Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovės atstovui pranešta tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. vasario 22 d. Utenos AVPK Molėtų r. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresnysis patrulis E. K., dirbdamas Molėtų mieste Vilniaus g., sulaikė pėsčiąjį asmenį, kuris pereidamas gatvę ne per pėsčiųjų perėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 49 punktą (b. l. 30). Remiantis policijos pareigūnų naudojama duomenų baze, nustatyta, kad sulaikytas asmuo yra A. N., jam surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas), paskirta 11,58 Eur (originale – 40 Lt) bauda bei nurodytas terminas, iki kurio administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo turėjo sumokėti baudą, t. y. 2013 m. kovo 8 d. (b. l. 28). Iki nurodyto termino A. N. baudos nesumokėjus, Utenos AVPK Molėtų r. PK administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą persiuntė Panevėžio AVPK (b. l. 33). Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėja J. A., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad A. N. 2013 m. vasario 22 d. 18.00 val. Molėtų mieste, būdamas pėsčiasis, perėjo į kitą gatvės pusę ne per pėsčiųjų perėją, kai ji buvo pėsčiojo matomumo zonoje, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 49 punktą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 131 straipsnio 4 dalį, todėl vadovaujantis minėtuoju teisiniu pagrindu, 2013 m. kovo 22 d. surašė Nutarimą ir pareiškėjui paskyrė 26,07 Eur (originale – 90,00 Lt) baudą (b. l. 32). 2013 m. gegužės 27 d. Nutarimas buvo persiųstas antstoliui vykdyti.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas, prašydamas atstatyti terminą skundui paduoti administracinio teisės pažeidimo byloje, pateikė skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-87-229/2016 panaikino Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro 2013 m. kovo 22 d. surašytą Nutarimą ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė (b. l. 4).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Panevėžio AVPK veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su pareiškėjui surašytu Nutarimu, kuriame nurodyto administracinio teisės pažeidimo pareiškėjas nepadarė, kadangi jo padarymo metu pareiškėjas atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK pareigos atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl atsakovės atstovo veiksmų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir skiriant jam administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-151/2014). Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat ir privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimusir nutartis). CK6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti žalą neatsiranda. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl sprendžiant dėl viešosios (valstybės) atsakomybės, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vienas iš viešosios atsakomybės elementų – neteisėtumas gali būti konstatuotas, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (2007 m. gegužės 17nutartisadministracinėje bylojeNr. A17-499/2007).

Nagrinėjamu atveju Protokolas, o vėliau jo pagrindu Nutarimas pareiškėjui buvo surašytas dėl to, kad jis, būdamas pėsčiuoju, 2013 m. vasario 22 d. 18.00 val. Molėtuose perėjo į kitą gatvės pusę ne per pėsčiųjų perėją, kai ji buvo pėsčiojo matomumo zonoje, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 49 punktą, todėl vadovaujantis ATPK 131 straipsnio 1 dalimi pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda. Remiantis išdėstytu, nagrinėjamoje administracinėje byloje, svarbu nustatyti, ar civilinės teisės normų prasme policijos pareigūnai, surašydami pareiškėjui Protokolą ir Nutarimą, veikė vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1436) (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 49 punktas nustatė, jog į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė ATPK, Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kiti teisės aktai ir Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcija.

Pagal ATPK (2012 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. XI-2272 redakcija) 259 straipsnį, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Dėl šio kodekso 133¹ straipsnyje numatytų pažeidimų, taip pat 260² straipsnyje numatytais atvejais protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Vadovaujantis ATPK 225 straipsniu, policijai priskirta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas, be kitų, šiame kodekse nurodytų straipsnių ir dėl 131 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad Utenos AVPK Molėtų r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis E. Karvelis veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, t. y. turėjo teisę surašyti Protokolą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 256 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), šiuo atveju – policija, kuri, kaip minėta, tai pat nagrinėja ir ATPK 131 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylas ir priima sprendimą, kuriuo nustato, ar pakanka įrodymų asmenį pripažinti padarius administracinės teisės pažeidimą.

Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką ginčo laikotarpiu taip pat nustatė ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (aktuali 2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) nuostatos (toliau – ir Instrukcija). Pagal Instrukcijos 4 punktą, Protokolas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo (toliau – pažeidimas) faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus. Tuo tarpu Instrukcijos 57 punkte nustatytos pareigos policijos pareigūnui, nagrinėjančiam bylą, išsiaiškinti: ar buvo padarytas pažeidimas; ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo; ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn; ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; ar padarytas turtinis nuostolis; kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (1-6 dalys). Išnagrinėjus bylą, institucija (pareigūnas) priima nutarimą byloje (Instrukcijos 64 punktas).

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei sprendžiant dėl Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos veiksmų, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimant Nutarimą, teismas pažymi, jog šioje administracinėje byloje nenustatyta duomenų apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusiai tyrėjai kilo abejonių dėl Utenos AVPK Molėtų r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio surašytame Protokole nurodyto asmens tapatybės, t. y. ar būtent Protokole įvardintas kaip administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo yra kaltas dėl jo padarymo. Vertinant Utenos AVPK Molėtų r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio surašytame Protokole nurodytus duomenis bei šio policijos pareigūno 2013 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime pateiktus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad surašydamas Protokolą ir tarnybinį pranešimą, policijos pareigūnas tinkamai neišsiaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybės. Tokią išvadą leidžia daryti tai, jog Protokole nenurodyti konkretūs duomenys, susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens deklaruotos gyvenamosios (gyvenamųjų) vietos adresu, jo telefono numeriu; dokumento blanke „Asmens pasiaiškinimas“ nenurodyti jokie duomenys, susiję su asmens prašymu nerašyti administracinio nurodymo arba atsisakymu tai padaryti. Atsižvelgiant į Utenos AVPK Molėtų r. PK policijos pareigūno tarnybiniame pranešime pateiktus paaiškinimus, jog asmens tapatybė nustatyta pagal „CDB“, teismo vertinimu, nėra pakankama priemonė siekiant nustatyti, jog sulaikytas Kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo pateikė teisingus, jo asmens tapatybę patvirtinančius, duomenis. Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais, jog Protokolas surašytas asmeniui, jo tapatybę nustačius pagal asmens veido atvaizdo duomenis, pateikiamus Gyventojų registre, sudaro pagrindą spręsti, kad policijos pareigūnas veikė pakankamai aplaidžiai bei paviršutiniškai, kadangi nesugebėjo tinkamai nustatyti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, išorinių požymių pagal asmens veido atvaizdo duomenis, pateikiamus Gyventojų registre. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, policijos įstaiga, atsakinga už administracinės teisės pažeidimų tyrimą, administracinės teisės pažeidimo bylų nagrinėjimą bei administracinių teisės pažeidimų prevenciją, t. y. šiuo konkrečiu atveju nustatydama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybę, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Minėta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarime nustatė, kad pareiškėjas A. N. Kybartų pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2008 m. kovo 28 d., šią aplinkybę patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys, jog įsiteisėjus Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarčiai, A. N. atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2013 m. vasario 22 d. 18.00 val. Molėtuose, būdamas pėsčiuoju nėjo ne vietoje per perėją ir nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 131 straipsnio 1 dalyje, todėl Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos 2013 m. kovo 22 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 50N-2431360-13 jam surašytas nepagrįstai, todėl minėtąjį nutarimą panaikino ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukė. Taigi administracinę bylą nagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismas pasisakė tik dėl administracinės, o ne civilinės atsakomybės taikymo.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Panevėžio AVPK tyrėja, vadovaudamasi Utenos AVPK Molėtų r. PK surašytu Protokolu, netinkamai ištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus pirminius įrodymus, todėl aplaidžiai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismo vertinimu, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, t. y. tai, jog asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, tapatybė nustatyta, remiantis tik asmens veido atvaizdo duomenimis, bei tai, jog nei surašant Protokolą, nei Nutarimą nenustatytas konkretus minėtojo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, patvirtina, kad Panevėžio AVPK tyrėjai, nagrinėjusiai administracinio teisės pažeidimo bylą, nekilo abejonių dėl pareigūno, surašiusio Protokolą, surinktų įrodymų bei nustatytų duomenų teisingumo ir jų išsamumo, t. y. iš esmės dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl pažeidimo padarymo, kas lėmė neteisingą asmens tapatybės nustatymą ir nepagrįstą asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn bei administracinės nuobaudos jam skyrimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas neveikė taip, kaip numato jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai, tokiu būdu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atliko neteisėtus veiksmus.

Vis dėl to, teismas pažymi, jog sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi būti įvertinta, ar pareiškėjo nurodyta žala kilo būtent dėl Panevėžio AVPK ir jo pareigūnų veiksmų. Minėta, jog pagal CK 6.271 straipsnyje nustatytas žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas, šiame straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolei atlyginti patirtą turtinę ir (ar) neturtinę žalą būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, valstybės civilinė atsakomybė negalima, todėl jai nekyla pareiga atlyginti žalą. Tokį aiškinimą pateikia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nurodęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų veiksmų (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą iš esmės grindžia jo būsimos sutuoktinės L. Ž. patirtomis išlaidomis advokato bei notaro paslaugoms apmokėti, taip pat kuro išlaidoms, jai vykstant į Kybartų pataisos namus ir įvairias institucijas dėl dokumentų, susijusių su skyrybų procesu, apmokėti. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad norėdamas išsituokti ir sudaryti naują santuoką, advokatui pateikė neteisingus duomenis, kurie turėjo būti tikslinami. Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareiškėjo sutuoktinė L. Ž. paaiškino, kad dėl Panevėžio AVPK neteisėtai surašyto Nutarimo, perduoto antstoliui vykdyti, susidarė 100 Eur skola, dėl ko ji, atstovaudama A. N. interesus pagal notarine tvarka patvirtiną įgaliojimą, turėjo kreiptis į įvairias institucijas, siekdama gauti pažymas, patvirtinančias, kad A. N. Nutarimo surašymo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo, nagrinėjamu atveju ši pareiga tenka pareiškėjui. Patirtai turtinei žalai pagrįsti pareiškėjas pateikė 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodytos tokios notaro suteiktos paslaugos: notaro atlyginimas už notarinius veiksmus, kompensacija už patikrą registruose, valstybės registrų darbų kainos dydis, kompensacija už kitas paslaugas (b. l. 12). Pareiškėjas taip pat pateikė 2016 m. liepos 30 d., 2016 m. liepos 22 d. ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. UAB Circle K Lietuva išduotus kvitus, kuriuose nurodytos sumos (Eur) kuro ir asmeninėms išlaidos apmokėti; Valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialo 2016 m. liepos 1 d. sąskaitą dėl duomenų paieškos Nekilnojamo turto registro duomenų bazėje ir išrašo apie asmens turtą gavimo bei Valstybės įmonės Regitra išrašytą kvitą (b. l. 13-14). Rašytinių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo turėtas išlaidas dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų byloje nėra pateikta. Taip pat nėra duomenų, tokių duomenų nenurodė ir pareiškėjas, kad dėl antstoliui perduoto Panevėžio AVPK surašyto Nutarimo vykdymo ir tuo pagrindu susidariusios skolos, pareiškėjas patyrė realias išlaidas. Taigi, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, teismas vertina byloje surinktus rašytinius įrodymus bei remiasi pareiškėjo ir liudytojos L. Ž. teismo posėdžiuose pateiktais žodiniais paaiškinimais, kurie patvirtina, jog pareiškėjo nurodytos išlaidos buvo patirtos dėl santuokos nutraukimo proceso, be to, jas apmokėjo ne pareiškėjas, o tuo metu būsima pareiškėjo sutuoktinė L. Ž. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos nėra susijusios su Panevėžio AVPK surašytu Nutarimu, t. y. nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad turtinė žala būtų patirta dėl atsakovės atstovo kaltų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat teigė, jog dėl atsakovės atstovo neteisėto veikimo surašant Nutarimą, skyrybų procesas užtruko, dėl to pareiškėjas, negalėdamas susituokti 2016 m. spalio mėn., patyrė stresą, nervinę įtampą, jam buvo skirti raminamieji vaistai.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundas dėl pareiškėjui nepagrįstai paskirtos baudos panaikinimo. Minėta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Panevėžio AVPK surašytą Nutarimą panaikino ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjas pareiškimą dėl santuokos nutraukimo Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė 2016 m. liepos 25 d., o patikslintą pareiškimą – 2016 m. rugpjūčio 22 d., santuoka nutraukta 2017 m. sausio 9 d. teismo sprendimu. Vertinant pareiškėjo teiginius dėl to, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl Panevėžio AVPK surašyto Nutarimo panaikinimo ir jo sąlygoto užtrukusio skyrybų proceso, teismas sprendžia, kad neteisėtu pripažinto Nutarimo panaikinimas 2016 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu, kuris remiantis ATPK (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2557 redakcija) 302 straipsnio 6 dalimi, įsiteisėjo per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo, kadangi nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, objektyviai negalėjo turėti įtakos pareiškėjo santuokos nutraukimo teisminio proceso trukmei, taip pat tai, jog pareiškėjo santuoka buvo nutraukta po 5 mėn. nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo dienos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei minėtojo Nutarimo surašymas ir pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn, nei Nutarimo panaikinimas ir administracinės teisenos nutraukimas, teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojantį priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nurodytų jam kilusių pasekmių ir neteisėto Panevėžio AVPK veikimo, taigi, ir konstatuoti esant vienai iš deliktinės atsakomybės sąlygų. Be to, aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 28 d. pareiškėjui buvo paskirti psichotropiniai vaistai, nepatvirtina, jog minėtieji vaistai pareiškėjui buvo skirti dėl administracinės bylos nagrinėjimo Panevėžio miesto apylinkės teisme, o ne dėl galimai patirtos nervinės įtampos, susijusios su skyrybų procesu. (b. l. 35). Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai ir teismo posėdyje pateikti paaiškinimai nepatvirtina neturtinės žalos padarymo fakto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.