvos teismų teritorinį pasiskirstymą yra Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti kreditorės L. J. pareiškimą skolininkui V. P. dėl skolos išieškojimo, kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, jog kreditorė pareiškime prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui, kuris yra Vilniaus rajono teritorijoje, nekeičia bylos teismingumo.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-21 nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kreditorės L. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.