Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1) 2009-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (3900 litų) bauda;

2) 2010-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį - laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2011-06-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį - laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams;

4) 2011-09-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 154 straipsnio 2 dalį – 40 MGL (5200 Lt) bauda;

5) 2011-12-21 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – galutinė bausmė laisvės apribojimas 2 metams;

6) 2013-10-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 245 straipsnį – galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 metams;

7) 2013-12-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

8) 2014-03-06 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 245 str. 45 parų arešto, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 154 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. kaltina A. D. dėl to, kad jis tyčia, tikrai žinodamas, kad jo veiksmai sukels neigiamas pasekmes, paniekins ir pažemins pareiškėjo garbę ir orumą, pakirs kitų pasitikėjimą juo, per visuomenės informavimo priemones, t.y. 2015-02-02 internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikraštis.lt ir 2015-02-07 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, 2015-02-10 internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikraštis.lt ir 2015-02-07 savaitraštyje „Laisvas laikraštis, 2015-03-05 internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikraštis.lt ir 2015-02-28 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“, 2015-02-27 internetiniame puslapyje www.laisvaslaikraštis.lt bei 2015-02-28 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ paskleidė apie jį, A. S., tikrovės neatitinkančią ir įžeidžiančią informaciją, neva jis padarė nusikaltimą, tuo padarydamas jam žalą.

Apklausus kaltinamąjį A. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su kaltinimu nesutinka, kadangi visi šie teiginiai yra jo nuomonė, paremta faktais. 8 metus „tąsomas“ po teismus už A. S. kritiką, kurios jis negali pakęsti. Pagrįsdamas šitą savo nuomonę, rėmėsi tokiais faktais. Dar 2008 metais A. S. kreipėsi su prevenciniu ieškiniu, kad būtų patenkintas jo skundas ir uždrausta „Laisvajame laikraštyje“ rašyti straipsnius, kuriuose jis būtų siejamas su Mažeikių nafta – jos privatizavimu ir G. K. nužudymu. Šį A. S. prevencinį skundą patenkino teismo teisėja V., nors jai buvo pateikti įrodymai, kad A. S. dalyvavimas Mažeikių naftos privatizavime buvo plačiai žinomas. Teisėja Vansevičienė įvedė cenzūrą ir kriminalizavo bet kokį straipsnį, kurį rašė apie A. S.. Vėliau, kadangi nepaisė cenzūros ir rašė straipsnius toliau apie A. S., pateikė įrodymus kaip jis dalyvavo šiame privatizavime, buvo teisiamas dar eilę kartų. Penkis kartus kreipėsi į teismą, kad cenzūra būtų panaikinta dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir išdėstė naujai paaiškėjusias aplinkybes, t.y. pirmiausiai dar 2009 metais pateikė paties A. S. pateiktą Vyriausiai tarnybinės etikos komisijai deklaraciją, kurioje jis įrašė, kad yra Mažeikių naftos akcininkas ir, būdams jos akcininku, jis kreipėsi į teismą, kad uždraustų jį sieti su Mažeikiu nafta – jau tai, jo supratimu, yra melagingas skundas. O tas privatizavimas jau dabar yra įrodymas ir pats teismas tai pripažino, kad A. S. dalyvavo, sprendžiant klausimus dėl Mažeikių naftos privatizavimo. Teismas atmetė skundą ir parašė, kad tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodė, kad pateikta A. S. privačių interesų deklaracija neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes šie duomenys buvo žinomi pareiškėjui ar galėjo būti žinomi. Teisėjas įrašė į savo nutartį žinomai melagingus duomenis, nes man tie duomenys nebuvo žinomi – tai yra klastojimas. 2012 metais dar kartą kreipėsi į tą patį Vilniaus apylinkės teismą ir nurodė naujai paaiškėjusias aplinkybes, t.y. pateikė duomenis, kur A. S. pripažino, kad keitė Mažeikių naftos privatizavimo projektą. Šitas įstatymas labai išsamiai aprašo kokie bus reikalavimas strateginiam investuotojui. Kauno apylinkės teismo posėdžio protokole A. S. pats pripažino, kad keitė Mažeikių naftos privatizavimo įstatymą, Kai jis pateikė visus šiuos įrodymus Vilniaus apylinkės teismui, tada teismas nutarė, kad prašymas atnaujinti grindžiami faktais, kurie negali būti vertinami kaip naujai paaiškėję, nes akivaizdu, kad šios aplinkybės neabejotinai galėjo būti žinomos jau bylos nagrinėjimo metu ir turėjo galimybę jomis remtis, kad domėjausi A. S. veikla, publikavo ne vieną straipsnį, todėl turėjo pareigą ypatingai domėtis ir Seimo archyve esančia medžiaga, bylomis, todėl atmetė šiuos įrodymus kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes. Pateikė teismui įrodymus, kad buvo informuotas apie tai tik 2012 metais ir kad niekaip negalėjau žinoti apie tai dar 2008 metais, kad A. S. prisipažino 2006 metais keitęs Mažeikių naftos privatizavimo įstatymą. Trečią kartą kreipėsi 2013-04-16 d. į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja nurodė kelti A. S. bylą už melagingus parodymus. Ir čia viskas yra išvardinta kaip A. S. dalyvavo šitame Mažeikių naftos privatizavime. Tai remiantis šita apygardos teismo nutartimi prašė dar kartą – trečią kartą atnaujinti bylą ir panaikinti cenzūrą. Prašymą nagrinėjusi teisėja nurodė, kad A. S. dalyvavo, tačiau teisėtame, o ne neteisėtame privatizavime ir teisėja atmetė prašymą tokiais motyvais, kad nurodytos aplinkybės neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo ir kad cenzūra buvo įvesta tikslu uždrausti skleisti tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. S. neteisėtą ir nusikalstamą dalyvavimą Mažeikių naftos privatizavime. Kada jau buvo pateikti įrodymai, kad A. S. dalyvavo keičiant įstatymus, nebėra kur dėtis teismams – tada jie rašo, kad tai buvo teisėta. Sako, kad tai buvo neteisėta dėl dvejų aplinkybių – A. S. buvo Mažeikių naftos akcininkas ir negalėjo spręsti dėl Mažeikių naftos įmonės akcijų – jau vien dėl to buvo neteisėta. Pagrindžiu savo nuomonę, o ta nuomonė išreikšta šitame teiginyje, kad A. S. valdo absoliučiai korumpuotą teismo sistemą. Vilniaus teismai, kaip jau aiškino, jog cenzūra yra neteisėta, Konstitucija draudžia, jie apie tai nepasisakė, kol LAT 7 teisėjų kolegija nusprendė, kad tai yra neteisėta. Galima tik įsivaizduoti kokia yra A. S. įtaka, jeigu tokiai paprastai bylai, kaip cenzūra reikėjo LAT septynių teisėjų kolegijos. 2013 metų pabaigoje vėl kreipėsi ir dabar jau penktą kartą yra pateiktas prašymas nušalinti cenzūrą jau remiantis minėta LAT septynių teisėjų išaiškinimu, kad negalima uždrausti savaime teisėtos veikos. 2014 metų vasarą Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjos Z. M. sprendimu atmestas prašymas ir parašyta, kad pateikti išaiškinimai dėl cenzūros yra deklaratyvūs. Kadangi eilę kartų kreipėsi į teismą dėl cenzūros panaikinimo, tačiau prašymai buvo atmesti, tada ir gimė toks teiginys, kad „A. S. valdo absoliučiau korumpuotą teismų sistemą“ – tai jo nuomonė. Visus motyvus išdėstė savo atsiliepime į A. S. skundą ir teismas gali pilnai remtis jo atsiliepimu. Savo nuomonę susidarė iš aukščiau paminėtų faktų. Negalvojo, kad teismai yra tokie korumpuoti – kalbu apie teismų sistemą. Visi klausimai iškilo dėl Mažeikių naftos privatizavimo. „Dokumentų klastojimas ir korupcija“ – tai yra neigiamas teiginys. Teigia, kad teismas padarė nusikaltimą, įrašydamas žinomai melagingus duomenis į savo nutartis – bet kuriame vadovėlyje tai įvardinama kaip dokumentų klastojimas. Teismas klastoja A. S. naudai, nes A. S. iniciatyva buvo įvesta cenzūra ir A. S. iniciatyva 5 kartus buvo atmestas prašymas ją panaikinti. Parašė, kad „A. S. valdo absoliučiai korumpuotą teismo sistemą“, mano, kad ir valdo, priversdamas priimti tokius neteisėtus sprendimus. Jeigu teismas 5 kartus iš eilės rašo atmesti – tai jau yra sistema, tai ir sako, kad A. S. valdo šitą sistemą. Yra paduotas skundas teisėjų drausmės komisijai, kad įvertintų šitų teisėjų, kurie priėmė tas 5 nutartis, veiksmus. Aš kreipėsi į prokurorą, kad teisėjai būtų įvertinti už tas nutartis. Yra Vilniaus apygardos teismo teisėjos Norkūnaitės nutartis 2013-03-05, kurioje labai aiškiai įrašyta kokie A. S. parodymai yra melagingi. „Prokuratūros ir teismų užduotis bet kokia kaina uždaryti „Laisvą laikraštį“ apie A. S. nusikaltimus“ – taip jis rašė, nes šitas persekiojimas 10 metų ir yra pats didžiausias nusikaltimas, nes per tuos metus 8 kartus teistas, žemės sklypas parduotas varžytinėse vien už tai, kad vykdė savo teisėtą funkciją – rašė straipsnius apie A. S., tokia yra spaudos priedermė. Pagal A. S. skundą buvo įvesta cenzūra ir pagal tą cenzūrą yra nuteistas 8 kartus, pastarasis yra iniciatorius šitos visos nesąmonės - jo melagingi parodymai. Nuomonę apie A. S. susidarė labai senai – nuo 2003 metų. Pripažįsta, kad 2015-10-07 straipsnio pavadinimu „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas“ autoriumi yra jis. Spaudos priedermė yra rašyti apie tokius teismų sprendimus. Šiuo straipsniu siekė parodyti teismų ir prokuratūros darbą – kaip jie dirba, rašo nesąmones ir priima sprendimus. A. S. šiame straipsnyje minimas dėl to, kad jis inicijavo visą tą nesąmonę. Pripažįsta, kad yra ir straipsnio „A. S. valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“ autorius. Šiuo straipsniu siekė kritikuoti teismų ir prokuratūros darbą. Pripažįsta, kad yra 2015-02-28 straipsnio „Prokuratūros ir teismų užduotis bet kokią kainą uždaryti „Laisvą laikraštį“ autorius, nes prokuratūra, net ir gavusi Apygardos teismo nutartį pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. S. melagingų parodymų nepadarė absoliučiai nei vieno procesinio veiksmo ir iš karto tą bylą nutraukė. Pripažįsta, kad yra 2015-02-28 straipsnio pavadinimu „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B...“ autorius, šiame straipsnyje dėjo A. S. nuotrauką dėl to, kad jis persekioja už kritiką jau 8 metus. Negali dabar atsakyti, ar šie visi aukščiau minėti keturi straipsniai yra įdėti į tinklalapį „Laisvas laikraštis. Lt“, nes tas tinklalapis buvo ne kartą tobulintas. Laikraščiai su aukščiau minėtais straipsniais buvo platinami viešai–spaudos kioskuose, tačiau laikraščių tiražas dabar sumažėjo, visas informacijos laukas keliasi.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kad palaiko savo skundą. Buvo priverstas rašyti skundą dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo, kadangi A. D. ištisai šmeižia, skleidžia melagingus duomenis, įvairius prasimanymus, žemina garbę ir orumą, padaro žalą, sukeliančią skaudžias pasekmes, teigdamas absoliučiai pramanytus dalykus, kurių nebuvo, nėra ir negali būti. Savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ 2015-02-02, 2015-02-07, 2015-02-10 pateikti teiginiai tokie kaip „S. valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“ , kurie mane šmeižia, žemina – neatitinka tikrovės. Nemano, kad teismų sistema yra korumpuota, tuo labiau, jeigu ją valdytų, tai būtų mano sąsajos, t.y. būtų pats korumpuotas, susijęs su teismų sistema, bet net jai ir galvojant, kad teismų sistema yra korumpuota, nors taip nemano, neturi jokių įgaliojimų, galimybių ją valdyti. Tai aišku šmeižia jį (nukentėjusįjį), taip ir teismus, teismas į šituos dalykus žiūri labai susitaikėliškai ir nereaguoja. Toks teiginys, kaip „visų lygių teisėjai A. S. naudai taip masiškai klastos dokumentus, nieko nebijodami, ir spjaudami ant įstatymų ir Konstitucijos“ - tai yra ne tiek teisėjus, kiek jį šmeižiantis teiginys, nes neturi jokių interesų, kad teisėjai siektų tyčia tai daryti – daryti nusikaltimus, pažeidimus, klastoti dokumentus, „spjaudami“ ant įstatymų. Kas dėl teiginio „ pats pilietis A. S. melagingu skundu pareikalavo....., tai jokių melagingų skundų nėra pateikęs, baudžiamosiose bylose jokių melagingų parodymų nėra davęs ir jokių nusikaltimų taip pat nėra padaręs, kai minima internetiniame tinklalapyje ir savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ apie neva jo padarytus nusikaltimus. Todėl yra įsitikinęs, kad tai šmeižtas, neatitinka tikrovės ir atitinkamai prašo tenkinti skundą ir pareikštą civilinį ieškinį. Prašo pritiesti jo naudai iš A. D. 10 000 eurų – už padarytą moralinę žalą keturiose mane šmeižiančiose publikacijose, mano, kad tokia suma atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Dvasinis skausmas yra sunkiau pamatuojamas negu fizinis skausmas. Užsiimant verslu be abejo, kada yra rašomi tokie dalykai, verslo partneriai, klientai tai vertina, Negali šiuo konkrečiu atveju pasakyti kokia buvo padaryta turtinė žala, dėl turtinės žalos ieškinio nereiškia. Teiginyje „teismo teisėjai klastojo savo nutartis A. S. naudai“, jeigu nebūtų jo pavardės, galima galvoti, kad jis apie teisėjus, bet kadangi teisėjai yra susiję su jo pavarde, kiekvienas skaitytojas supranta, kad A. S. yra susijęs kažkokiais korupciniais neteisėtais ryšiais su teisėjais ir tie yra suinteresuoti klastoti nutartis. Ten eina kalba apie jį – ne apie teisėjus. 2015-02-10 d. straipsnyje rašoma apie jį, jeigu norima rašyti apie teismų netinkamą darbą, tada prašo neliesti mano pavardės, o kadangi jis minimas kontekste – rašoma apie jį ir šmeižiamas yra jis. Mano, kad šitame straipsnyje rašoma apie jį. 2015-03-05 straipsnis yra apie jį, jeigu straipsnis būtų ne apie jį, tada apie jį nieko nebūtų parašyta. Vertina, kad straipsnis yra apie jį, prisidengiant kažkokiais išvedžiojimais. Jokių nusikaltimų nepadarė. Jam nesvarbu apie ką straipsnis yra rašomas, mano, kad tame straipsnyje yra šmeižiamas. Tokia yra jo pozicija. Moralinę žalą, padarytą man kiekvieno teiginio, įkainavo pagal teismų praktika. Tas skaičius jo supratimu yra žemiau vidurkio. Kaip paskaičiavo, negali pasakyti.

Įvertinus kaltinamojo A. D., nukentėjusiojo A. S. paaiškinimus, publikuotus internetiniame tinklapyje www.laisvaslaikraštis.lt ir savaitraščio „Laisvas laikraštis“ 2015-02-02 – 2015-03-05 publikacijas, kuriose rašoma: „Kaip A. S. valdo absoliučiai korumpuotą teismų sistemą“, „Visiškai parsidavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas, ...teismo teisėjai klastoja savo nutartis A. S. naudai“, „Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. B.: „Tai, kad šio teismo teisėjai masiškai klastoja dokumentus ir ignoruoja įstatymus, nėra pagrindas nušalinti teismą“, darytina išvada, kad A. D. paskelbdamas minėtą straipsnį neturėjo tikslo pažeisti nukentėjusiojo A. S. garbę ir orumą.

Pagal BK 154 str. 1 d., 2 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą yra šmeižimas, kvalifikuojantis šios veikos požymis: tas, kas šmeižė asmenį, neva, šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimo sudėčiai yra būtini šios veiklos tikslai – skleidžiama tikrovės neatitinkančia informacija (žinomai melagingi prasimanymai) apie kitą žmogų yra siekiama paniekinti ar pažeminti tą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, šio nusikaltimo objektas garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, vieną vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį, informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios. Kadangi šis nusikaltimas tyčinis, todėl paskleisdamas informaciją kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomone nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomonė nepaskleidžiama nauja informacija.

Duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu A. D. neneigė publikavęs minėtus straipsnius. Tačiau pateikdamas savo publikacijose tokią informaciją, rėmėsi savo subjektyviais samprotavimais apie teismų sistemą, joje dirbančius teisėjus, jo atžvilgiu priimtus teismo sprendimus, kurie nebuvo palankūs jam. O nukentėjusiojo A. S. publikacijose paminėta pavardė, neva „jis valdo korumpuotą teismų sistemą“, teismo vertinama kaip asmeninė ir ne visai etiška, nepagrįsta jokiais teisiniais, logiškais argumentais. Kadangi Tarp A. S. ir A. D. teisinis konfliktas vyksta pakankamai senai. A. D. atžvilgiu yra priimta eilė jam nepalankių teismo sprendimų bei nuosprendžių. Pastarasis pasisakydamas apie teismų darbą, vertino ne A. S. veiksmus, bet pačią Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Kas teismo nuomone, negali būti vertinama kaip A. S. orumo, garbės įžeidimas ir/ar šmeižimas. Be to, dėl A. D. atžvilgiu priimtų jam nepalankių teismo sprendimų ar nuosprendžių yra pasisakę aukštesnės instancijos teismai, todėl žemesnės instancijos teismas negali kvestionuoti jau priimtų aukštesnės instancijos teismų sprendimų. A. D. publikacijose akivaizdžiai išreikšta asmeninė neapykanta ne A. S., o konkrečiam teismui. Teiginys, tai, kad A. S. valdo korumpuotą teismų sistemą, vertinamas kaip subjektyvi žurnalisto nuomonė, kuri susidarė įtakoje visų buvusių teismo procesų metų ir tai įtakojo A. D., kaip žurnalisto poziciją, kurią jis ne visai etiškai išdėstė savo publikacijose.

Nustatant pačio šmeižimo turinį sudarančius požymius turi būti atribojama informacija nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė (LAT baudžiamoji byla Nr. 2A-1/2009).

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad publikacijose paskleista informacija yra išsakyta žurnalisto nuomonė ar/ir situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją. Todėl šiai informacijai (publikacijai) negali būti taikomas visiškas tiesos kriterijus, kuris taikomas faktams ir duomenims, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Be to paskelbta informacija (nuomonė), apie nukentėjusiojo neva valdomą teismų sistemą, kuri yra korumpuota, ar tai, kad teismai klastoja dokumentus, nėra ir negali būti traktuojama kaip šmeižianti nukentėjusiojo garbę ir orumą.

Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 p. 3 d. numato, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones.

Vadovaujantis išdėstytomis aukščiau aplinkybėmis darytina išvada, kad A. D. aukščiau minėtose publikacijose paskleista informacija vertinama kaip neatitinkanti tikrovės, kadangi ji neįrodyta ir niekuo nepagrįsta. Be to, nevertinama kaip tikslas apšmeižti nukentėjusįjį A. S.. Tiek LAT, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei informacija paskelbta ne visiškai tiksliai ar klystant, turi būti vertinamas informacijos paskleidimo tikslas. Todėl darytina išvada, kad A. D. tokiais teiginiais nepaniekino, nepažemino nukentėjusiojo A. S. ir negali būti traktuojama kaip neigiamo pobūdžio.

Be to, taip A. D. interpretuodamas turimą informaciją, kurią laikė subjektyviai patikima, išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis. Be to, straipsnyje paskelbta informacija, kuriais grindžiamas kaltinimas, vertintini bendrai visame straipsnio kontekste, o ne atskirai. Be to, šiame straipsnyje nėra pareikšta kategoriška informacija, kad A. S. padarė sunkų ar labai sunkų, korupcinio pobūdžio nusikaltimus bei piktnaudžiavo tarnyba, t.y. nėra pagrindo straipsnyje išsakytas mintis apie tesimų darbą ar teismų valdymą, kaip neva korupcinio pobūdžio, vertinti kaip kategorišką ir konkrečią informaciją, kad A. S. padarė sunkius, labai sunkius ar korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Informacijos pobūdis apie asmenį, žmogaus garbė ir orumas tai dialektiška sąvoka, kuri galės būti apibūdinta tik tiesiogiai įvertinant visumą aplinkybių, kuriomis ji išsakyta.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija ne tik užtikrina žmogaus teisę skleisti teisingą informaciją apie fizinį ar juridinį asmenį, bet ir gina asmenį, kuris paskleidė kad ir ne visai tikslias žinias, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 10 str. 2 d.). A. D. savo publikacijose analizuodamas ir vertindamas faktus, informaciją kaip žurnalistas ir įgyvendindamas šio įstatymo suteiktą teisę, neperžengė jos realizavimo ribų, tai yra rašant publikacijas jis neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį A. S., pakirsti pasitikėjimą juo, pažeminti jo garbę ir orumą bei apkaltinti pastarąjį padarius sunkius, labai sunkius ar korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 2 dalyje požymių ( BPK 3 str. 1 d. 1 p.) A. D. išteisintinas.

Privatus kaltintojas, nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį. Ieškinys paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

išteisintiA. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dalyje požymių.

Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis LR BPK 115 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 2 punktu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.